Vasario mėnesį „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, į antrą turą lietuviai pasiųstų Gitaną Nausėdą ir Ingridą Šimonytę, o Saulius Skvernelis liktų už linijos. Tiesa, reitingų lentelėje nebeliko ketvirtoje vietoje buvusio Visvaldo Matijošaičio, kuris vasarį paskelbė, kad dėl prezidento kėdės nekovos. Klausimas – kur nukeliavo Kauno merui simpatijas reiškusių tautiečių palaikymas?
Pasak „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, vasario mėnesį vykdytoje apklausoje respondentai jau neturėjo galimybės kaip kandidato į prezidentus rinktis V. Matijošaičio.
„Mes laukėm, buvom suprogramavę lauką ir nepaleidinėjom, kad Matijošaitis apsispręstų ir jau būtų aiškumas. Mes specialiai tempėm tą laiką, sakau, palaukiam, kad paskui nebūtų dviprasmybių ir kad būtų aiškus galutinis sąrašas“, – aiškino I. Zokas.
Tos pačios tyrimų bendrovės praėjusį mėnesį, sausio 15 – 26 dienomis, atliktoje apklausoje V. Matijošaitį palaikė 6,2 proc. rinkėjų, jis reitingų lentelėje buvo ketvirtas.
„Šiai dienai žmonės nėra visiškai apsisprendę, kad tikrai balsuos už tą arba už kitą. Tiksliau, yra, bet nedidelė dalis, ir žmonės apsisprendžia gana vėlai. Kitas dalykas, kai yra 6 proc., tai tikrai ne 30, ne 40 proc. Vien paklaida 3 proc., tai jie gali tiesiog išnykti. Kažkiek gal Nausėdai, kažkiek „nežinau“, kažkiek gal dar kažkur pereina. Sunku pasakyti, pati imtis yra per daug maža“, – kam galėjo atitekti V. Matijošaičio palaikymas, svarstė I. Zokas.
Neapsisprendusių rinkėjų nepadaugėjo
Kauno miesto meras V. Matijošaitis vasario 18 d. paskelbė, kad nedalyvaus prezidento rinkimuose. Politikas savo apsisprendimą paslaptyje laikė iki paskutinės minutės, tai buvo paskutinė diena, kai asmenys, norintys kandidatuoti į prezidento postą, turėjo pateikti reikiamus dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus manymu, po V. Matijošaičio pasitraukimo jį palaikantys asmenys galėjo papildyti neapsisprendusių gretas. Vis dėlto, teigia pašnekovas, situacija įdomi tuo, kad nežinančių už ką balsuoti rinkėjų, rodo apklausa, nepadaugėjo.
„Normaliomis aplinkybėmis manytum, kad jie būtų palaikę Skvernelį, o Skvernelio populiarumas netgi sumažėjo. Gal jie išsirikiavo tarp tų, kurie neketina balsuoti, arba nežino už ką balsuoti, bet ir šitų procentas yra sumažėjęs. Tai tikrai labai sunku spręsti“, – svarsto K. Girnius.
Vasario 18-28 dienomis DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad jei prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už ką balsuotų nežino 9,8 proc., nebalsuotų – 7,4 proc., dar 1,1 proc. teigė, jog pasirinktų kitus, sąraše neišvardytus, kandidatus. Taigi iš viso tokie rinkėjai sudaro 18,3 proc. visų respondentų.
Palyginimui, sausį tų, kurie nežino už ką balsuotų, nebalsuotų arba balsuotų už kitus kandidatus, bendrai buvo 18,4 proc.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) mokslininkas Mažvydas Jastramskis teigia, kad pasakyti, ką prezidento rinkimuose palaikytų Kauno mero elektoratas, tiesiog neįmanoma. Be to, sako politologas, tai per mažas procentas žmonių, jog reitingų lentelėje pasimatytų ryškūs pokyčiai.
„Mes iš to agreguoto lygmens negalime pasakyti, kur tie žmonės balsavo. Galėjo iš viso nieko nepasirinkti, dalis galėjo persiskirstyti pas kitus kandidatus, bet kadangi Matijošaitis neturi tokios aiškios vietos mūsų politiniame peizaže, tuo labiau partinėje sistemoje, tai tikrai, nematant individo lygmens duomenų, negalėčiau daryti spekuliacijų, kur galėjo nueiti tie žmonės.
