„Jaunesnė visuomenės dalis, kurie gyvena nepriklausomybės laikotarpiu, tai tikrai palaikys. Gali nepalaikyti mano ir gerbiamo Makūno klasiokai. Va jie, tai gali kažkaip sudvejoti. Bet jei jie pasikalbės su savo sūnumis, dukromis, anūkais, tai jie tikrai palaikys“ – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, paklaustas ar , jo nuomone, Kauno rajono gyventojai palaikys idėją dalį teritorijų prijungti prie miesto. Tuo tarpu, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas tokius planus vadina skubotais ir neapgalvotais, bei dėl visko siūlo tiesiog sėsti ir kalbėtis. Pokalbis su abiem merais – laidoje DELFI Dėmesio centre.
– Pone Matijošaiti, manote, kad pavyks?
– V. Matijošaitis: Čia ne nuo manęs priklausys. Tą turi nuspręsti patys Kauno rajono žmonės. Mes organizuosime mini referendumą, kad jie išreikštų savo nuomonę. Jei jie norės, reiškia prijungsim, jei ne – tai ne.
– Jūs aiškinamajame rašte, kurį teikėte savivaldybės tarybai nurodėte daugybė argumentų. Kurie jų yra esminiai? Kodėl jūs to siekiate?
– V. Matijošaitis: Esminiai, tai, kad žmonėms būtų patogiau naudotis vienomis, didesnėmis ir pigesnėmis infrastruktūromis. Per tai gali pigti žmonių gyvenimas.
– Pone Makūnai, jūs nepritariate tam ir sakote, kad reikėtų kažkokio konceptualesnio, nacionalinio sprendimo, ką daryti su žiedinėmis savivaldybėms. Kokie jūsų argumentai? Kodėl jūs nepritariate šitam modeliui?
– V. Makūnas: Aš nesakau, kad nepritariu, tiesiog manau, kad tas sprendimas yra skubotas. Atvirai pasakysiu, kad ir Kauno rajono bendruomenė ir aš, kaip vadovas, išgirdau tik rugsėjo 10-ąją, kai Kauno miesto savivaldybės taryboje, sakyčiau skubos tvarka priimtas sprendimas inicijuoti Kauno rajono gyventojų apklausą dėl dalies teritorijų. Esu šalininkas to, kad ne struktūromis ar administraciniais svertais galima siekti žmonių gyvenimo kokybės ir gerovės, o daugeliu atveju tiesiog sutartimis. Noriu padėkoti Kauno miesto savivaldybei, Visvaldui, už mūsų bendrus projektus – Kaunas Europos kultūros sostinė 2022, VšĮ Kauno Tvirtovės parkas, dviračių takus. Iš esmės tai buvo susitarimo reikalas ir ėjimas tuo šio regiono žmonių poreikių tenkinimo keliu. Šitas sprendimas išskiriant tik 13 teritorijų, kurios yra arčiausiai miestų, labiausiai urbanizuotos, kur yra pramonė, logistika, koncentruojasi darbo vietos, tai mano supratimu, sukeltų labai didelį rezonansą toms labiau atitolusioms seniūnijoms, kurių lieka 12. Lieka tik 30 proc. pajamų ir 30 proc. žmonių.
– Pone Matijošaiti, jūs tikite, kad Makūnas tą išgirdo tik rugsėjo 10-ąją?
– V. Matijošaitis: Ne, aš turbūt pirmoje kadencijoje tapęs meru jau pradėjau apie tai kalbėti, o ką girdėjo ar ne, tai aš netikrinu. Tai ne mano vieno nuomonė. Mes pakviečiame visus Kauno rajono žmones išreikšti savo nuomonę. Kaunas yra didesnis, Kaunas yra augantis, jis išaugęs savo marškinius. Kauniečiai mėgsta savo privačius namus. Ten šiek tiek žemė pigesnė, todėl jie namus statosi Kauno rajone. Gaunasi taip, kad vienas šeimos narys registruotas rajone, kitas – mieste. Ir tik tam, kad naudotųsi miesto infrastruktūra – darželiais mokyklomis ir t.t.
– Pone Makūnai, ar jūsų neįtikina argumentai, kad tūkstančiai rajone gyvenančių vaikų mokosi mieste, naudojasi sveikatos paslaugomis ir t.t.?
