Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK) vadovai ketvirtadienį patvirtino darbų kalendorių, kaip Baltijos šalių elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa. Projektą galutinai sutarta įgyvendinti iki 2025 m., pirmajam jo etapui Lietuvoje EK skyrė daugiau kaip 100 mln. eurų.
Sutarė dėl konkretaus kalendoriaus
Politinės gairės pasirašytos Briuselyje prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, dokumentą pasirašė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis, Estijos premjeras Juris Ratas, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir EK pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris.
Nors pačioje pasirašymo ceremonijoje šalių vadovai komentarų neteikė, J. C. Junckeris susirinkusiems, tarp kurių daugiausia buvo žiniasklaidos atstovai, tarstelėjo, kad tai labai svarbus momentas, kurio negalima nuvertinti bei pasidžiaugė valstybėms ir EK pavykus susitarti dėl sinchronizacijos projekto.
Kaip BNS anksčiau sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas, numatytas labai konkretus kalendorius, kas, ką ir iki kada turi padaryti. Pasak jo, susitarime numatyta, kad sinchronizacija turi būti įgyvendinta vėliausiai iki 2025 metų, o EK dalyvaus derybose su Rusija ir Baltarusija, siekiant sklandaus atsijungimo.
Sinchronizacijos projektu Baltijos šalys tikisi sumažinti priklausomybę nuo Maskvos. Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Atsijungsime visiškai ir negrįžtamai
Briuselyje viešėjęs užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad šiandienos sutartis labai svarbi dviem aspektais.
„Pirma, nustatytas absoliutus terminas, kada sinchronizacija turi įvykti, tai yra 2025 metai. Ambicingas terminas, nes reikia padaryti tikrai daug darbų. Taip pat nustatyti labai konkretūs darbai, pavyzdžiui, kada turi būti pradėtas tiesti jūrinis kabelis iš Lenkijos į Lietuvą, kada turi atsistoti į savo vietą transformatorinės, kad visas šis 2025-ųjų tikslas būtų pasiekiamas“, – kalbėjo viceministras.
Tai, pastebėjo viceministras – dar vienas labai praktinis žingsnis, padarantis mūsų sinchronizaciją su Vakarų elektros tinklais nebegrįžtamą. Labai aiškiai nustatyta kryptis, dabar nustatyti darbai, o kadangi dokumentą pasirašė ir EK prezidentas, nepaprastai svarbu, kad finansavimas iš ES garantuojamas.
„Sinchronizavimas reiškia, kad esi tinkle, negali būti abiejuose vienu metu, nes skiriasi dažniai – priklausai arba vienam, arba kitam. Iš principo, įvyksta atsijungimas nuo vieno tinklo ir prisijungimas prie kito, nes tik prisijungęs prie didesnio gali užtikrinti, kad tavo tinklas yra stabilus. Mes esame pakankamai maži, kad ekonomiškai galėtume turėti mažą atskirą Baltijos šalių tinklą, tad mūsų pasirinkimas yra susijungti su Europa“, – paklaustas, ar bus naudojama senoji infrastruktūra, komentavo A. Zananavičius.
Darbai jau vyksta
Ceremoniją stebėjęs Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas „Kas vyksta Kaune“ Briuselyje sakė, kad šiandien iš esmės tiek politiniame, tiek techniniame lygyje sinchronizuojame savo veiksmus, tai yra sujungiame jėgas bendram tikslui pasiekti, o dirbant kartu galima tikėtis daug geresnio ir kokybiškesnio rezultato.
„Labai svarbu regioninis aspektas, kad susitarimą pasirašo ne tik Baltijos šalys, bet ir Lenkija, kuri yra strateginis partneris, mūsų vartai, nes esama linija jau eina į Lenkiją, nauja – „Harmony Link“ – eis į Lenkiją“, – dėstė D. Virbickas.
Jis pažymėjo, kad pasirašymas čia, Briuselyje, pereina iš strateginio planavimo fazės į labai stipriai išreikštą planavimo fazę. Anot „Litgrid“ generalinio direktoriaus, EK įsitraukimas yra nepaprastai svarbus, ne be reikalo renginys vyksta čia, ne kurios nors Baltijos valstybės ar Lenkijos sostinėje.
D. Virbickas nurodė, kad nemažai su sinchronizacija susijusių darbų Lietuvoje jau atliekama, šiuo metu vykdomi devyni infrastruktūros plėtros projektai. Pašnekovas vardijo Alytaus pastotės išplėtimą, Šiaurės Rytų Lietuvos tinklų rekonstrukciją, Lietuvos elektrinės-Vilniaus, Vilniaus-Neries linijų statybas, Vakarų pasienyje vykdomas įvairių tinklų pertvarkymas.
