Kauno rajono savivaldybė išsaugojo 2 vietą mažųjų savivaldybių indekse (69 balai iš 100). Aukštą poziciją užtikrino aukštesni nei vidurkis* vertinimai beveik visose srityse (mažiau balų surinko „Biudžeto“ sritis), skelbiama Laisvosios laisvosios rinkos instituto (LLRI) interneto puslapyje. Kaip jau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, Kaunas tarp didžiųjų miestų savivaldybių užima ketvirtąją vietą.
Kauno rajono savivaldybė aukštas pozicijas pelnė dėl kelių priežasčių. Pirma, 2017 m. viešųjų paslaugų srityje (pavyzdžiui, viešojo transporto, buitinių atliekų surinkimo) sudarytos sąlygos konkurencijai, aktyviai veikia privatus sektorius. Be to, Kauno r. savivaldybės gyventojai 2017 m. tiek už šilumą, tiek už geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymą mokėjo mažiau nei kitų mažųjų savivaldybių gyventojai, praneša LLRI.
Antra, „Mokesčių“ srityje gerą vertinimą lėmė mažesnis* pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (0,5 proc. lyginant su 0,7 proc. vidurkiu 2017 m.), žema vidutinė verslo liudijimų kaina (20 eurų lyginant su 115 eurų vidurkiu 2017 m.) ir palyginti nedidelis žemės mokesčio tarifas.
Tačiau kai kurių sričių vertinimas pastaraisiais metais šiek tiek suprastėjo. Pavyzdžiui, lyginant su 2016 m., 2017 m. sumažėjo išduotų statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų (nuo 16,9 2016 m. iki 13,2 2017 m.). Šis rodiklis išlieka vienu geriausių šalyje.
Reikia pasidžiaugti, kad Kauno rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, į kurią gyventi ir dirbti atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta. Nerimą kelia tai, kad Kauno r. savivaldybėje kartu su investiciniais prastėja ir kai kurie socialiniai rodikliai. Nedarbo lygis per metus išaugo (nuo 6,3 proc. 2016 m. iki 6,6 proc. 2017 m.), tačiau išliko žemesnis nei mažųjų savivaldybių vidurkis (9,3 proc.) Nors ilgalaikių bedarbių buvo mažiau* – 22,6 proc., tačiau jų Kauno raj. daugėjo 1,2 p. p., kai mažosiose savivaldybėse jų mažėjo 0,6 p.p. (nuo 21,4 proc. 2016 m. iki 22,6 proc. 2017 m.).
Tačiau yra ir gerų rodiklių. 2017 m. Kauno r. sav. mažėjo socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (nuo
1,7 proc. 2016 m. iki 1,4 proc. 2017 m., lyginant su 3,8 proc. vidurkiu), mažėjo ir žmonių, gaunančių būsto šildymo kompensaciją, dalis (nuo 1,7 proc. 2016 m. iki 1,4 proc. 2017 m., lyginant su 3,9 proc. vidurkiu*). Be to, daugiau socialinių paslaugų nupirkta iš nevyriausybinių organizacijų – net 26,7 proc., kuomet vidurkis tarp mažųjų savivaldybių tesiekė 9,1 proc.
LLRI duomenimis, „Biudžeto“ srities vertinimą būtų galima pagerinti efektyviau naudojant lėšas, skirtas savivaldybės administracijos išlaikymui. 2017 m. Kauno r. savivaldybė tam skyrė 14,6 proc. biudžeto išlaidų, kai vidurkis* buvo 8,1 proc. Siekiant aukštesnių rezultatų „Komunalinių paslaugų“ srityje, savivaldybės valdomos daugiabučių administravimo, šilumos, nuotekų ir vandens tiekimo įmonės turėtų dirbti pelningai arba trauktis iš rinkos ir leisti šilumą gaminti privatiems subjektams.
„Turto valdymo“ srities vertinimui neigiamos įtakos turėjo didesnis turimų (ar nuomojamų) automobilių skaičius, lyginant su užimtų pareigybių skaičiumi (17 automobilių 2017 m., lyginant su 14 vidurkiu).
