Populiariausia partija – „valstiečiai“, o Ingrida Šimonytė krenta į trečią vietą. Kuo paaiškinti visuomenės palankumo pokyčius? Pagal naujausius reitingus aiškūs trys lyderiai būsimuose prezidento rinkimuose, tačiau sociologai nedrįsta spėlioti, kurie du iš jų pateks į antrąjį turą. Esą yra daug faktorių, galinčių lemti persiskirstymą reitingų lentelėje, o vienas pagrindinių – Kauno meras.
DELFI Dėmesio centre: politologas, Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, sociologė, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė Rasa Ališauskienė ir sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
– Pone Gaidy, manau, naujausiuose „Vilmorus“ duomenyse įdomiausi du dalykai: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) populiarumo kritimas 4 proc. ir Sauliaus Skvernelio, kaip potencialaus kandidato, šuolis 6 proc. Tai apie pačius skaičius iš pradžių. Kuo jūs aiškinate TS-LKD kritimą? Ar suvedate tai su kokiais nors visuomenėje svarbiais įvykiais?
V. Gaidys: aš tų įvykių per daug nemačiau, bet gal kokios įtakos turėjo vaikų teisių tematika. Per daug nesekiau tos temos, bet ji visuomenėje labai jautri, tai šioje temoje ir dėl vieno žodžio gali daug prarasti. Pagal šiuos rezultatus matau, kad Lietuvoje šiuo metu yra dvi galingos partijos, o visos kitos žymiai labiau nuo jų atsilieka. Taigi yra dvi partijos ir tų partijų du kandidatai. Tiek tarp tų partijų, tiek tarp jų kandidatų skirtumas yra labai nedidelis.
– Pone Lieki, ar jūs matytumėte kažkokių įvykių, kurie galėjo lemti TS-LKD smukimą? Ar tai tik atsitiktiniai svyravimai, kurių taip pat pasitaiko?
Š. Liekis: atsitiktinių svyravimų tikrai būna ir mums juos identifikuoti tikrai sudėtinga. Tokių išsamių tyrimų neturime, o tie tyrimai, kuriuos ir kolegos sociologai atlieka, tikrai yra per reti ir į juos per mažai investuojama. Akivaizdu, kad galimas svyravimas, bet tai be abejonės galima siekti ir su Skvernelio pareiškimu, kad jis eis į prezidentus.
– Taip, tomis dienomis, kai vyko apklausa, Skvernelis buvo dėmesio centre, jis pranešė savo apsisprendimą..
Š. Liekis: taip, ir jis generavo „valstiečiams“ ir tam tikrą palaikymą, nes jis tos partijos kandidatas, nežiūrint į tai, kad nėra partijos narys.
– Ponia Ališauskiene, gali būti susijęs pareiškimas apie kandidatavimą ir partijos reitingo augimas?
R. Ališauskienė: žinoma, gali, nes tą patį matėme Šimonytės atveju. Prieš apsisprendimą jos buvo 10 proc. populiarumas, po pranešimo kilo 6-8 proc., taip pat kartu šiek tiek kilo ir TS-LKD reitingas. Žinoma, Tėvynės sąjungos atveju buvo šiek tiek kitaip, nes vyko dar vidiniai rinkimai ir iš pradžių nebuvo aišku, ar išeis Šimonytė, ar Ušackas. Dėl Skvernelio praktiškai nelabai buvo abejonių. Juk ir apklausose dažnai klausiame ne apie konkrečius kandidatus, kurie jau žinomi, o ką žmonės matytų prezidento poste. Taigi tose apklausose visada buvo ir Skvenelis, dar gerokai iki paskelbimo apie dalyvavimą rinkimuose. Jį apklausose žmonės minėjo jau nuo 2016 m.
– Iš tiesų parama iš šono gali turėti įtakos. Na, pavyzdžiui, Visvaldas Matijošaitis nusprendžia nekandidatuoti ir išreiškia savo paramą S. Skverneliui. Kas tada?
R. Ališauskienė: mes turėjome tokią situaciją. Kaip tik tuo metu darėme tyrimą. Jeigu pamenate, Rolandas Paksas parėmė Kazimirą Prunskienę prieš Valdą Adamkų. Kadangi tyrimas vyko kaip tik tuo metu, dalis apklausos buvo iki parėmimo, dalis jau po. Tai tuomet palaikymas Prunskienei šoktelėjo apie 12 proc. Kaip tik ketvirtadienį Paksas išreiškė paramą, nuo penktadienio apklausose Prunskienės reitingas pradėjo augti.
– Tai tie 9 proc., kuriuose dabar apklausa rodo Matijošaičiui, 8 iš jų galima perduoti tiesiog garsiai kažką parėmus?
V. Gaidys: aš jau kelintas mėnuo bandau suprasti, kam jis tuos balsus galėtų perduoti, kas juos pasiimtų. Ir man iki šiol nepavyko to padaryti. Jeigu kiti kandidatai tokie reljefiški ir aiškūs, tai Matijošaitis man yra sunkiai perprantamas kaip kandidatas.
– Jeigu Matijošaitis visgi paskelbia, kad dalyvaus rinkimuose, jo populiarume galima tikėtis panašaus efekto, kokį matėme Šimonytės ar Skvernelio atvejais?
R. Ališauskienė: tik nepamirškime, kad kai cituojame skaičius, mes kalbame apie visų Lietuvos rinkėjų simpatijas. Tai bet kuris procentas yra skaičiuojamas nuo visų rinkėjų, o balsuoti ateina ne visi. Net jei šie rinkimai bus aktyvūs, vis tiek aktyvumas greičiausiai nesieks daugiau kaip šešiasdešimt kelių procentų. Tuomet ir tie reitingai visai kitaip atrodo.
– Pone Lieki, žiūrint į dabartinius reitingus, sutiktumėte, kad esminis pirmojo turo dėmuo bus Matijošaičio parama, jeigu jis pats nekandidatuos, žinoma?
Š. Liekis: nereikia užmiršti, kad Matijošaitis yra savotiškas „valstiečių“ kandidatas Kaune savivaldos rinkimuose. LVŽS jį remia ir nekelia savo kandidato. Todėl labai mažai šansų, kad Matijošaitis prezidento rinkimuose remtų ką nors kitą, o ne Skvernelį. Žinant, kad Kauno meras Kaune turi apie 80 proc. reitingą, o dar Kauno rajone gyvena nemažai pasiturinčių kauniečių, tai jo parama tikrai yra milžiniško svorio, jeigu ne esminė.
– Ponia Ališauskiene, Kaunas ir kaimas gali išrinkti Lietuvai prezidentą?
R. Ališauskienė: dažniausiai ir išrenka.
– Jeigu žiūrėti iš šiandienos perspektyvos, kurie du kandidatai turi daugiausiai galimybių patekti į antrą turą?
V. Gaidys: aš norėčiau naudotis tik tuo, ką dabar turiu. Pagal dabartinius skaičius būtų aišku, kad tikrai į antrą turą išeina Nausėda. Kuris kitas išeina – tikrai negaliu pasakyti.
R. Ališauskienė: visų pirma reikėtų žinoti galutinį pretendentų sąrašą, nes gal dar ir ne visi pasiskelbę, gal kai kurie nesurinks parašų. Labai svarbus, manau, bus socialdemokratų balsas. Nors jie dabar nėra populiarūs, bet tai skaitlinga partija. Jie turi daug narių ir jų parama taip pat bus svarbi. Bent kol kas tarp visų trijų pirmaujančių skirtumas yra nedidelis, todėl tikrai sunku pasakyti, kaip galėtų dėliotis antras turas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