„Svarbesni darbai – jūrinės jungties „Harmony Link“ statyba tarp Klaipėdos ir Vladislavovo, šalia esamos „LitPol Link“ jungties, taip pat generatorių atnaujinimai, dažnių valdymo priemonių – vadinamųjų sinchroninių kompensatorių – įdiegimas, reikia sutvarkyti daug įvairiausių organizacinių procedūrų. Turime techninį 409-ių priemonių sąrašą, kuris mus priimančio Lenkijos bei kitų Europos operatorių yra išduotas kaip sąlygos prisijungimui, ir jį vykdome“, – kalbėjo „Litgrid“ generalinis direktorius.
Svarbiausia – mažesnis kainų skirtumas
D. Virbicko teigimu, visiškai prijungus elektros tinklą prie Vakarų, elektros kaina keisis tiek, kiek keisis visoje Europoje, nes esame per maži, kad diktuotume kainas – visąlaik jas importuosime, jei taip galima pasakyti. Svarbiausia, pasak „Litgrid“ vadovo, ne kainos dydis, o kad regione ji būtų kuo vienodesnė, geriausia – tokia pati.
„Tarkime, jeigu Lietuvoje lengvosios pramonės verslas naudoja elektrą pagaminti produkcijai, tai už elektrą moka mūsų šalyje, o parduodamas produktą konkuruoja visoje Europoje. Labai svarbu, kad tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje elektra kainuotų tiek pat – tada verslas bent šiuo aspektu turės vienodas konkurencines sąlygas“, – aiškino D. Virbickas.
Fundamentalių priežasčių nulemta tendencija energetikos srityje, minėjo „Litgrid“ generalinis direktorius – kad kainos auga. Atsinaujinantys ištekliai esą šiek tiek keičia kainos struktūrą – pinga pirminė elektros energija, tačiau brangsta sisteminės paslaugos, kaip rezervavimas, netolygumų kompensavimas – bet mums svarbu ne pats dydis, o skirtumas su kaimynais, kaip ir bet kurioje kitoje srityje.
„Girdime, kad žmonės daug važiuoja apsipirkti į Lenkiją ar užsipilti kuro į kitą šalį. Jeigu būtų vienodos kainos, nevažiuotų svetur. Taip ir su elektra, tik čia nereikia fiziškai vykti nusipirkti, tam yra sistemų operatoriai, kurie užtikrina, kad tarp kaimynų įvyktų elektros mainai. Šis projektas sudaro sąlygas pilnai integruotis, o gerėjant integracijai sukuriamos esminės prielaidos mažėti kainų skirtumui“, – reziumavo D. Virbickas.
Specialiai sukurta įstatyminė bazė Lietuvoje
Kaip praėjusią savaitę skelbė LR energetikos ministerija, Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchroninis darbas su Europos tinklais bus užtikrinamas per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, papildomai nutiesiant nuolatinės srovės povandeninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos („Harmony Link“ – „Kas vyksta Kaune“) bei įgyvendinant kitas būtinas technines priemones.
„Atsijungimas nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir sinchronizacija su Vakarų yra svarbiausias strateginis mūsų regiono projektas. Jis leis užtikrinti ilgalaikį elektros energetikos sistemos patikimumą ir saugumą. Pastaruoju metu pasiekėme proveržį ir, gegužės pabaigoje pradėjus veikti sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais sutarčiai, pradedami realūs projekto įgyvendinimo darbai“, – ministerijos pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Seimas birželio 13 d. taip pat priėmė Energetikos ministerijos parengtą Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą bei susijusius teisės aktus, kuriuose nacionaliniu mastu numatomos pagrindinės sinchronizacijos proceso organizavimo bei įgyvendinimo sąlygos.
Įstatymas, nurodoma ministerijos pranešime, numato, kad projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams bus suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. Tai leis sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, o kompetentingos institucijos įpareigojamos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnį laiką nei įprasta.
Pirmajam etapui – trečdalis milijardo eurų
Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją. Pirmąjį politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa gairių Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos, Lenkijos premjerai ir EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pasirašė pernai birželio 28 d..
Sinchronizacijos pirmojo etapo projektų įgyvendinimui jau užtikrintas finansavimas – Europos Komisija iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Lietuvai, Latvijai ir Estijai skyrė 324 mln. eurų, taip užtikrinant maksimalų galimą finansavimą pirmajam projekto etapui.
Būtent Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimo pirmojo etapo įgyvendinimui iš šio riebaus pyrago bus atriekta 125,2 mln. eurų, kurie sudarys tris ketvirtadalius reikalingų lėšų. Tai yra didesnė parama nei iki šiol iš CEF skirta parama visiems kitiems energetikos projektams kartu sudėjus – Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekių jungčiai, Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungčiai (GIPL) bei minėtai elektros jungčiai „LitPol Link“.
