Artimiausiame rajono tarybos posėdyje, kuris vyks gruodžio 19 dieną, bus svarstoma galimybė nustatyti, kad visi asmenys, visais vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Jonavos mieste važiuotų nemokamai, o bendrovei „Jonavos autobusai“ patirti nuostoliai būtų kompensuojami biudžeto lėšomis.
Sprendimo projektą parengęs Tarybos narys Arvydas Gasys aiškinamajame rašte dėsto: „Jonavos rajono gyventojų pavėžėjimo paslaugą savivaldybės teritorijos ribose atlieka savivaldybės įmonė – UAB „Jonavos autobusai“.
Jau keliolika metų, kai UAB „Jonavos autobusai“ ši pavėžėjimo paslauga dotuojama iš rajono savivaldybės biudžeto. Vien šiais, 2019-aisiais, metais iš biudžeto jau skirta 470 tūkstančių eurų (2019 m. biudžete UAB „Jonavos autobusai“ pavėžėjimo nuostoliams padengti buvo numatyta 440 tūkst. eurų, iš jų – apmokėta likusi 177095 eurų skola už 2018 m. gruodį.
Papildomai dar buvo prašoma skirti 50 tūkst. eurų, skirta 30 tūkst. eurų). Ateinančių, 2020-ųjų, metų biudžetui pateikta UAB „Jonavos autobusai“ paraiška dėl 520 tūkst. eurų nuostolių kompensavimo už pavėžėjimo paslaugą.
2019 m. už pavėžėjimą miesto maršrutais planuojama surinkti už bilietus 234 tūkst. eurų. Iš jų 81 tūkst. eurų kompensacijomis iš rajono savivaldybės biudžeto pagal Transporto įstatymu nustatytas lengvatas. Planuojama dotacija nuostoliams dengti 198 tūkst. eurų.
Visi pavėžėjimai kaimo vietovių maršrutais (visų seniūnijų – Bukonių, Kulvos, Ruklos, Šilų, Šveicarijos, Upninkų, Užusalių, Žeimių – teritorijų ribose) yra nepelningi. Yra du pelningi UAB „Jonavos autobusai“ maršrutai Jonava – Kaunas ir Jonava – Reabilitacijos centras.
Iš keleivių surenkamos pajamos padengia tik apie pusę visų UAB „Jonavos autobusai“ pavėžėjimo sąnaudų. Kitą dalį kompensuoja savivaldybė iš savo biudžeto. Taigi, jeigu visi Jonavos rajono gyventojai būtų pavėžėjami miesto ribose savivaldybei priklausančios bendrovės „Jonavos autobusai“ transportu nemokamai, savivaldybei prie dabar mokamų kompensacijų reikėtų pridėti biudžetui papildomai apie 120 000 eur.
Be to, savivaldybes imtis įgyvendinti nemokamo savo gyventojų pavėžėjimo skatina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris akcentavo, kad Vyriausybė galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo Lietuvoje, tam skirdama įvedamo taršos mokesčio lėšas. Ministro teigimu, automobilių Lietuvos gyventojai turi itin daug, todėl būtina ieškoti būdų, kaip skatinti jų atsisakyti ir mažinti CO2 emisijas.
Nemokamas viešasis transportas, anot ministro, galėtų būti viena iš alternatyvų – tuos žmones, kuriems automobilis nėra didelė būtinybė, motyvuotų iš viso jų atsisakyti. „Manau, kad tą mokestį investuojant į oro taršos mažinimą, viena iš galimybių būtų prisidėti prie savivaldybių biudžetų, tai galėtų būti kaip kompensacija, prisidedant prie nemokamo viešojo transporto“, – sakė K. Mažeika.
Priėmus šį siūlomą sprendimą, jis turėtų: ekologinę naudą. Tai sumažintų transporto spūsčių, oro taršos, eismo keliamo triukšmo problemas, reiktų mažiau parkavimo vietų, būtų bent kiek pristabdytas žaliųjų plotų nuolatinis vertimas automobilių stovėjimo aikštelėmis, bent kiek sumažintų parkavimo problemas šalia gyvenamųjų namų, administracinės paskirties pastatų bei, apskritai, mieste, atsirastų sąlygos saugesniam judumui mieste ir jo prieigose.
Ne mažesnę turėtų ir socialinę naudą. Nemokamo pavėžėjimo paslauga turėtų akivaizdų socialinės atskirties mažinimo privalumą. Tai paspartintų įvairių rajono gyventojų socialinių grupių, ypač senjorų ar vienišų žmonių integraciją į bendruomenę, suteiktų galimybę planingai lankytis sveikatos įstaigose, susitvarkyti reikalus valdžios institucijose, lankytis renginiuose, dažniau aplankyti savo artimuosius gyvenančius mieste. Taigi, atsirastų gyventojams, ypač senjorams, paprastesnė susisiekimo ir judėjimo galimybė.
Pavyzdžiu gali būti kaimynė Estija. Taline jau 7 metai (nuo 2013-ųjų) yra nemokamas viešasis transportas, o nuo 2018-ųjų metų liepos 1 d. visoje Estijoje Vyriausybė įvedė nemokamą transportą savivaldybių ribose. Taline dėl nemokamo viešojo transporto eismo srautai miesto centre sumažėjo 6 proc.
Rezultatas – mažesnės spūstys, mažiau triukšmo, švaresnis oras, iš nemokamo viešojo transporto Talinas papildomai uždirbo 20 mln. eurų, nes naujai deklaruojantys savo gyvenamąją vietą miesto gyventojai sunešė GPM į miesto biudžetą. Pastebėtas panašus efektas ir kituose miestuose, kurie turi nemokamą viešąjį transportą Prancūzijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir pan.“, – rašoma rašte.
Jei šis sprendimas būtų patvirtintas gruodžio 19 dienos rajono tarybos posėdyje, jis įsigaliotų nuo kitų metų kovo 1 d.