Juo labiau, tie 6 proc. iš tikrųjų yra nedaug, t.y., tik 60 žmonių apklausoje. Realiai, iš mano patirties, niekada nebūna taip, kad ar tai vienos partijos griuvimas, ar kažkurio kandidato pasitraukimas reikštų, kad visi ar dauguma tos partijos ar to kandidato balsų iš karto pereitų kitam kandidatui. Dažnai būna taip, kad būna toks pabyrėjimas – dalis nežino, už ką balsuotų, jei to kandidato ar partijos nėra, dalis galvoja, kad mes gal už kažką kitą. Reikėtų, kad prieš tai (V. Matijošaitis – DELFI) būtų turėjęs 15 ar bent 10 proc. reitingą, kad pasimatytų. Man, matant tuos reitingus, neatrodo, kad Matijošaičio pasitraukimas turėtų kažkokios esminės įtakos“, – komentuoja M. Jastramskis.
Matijošaičio fanai Skvernelio paremti nesuskubo
Nors V. Matijošaitis tiesiai įvardyti, jog palaiko „valstiečių“ kandidatą į prezidentus Saulių Skvernelį, vengia iki šiol, simpatijos tarp šių dviejų politikų – akivaizdžios. Vis dėlto, pasak politikos apžvalgininko K. Girniaus, panašu, kad rinkėjai galvoja kiek kitaip.
K. Girniaus manymu, kadangi neapsisprendusių rinkėjų nepadaugėjo, o paaugo G. Nausėdos ir I. Šimonytės reitingai, galima daryti prielaidą, kad V. Matijošaičio palaikymas išsiskirstė tarp šių dviejų kandidatų.
„Kadangi padidėjo ir Šimonytės, ir Nausėdos (reitingai – DELFI), tai turbūt dalis tų Matijošaičio rėmėjų liko pas du lyderius. Taip galėtų būti, nes reikšmingiausias dalykas yra, kad, kol Šimonytės ir Nausėdos procentai padidėjo, Skvernelio – smuko. Juk Matijošaitis pasisakė, vis dėlto buvo plačiai kalbama, kad jis parems Skvernelį, tai manytum, kad šitie žmonės būtų tapę premjero rėmėjais, tik to neatsitiko.
Tą migraciją būtų galima tiksliau nustatyti tik žinant tos apklausos detales, jeigu būtų tų žmonių klausiama – ar jūs anksčiau palaikėte Matijošaitį, ką jūs palaikote dabar?“ – aiškina K. Girnius.
Jis taip pat priduria, kad, jeigu apklausa tiksliai atspindi gyventojų nuotaikas, kiek smuktelėjusį Vyriausybės vadovo kaip kandidato reitingą galima vertinti kaip ženklą, signalizuojantį, kad Kauno mero elektoratas neskubės rinkimuose savo balsais paremti S. Skvernelio.
„Jeigu šita apklausa yra būdinga, nėra atsitiktinė, ji tiksliai nurodo gyventojų nuostatas, tai tada būtų ženklas, kad tikrai šitie Matijošaičio rėmėjai nesuskubo paremti Skvernelio. Gal net atvirkščiai. Nes jeigu būtų parėmę, tai Skvernelis būtų šiek tiek priartėjęs prie Šimonytės, o dabar nuo jos atitolo“, – samprotauja K. Girnius.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, taip galėjo nutikti, politikos apžvalgininkas siūlo prisiminti, kad Kaune gyvenantys rinkėjai ne vienus metus palaikė konservatorius: „Sunku pasakyti. Viena teorija, reikia atsiminti, kad Kaunas buvo konservatorių miestas, tai tie žmonės, kurie dabar palaikė Matijošaitį, turi šiokių tokių sentimentų konservatoriams ir permetė savo tą paramą Šimonytei. Bet čia yra tik spėliojimas.“
Antrame ture V. Matijošaičio rinkėjai palaikytų G. Nausėdą
Priešingai nei „Spinter tyrimai“, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ vasario mėnesį Lietuvos gyventojų apklausą vykdė iki V. Matijošaičio apsisprendimo nekandidatuoti prezidento rinkimuose. Ši apklausa buvo atlikta vasario 8-17 d.
Kaip aiškina „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys, kol S. Skvernelio tipinio rinkėjo portretas – labai ryškus, V. Matijošaičio rėmėjo – iki šiol mįslė.