– V. Makūnas: mane stebina tokie argumentai. Aš tik noriu garsiai pasakyti, kad mes gyvename ES, esame demokratiška valstybė ir LR Konstitucija, švietimo įstatymas, vaiko teisių konvencijos dokumentai labai aiškiai apibrėžia vaikų, tėvų teises. Tas judėjimas yra laisvas. Aš turiu teisę rinktis. Tai, kad mūsų moksleiviai važiuoja mokytis į miestą, nieko nestebina. Yra daug įvairių tipų mokyklų, yra 13 tūkst. laisvų vietų ir jų valia rinktis. Nematau čia nieko blogo. Kita vertus tai ir krepšelis keliauja paskui juos. Ta našta savivaldai nėra didelė. Jei kalbame, kad darželius okupavo Kauno rajono gyventojai, tai vėlgi yra konstitucinė teisė priimti į laisvas vietas. Tai yra vyriausio administracinio teismo teisėjų kolegijos berods 2015 m. Panevėžio patirtis, apibendrinta ir pasakyta, kad tai net nediskutuotina. Jei vietų yra, tėvų valia rinktis. Man šiandien gėda mūsų sakyti, kiek miesto žmonių dirba Kauno rajono įmonėse. Bet ar čia esmė? Mes laisvi žmonės gyvenantys Lietuvoje. Man daug svarbiau kaip tas žmogus jaučiasi ir kokias paslaugas gauna.
– V. Matijošaitis: Tai nėra paslaptis. Aš atėjęs iš verslo. Mano verslas taip pat yra Kauno rajone, LEZ’o teritorijoje. Man svarbu, kad žmonėms būtų patogu į ten nuvažiuoti. O ne ateitų pas mane, kažkokia įmonė besisteigianti LEZ’o teritorijoje, ir tartųsi, kaip atvežti žmones į darbą. Baigtųsi tos problemos. Aš nesakau, kad aš nusipirkęs šitą mero kėdę, kad aš čia būsiu amžinas. Bet reikia padaryti, kas duotų naudą visų žmonių gerovei. Ne mums su Makūnu čia reikia spręsti ar ginčytis, o leisti pasirinkti Kauno rajono žmonėms. Ar jie nori gyventi didesnėje infrastruktūroje ir viskuo naudotis pigiau, ar gyventi kaime.
– Pone Makūnai, ar jūs iš principo pritartumėte gyventojų apklausos, mini referendumo surengimui?
– V. Makūnas: Pirmiausia noriu atsakyti į klausimą dėl transporto. Noriu priminti, kad mes turime susitarimą dar nuo sovietmečio, kur 11 maršrutų aptarnauja Kauno autobusai, buvusi Kautra, kuri tapo privačia įmone. Čia nieko blogo nėra. Atidavėme Garliavos, Karmėlavos, oro uosto, Domeikavos maršrutus. Turbūt žmogui visiškai nėra skirtumo kuris vežėjas veža, svarbu kokia kokybė ir kiek kainuoja. Ir į LEZ’ą paleisti maršrutai. Bet ką tai bendra turi su administracine reforma? Tai yra susitarimas. Kaip susitarėme ir pasirašėmes sutartis dėl paslaugų teikimo su Kauno vandenimis, energija, autobusais, Kauno švara ir t.t. Ir su kitomis galima padaryti tą patį. Geriausias pavyzdys yra Klaipėda. Ten vieningas bilietas, sistema ir ten nekyla tokie klausimai.
– Pone Makūnai, o gal tai galėtų būti didesnės diskusijos pradžia, ar apskritai reikalingos tos žiedinės savivaldybės?
– V. Makūnas: Esu sakęs jau anksčiau, aš už tai, kad būtų nauji dalykai svarstomi, bet jie būtų neskubant, išstudijavus, pasitelkus gerą europinę patirtį. Reikia kalbėti apie visas 6 žiedines savivaldybes, bet šituo atveju aš tiesiog nuogąstauju, kad niekas nekalba apie tuos 30 proc. kaimiškų atitolusių seniūnijų, žmonių, kurie tos gerovės valstybės nepajus.
– Ar tai gali būti didesnės diskusijos pradžia?
