Į Užliedžiuose esančias Ledos kapines uždegti žvakelę ant krikšto sūnaus kapo neseniai užsukusi „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja pasibaisėjo pamatytu vaizdu. Pavandenijusioje pievoje užklimpęs katafalkas kapavietės taip ir nepasiekė, o nešikų šiaip taip išstumtas automobilis paliko gilias provėžas. „Kapinių priežiūros“ ir Kauno rajono savivaldybės atstovai apie problemą seniai žino, tačiau teritorija iki šiol skendi pelkynuose.
Procesija įstrigo molio gniaužtuose
„Baisu žiūrėti, kaip negerbiami vieni kitų darbai, šiuo atveju – kapų teritorijos takeliai, – pasakojo krikšto sūnaus kapo Ledos kapinėse aplankyti nuvažiavusi kaunietė. – Ten tikrai labai šlapia… Pilami takai iš žvyro, bet kol kas ne automobiliams važinėti.“
Visgi vykstant laidotuvėms, prieš skaitytojos akis katafalkas mėgino privažiuoti kuo arčiau, kad paskutinė kelionė iki kapo duobės būtų lengvesnė. Nors, anot moters, buvo akivaizdu, kad šlapia pievutė nepravažiuojama, vairuotojas vis tiek bandė ir nedaug teįveikęs kelio užklimpo.
„Nunešė karstą, toliau vyksta išvažiavimo darbai. Išstūmė nešikai, o pievoje, takelyje pėstiesiems liko baisios dumblinos vėžės. Negi neįmanoma pamatyti žmogiškai, kad jau ten nevažiuoti. Pieva, jokio žvyro nepripilta – labai negražiai įvažiavo katafalko vairuotojas“, – piktinosi kaunietė.
Kapitalinio tvarkymo atsakomybę kreipia rajonui
Kauno kapines prižiūrinčios savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad Ledos kapinės priklauso rajonui, o bendrovė tvarko tik dalį jų – investuoti į svetimą turtą formaliai nėra galimybės.
„Kažkada miesto ir rajono savivaldybės diskutavo ta tema, buvo duoti pažadai, bet, kaip matote, niekas neįvyko, – aiškino R. Čėsna, pakartojęs, kad neturi teisės investuoti į kapinių infrastruktūrą. – Mes prižiūrime kapines, ne atliekame statybos ar melioracijos darbus. Juolab, svetimame ūkiniame subjekte nieks ir neleis investuoti.“
Dar 2011-ųjų rudenį žiniasklaidoje išties skelbta apie rajono ir miesto savivaldybių susitarimą tvarkyti Ledos kapines – jau tuomet dėl pažeistos melioracinės sistemos kauniečiai artimuosius laidojo tiesiai į vandenį. Valdininkai nusprendė nedelsiant parengti konkrečių darbų sąmatą bei numatyti biudžete lėšų jiems atlikti, tačiau užmojai taip ir liko neįgyvendinti.
R. Čėsna priminė, kad pagal susitarimą Ledos kapinėse kvartalas miestui išskirtas, kai Kaunas neturėjo, kur laidoti mirusiųjų, o Vainatrakio kapinės dar nebuvo pradėtos eksploatuoti. Pradėjus laidojimus Vainatrakyje, Ledos kapinių eksploatacija iš esmės baigta. Anot „Kapinių priežiūros“ direktoriaus, vienišų ir nežinomų asmenų laidojimai dabar nukreipiami į Vainatrakio kapines, naujos kapavietės Ledoje neišskiriamos, laidojamos tik šeimos.
Vieta teko nepalanki
Kaunui skirta vieta, pastebėjo R. Čėsna, labai žema – rajono kvartalai aukščiau ir tvinimo bėdos jie nejaučia. Rajonui tai esą neaktualu, o miestas kažkokių grandiozinių darbų imtis negali.
„Žinau, tarp vadovybės buvo kalba, ką reikia padaryti, paskaičiuota pinigine išraiška. Netoliese yra melioracinis griovys, jeigu būtų atlikti tam tikri nukasimai, tas vanduo nuslūgtų, bet mūsų kvartalas pačioje žemumoje, rajonas miestui nedavė geriausios vietos, – šyptelėjo pašnekovas, – ir situacija tokia. Ji žinoma.“
„Kapinių priežiūra“ pavasarį išpila skaldos, kuri esant aukštam gruntiniam vandeniui ilgainiui susmenga. „Kapitališkai tvarkyti aš neturiu įgaliojimų. Šeimos kapavietėse prieš laidojant vanduo kaip įmanoma nusemiamas. O ką daryti, kai tai ne paviršinis, o gruntinis vanduo, bet poreikis laidoti yra? Atsiduri tokioje situacijoje, kai geriau siūlai Vainatrakio kapines nei, tarkime, Ledos“, – dėstė R. Čėsna.
LR žmonių palaikų laidojimo įstatyme kapinių ar kapavietės vandeningumas, beje, nereglamentuojamas. Tenurodoma, kad laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tai neprieštarauja mirusiojo ar artimųjų religiniams įsitikinimams.
Pagal Vyriausybės patvirtintą Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašą, kapų prižiūrėtojas „kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką“, iš esmės – registruoti duomenis, užtikrinti vandens tiekimą ir atliekų surinkimą. Kapinių tvarkymo taisyklėse įtvirtinta, kad kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai arba ne mažesnis kaip 1 metras, jei palaikai kremuoti – duobėje telkšantis ežeriukas juridiškai problemų nesudaro.
Planuoja plėsti ir rekonstruoti
Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas „Kas vyksta Kaune“ detalizavo, kad Užliedžių seniūnijoje esančių Ledos kapinių 1,3 ha plote Kauno gyventojai laidojami pagal 2010-aisiais miesto ir rajono merų pasirašytą sutartį.
„Rajono savivaldybė išasfaltavo į Ledos kapines vedančią Liucijanavos gatvę, įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, viešojo transporto stotelę. Kapinės yra molingoje vietoje, todėl vienas svarbiausių uždavinių – įrengti lietaus nuotekų sistemą“, – pripažino E. Mališauskas.
Vasario pabaigoje, pridėjo mero patarėjas, Kauno rajono savivaldybės administracijos posėdyje buvo apsvarstytas Ledos kapinių klausimas. Ir Kauno miestui skirtas plotas, ir Užliedžių seniūnijos eksploatuojama kapinių teritorija beveik išnaudota, todėl kapines numatyta plėsti.
Artimiausiu metu, E. Mališausko žiniomis, bus parengtas kapinių plėtros projektas šalia esančiame 8 ha sklype. Įgyvendinant šį projektą bus įrengti ir lietaus nuotekų surinkimo tinklai. Reikia parengti projektą, po to patvirtinti tarybos posėdyje.