„Visada buvo labai lengva pasakyti, kas yra Sauliaus Skvernelio elektoratas. Ten visiškai aišku, labai ryškus – vyresnio amžiaus, ir pensininkai, ir bedarbiai, ir nacionalinės mažumos, ir rajonų centrai, kaimas. Visvaldo Matijošaičio (rinkėją – DELFI) niekada nebuvo lengva apibūdinti ir man nepavyko iki šiol, išskyrus tai, kad už jį balsuotų Kaunas. O Kaune ten – ir jaunų, ir senų, ir išsilavinusių, ir ne, visko ten yra. Taip ir, jeigu žiūrėtume per visą Lietuvą, labai sunkiai apčiuopiamas. Skirtumas nuo Sauliaus Skvernelio yra, kad Matijošaičio (rėmėjai – DELFI) ir jaunesni, ir labiau išsilavinę, bet jie nėra kokie tai Nausėdos ar Šimonytės tipo žmonės“, – teigia V. Gaidys.
Pagal demografinius ar socialinius rodiklius, pasak sociologo, sunku spėti, kokį kitą kandidatą pasirinktų norėjusieji balsuoti už V. Matijošaitį. Vis dėlto ši tyrimų bendrovė dar vasarį rinkėjų klausė, ką jie rinktųsi antrajame prezidento rinkimų ture. Iš to, sako sociologas, galima daryti išvadą, kad arčiausiai širdies Kauno mero simpatikams yra G. Nausėda.
„Vasario mėnesį Matijošaitis dar buvo ir atvirame, ir uždarame sąraše. Galima koreliuoti su tuo, jeigu būtų antras turas ir, tarkim, į antrą turą išeitų Nausėda ir Skvernelis. Galima pažiūrėti, o ką gi darytų tie, kurie prieš tai buvo pasirinkę Matijošaitį kaip kandidatą į prezidentus. Yra žymiai daugiau tų, kurie už Nausėdą – santykis maždaug 36-22. 22 už Skvernelį. Kiti nežino, neitų balsuoti, bet Nausėda laimi prieš Skvernelį.
Jeigu būtų Šimonytė ir Skvernelis, skirtumas nėra didelis, faktiškai jo nėra, bet vis tiek – už Šimonytę – 24, už Skvernelį – 20 Matijošaičio rėmėjų.
Na, o jeigu antrame ture Šimonytė ir Nausėda, tai Nausėda laimi 2 prie 1. Galima matyti, kad tie Matijošaičio balsai išsiskirsto maždaug taip, kokie prioritetai yra ir Lietuvoje: Nausėda, Šimonytė ir Skvernelis“, – „Vilmorus“ apklausos duomenimis dalinasi V. Gaidys.
V. Matijošaičiui balsų atiduoti nepavyks
Sociologo teigimu, nors V. Matijošaitis ir reiškia palaikymą S. Skverneliui, tai rinkimų rezultatų greičiausiai nepaveiks.
„Aš neatsimenu, kada tie balsų perdavimai galėdavo kažką nulemti, žmonės turi savo nuomonę. Na gal kažkokiais išimtinais atvejais. Galbūt gali pakenkti, jeigu koks nors labai nepopuliarus politikas apsireikštų, kad jis remia tą ar aną, ir dar pradėtų agituoti, tikrai nueitų į minusą. Kad Matijošaitis savo balsus kažkam atiduoda ar atidavė, to empiriškai parodyti tikrai negalima. Jo balsai nuėjo kažkur proporcingai“, – įsitikinęs V. Gaidys.
Tuo tarpu politikos apžvalgininkas K. Girnius teigia, kad, ar V. Matijošaičio parama bus nors kiek vertinga premjerui, bus galima vertinti sulaukus kovo mėnesio reitingų lentelės.
„Faktiškai reikia laukti kitos apklausos ir viskas ten labai daug priklausys, kaip Matijošaitis parems Skvernelį. Ar jis pasakys – aš palaikau Skvernelį, manau, jis puikus žmogus, ar jis bus pasiryžęs aktyviau dalyvauti Skvernelio rinkimų kampanijoje, su juo pasirodyti renginiuose ir kitaip mėginti pritraukti, įtikinti savo sekėjus, kad jie turėtų balsuoti už premjerą“, – teigia K. Girnius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ gyventojų apklausą atliko vasario 8-17 dienomis. Apklausti 1025 žmonės.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, už G. Nausėdą vasarį balsuotų 27,3 proc. žmonių. Sausį ekonomistą palaikė 23,3 proc. respondentų.
Konservatorių kandidatės I. Šimonytės reitingas pakilo nuo 16 iki 20 proc. Palaikymas „valstiečių“ kandidatui S. Skverneliui reikšmingai nepasikeitė. Pagal šią apklausą, vasarį už premjerą balsuotų 16 proc. žmonių, sausį jo reitingas siekė 16,9 proc.
V. Matijošaitis apklausos metu turėjo 5,8 proc. palaikymą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