– V. Matijošaitis: Gali būti, bet tai būtų geriau, kad tos diskusijos nebūtų ilgos ir vedančios į begalybę. Yra Marijampolės variantas, kai panaikintas rajonas, gerai veikia. Bet man atrodo, kad valdantieji tuo metu išsigando Vilniaus ir Vilniaus rajono sujungimo. Palikime šone Vilnių ir jo rajoną, kad jiems savivaldybėje nepradėtų visi lenkiškai kalbėti, bet darykime Kaune.
– Vilniaus rajonas ir Vilnius yra išskirtinis vien dėl tautinės sudėties.
– V. Matijošaitis: Tai ten ir palikime. O visur kitur tikrai jungčiau. Tai būtų ir ekonomiškiau, ir žmonės laisviau jaustųsi. Nereikėtų jums keliauti su pasais registruotis vienam mieste, kitam – rajone. Čia – bobutė, ten – diedukas.
– Ponas Makūnas sako, kad miesto savivaldybėms nebūdinga funkcija rūpintis kaimo žmonėmis. Nes rajone didelė dalis yra tiesiog kaimo gyventojų.
– V. Matijošaitis: Aš iš Vičiūnų. Jie iki 1939 m. buvo kaimas. O dabar Vičiūnai yra Vičiūnai.
– Kaip manote, kiek visuomenė palaiko šitą idėją? Apklausos yra skirtingos.
– V. Matijošaitis: Man atrodo, kad jaunesnė visuomenės dalis, kurie gyvena nepriklausomybės laikotarpiu, tai tikrai palaikys. Gali nepalaikyti mano ir gerbiamo Makūno klasiokai. Va jie tai gali kažkaip sudvejoti. Bet jei jie pasikalbės su savo sūnumis, dukromis, anūkais, tai jie tikrai palaikys, nes galės vaikams parinkti geresnes mokyklas, valstybei mažiau kainuos. Ir vaikai bus paruošti gyventi bendruomenėje. Ne kaime. Aš pats dažna būnu rajonuose, ne tik Kauno, bet ir kitur. Ir dabar gal gyvensiu Kauno rajone. Tai puikiai matau, kaip ten viskas yra.
– Pone Makūnai, žiūrint į žemėlapį, teritorijos prasme tai dar liktų nemažai rajono, bet gyventojų skaičiumi, tai nelabai daug.
– V. Makūnas: Taip, jūs teisingai pastebite. Aš visuomet akcentuoju, nei aš , nei rajono žmonės nėra prieš, kad pokyčiai vyktų, bet negalima skubėti ir daryti neapgalvotai, nes iš esmės tai keis žmonių gyvenimą. Tai ne verslo, o socialinis projektas, tas naujo administracinio vieneto sukūrimas. Jis palies žmogų tiesiogiai – su sveikatos, kultūros, švietimo paslaugomis, bibliotekomis. Tą patį ūkininką palies, kurio žemės jau bus išsidėsčiusios per dvi savivaldybes. Reikia gerai suskaičiuoti. Aš apgailestauju, kad tose ribose kur bandoma paimti Rokus, o šalia yra Kauno miesto Vainatrakio kapinės, jos lieka Kauno rajone. Tai kas gali paneigti, kad tas požiūris ir gali būti toks. Šiandien žmonės sunerimę. Jie klausia ar ir toliau požiūris bus toks. Mes su Visvaldu daug kalbamės ir daug sprendimų randame. Bet šitas sprendimas yra nepamatuotas. Aš nenoriu, kad Kauno miesto ir rajono žmonės būtų supriešinti šitomis reformomis ir apklausomis. Šiandien didžiausią triukšmą kelia tos teritorijos, kurios liks už miesto ribų. Vieni gyvens mieste, kiti kaime. O kas tada lieka tame kaime? Žemės ūkis, miškai, be pramonės, be logistikos, be gerai socialiai apmokamo darbo. Reikia kurti gerovės valstybę ir siekto geresnės gyvenimo kokybės. Manęs neįtikina šitie žingsniai.
– Iš tiesų, jei ta jei ta Kauno rajono savivaldybė lieka, tai jūs ją paliekate nuogą basą. Išsivedate didžiąją dalį žmonių, pramonės, įmonių, oro uostą, daug infrastruktūros ir paliekate su miškais ir kaimais.
– V. Matijošaitis: Bet čia yra natūralūs procesai, pasaulis keičiasi, globalėja. Negrįžkime į žagrės laikus. Geriau grįžkime prie kombainų. Tas pats procesas teritorijos perdalijimo jau vyko, jei neklystu 2009-aisiais. Vaišvydava tapo miestu, dalis Rokų buvo kaimas, tapo miestu. Normalūs procesai. Čia šiek tiek apkarpyta ta galimybė tai padaryti, užtat ir klausiame žmonių. Ne aš nuspręsiu, o žmonės nuspręs. Norės viso – sujungsim visą, norės dalį – prijungsim dalį. Turi nuspręsti rajono žmonėms.
– Prezidentas nepritaria šiai iniciatyvai. Jums svarbi prezidento nuomonė?
– V. Matijošaitis: Man svarbi žmonių nuomonė.
– Ar tai susiję su tuo, kaip jūs kalbėjote apie jį kaip kandidatą?
– V. Matijošaitis: Priminkite…
– Na, sakėte, kad daugybę kartų esate lankęsis banke, bet nesate sutikęs tokio ekonomisto, nežinote ar toks išvis egzistuoja.
– V. Matijošaitis: Bet aš nebuvau sutikęs, tai negalėjau meluoti, nes patį gerai pažįstu. Ne, buvome kartą susitikę, prie valdybos pirmininko kabineto.
– Bet kuriuo atveju, ar manote, kad galite konsoliduoti politinę valią tokiam sprendimui?
– V. Matijošaitis: Žiūrėsime.
– Su premjeru kalbėjote apie tai?
– V. Matijošaitis: Užsiminiau.
– Jis pritarė?
– V. Matijošaitis: Žmonių valia – lygiai taip pat. Jei žmonės norės, reiškia ir bus.
– Kitaip tariant, vyriausybė pritars tokiai idėjai rengti tą mini referendumą.
– V. Matijošaitis: Taip, bet nei aš, nei kitas Kauno savivaldybės darbuotojas prieš Kauno rajono žmonių valią neteps jiems sviesto ant sumuštinio.
– Sutinkate kad yra priešinami miesto ir rajono gyventojai?
– V. Matijošaitis: Ne, su tuo tikrai nesutinku. Mes juokiamės, kad kas yra kaimiečiai? Tai į Kauno rajoną išsikėlę kauniečiai. Jie naudojasi ta pačia infrastruktūra.
– Pone Makūnai, kaip jūsų nuomone idealiu atveju reikia spręsti šitą klausimą?
– V. Makūnas: Daugelį tų paminėtų problemų – transporto, paslaugų, švietimo, mes galime spręsti prie apskrito stalo susėdę ir teisingai atsiskaitę už tas paslaugas. Čia struktūrinė reforma nereikalinga. Aš esu giliai įsitikinęs, kad mechaniškas teritorijų dalinimas savivaldybėse neves geru keliu. Tik bendradarbiavimas yra kelias, kuriuo turime eiti. Tai rodo europinė praktika, tas kelias leidžia kurti gerovės valstybę ir priartinti paslaugas prie kiekvieno žmogaus. Šituo atvejus bus didžiulė atskirtis, supriešinimas ir didžiulis noras centralizuoti valdžią atstumiant tą labiausiai pažeidžiamą žmogų, kuris gyvena atokiau.
– V. Matijošaitis: Dabar tą prezidento gerovės valstybę atrodo, kad mes ir ant kaktų išsitatuiruosime. Turinio kol kas niekas nemato, tame tarpe ir aš, bet gal dar pamatysime. Iš tiesų turi nuspręsti ne Makūnas, ne aš ar kas po manęs šame poste sėdės. Turi nuspręsti rajono žmonės ir jokios prievartos. Leiskime laisvai nuspręsti, nereikia jokių gąsdinimų, puolimų ir pan. Mes su šypsena pasiūlėme ir tikrai jiems bus geriau. Mūsų vaikai ir anūkai augs visai kitokie. Jie augs aukštesnėje terpėje. Nereikės slapta registracijų keliu vežti į geras Kauno mokyklas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
