Po viešos kritikos dėl „SEB“ banko dalyvavimo politikoje, realiausias kandidatas į Prezidentus Gitanas Nausėda traukiasi iš „SEB“ banko. Tiesa, kai pasitrauks, atskleis savo tolimesnius planus dėl dalyvavimo Prezidento rinkimuose.
„DELFI Dėmesio centre“ – iš „SEB“ banko pasitraukęs ekonomistas Gitanas Nausėda ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
[galerija kiek=”8″]
Pone Nausėda, kodėl išeinate iš banko?
Tai ne šios dienos sprendimas. Jis buvo priimtas anksčiau. Visus taškus susidėliojome prieš porą savaičių. Paskelbėme šiek tiek anksčiau negu planavome. Mano kukliam asmeniui dėmesiui padaugės, žinoma.
Kaip jūs vertinate Seimo narių kreipimąsi į „SEB“ banką? Iš pradžių Žygimanto Pavilionio, dabar – Stasio Jakeliūno.
Po Ž. Pavilionio kreipimosi jo reitingas nukrito dvigubai, o mano išaugo dvigubai. Negaliu spręsti, kaip pasikeis S. Jakeliūno reitingas. Jeigu kalbėti rimtai, tai pirmiausiai esu vertinamas kaip ekonomistas. Kitaip turbūt ir būtų sunku paaiškinti mano tokį reitingą ir vietą ten. Visus 18 m. komentavau ekonominius procesus, bandžiau prognozuoti. Mane džiugina, kad visuomenei rūpi tie dalykai, apie kuriuos kalbu. Tai net išpopuliarino vyriausiojo ekonomisto profesiją.
Pone Jastramski, kaip vertinate Stasio Jakeliūno kreipimąsi?
M. Jastramskis: Manau, tikslas buvo kuo greičiau išprovokuoti pasakyti apsisprendimą dėl Prezidento rinkimų. Iš kitos pusės, jeigu būtų padarytas aiškus sprendimas, kad dalyvaujama rinkimuose, vadinasi, būtų žymiai daugiau laiko kritikuoti kandidatą ir ant jo sutraukti neigiamą viešosios erdvės krūvį. Neturiu pagrindo netikėti, kad ponas Nausėda nebuvo sprendimo trauktis iš darbo priėmęs anksčiau, kaip ir sako.
Stasys Jakeliūnas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas:
S. Jakeliūnas: Aš tikrai vertinu Gitaną Nausėdą kaip santykinai gerą ekspertą, nors mes turėjom įvairių nuomonių dėl krizės ir bankų vaidmens, konkrečiai – SEB banko vaidmens. Tačiau jis tikrai geras ir žavus komunikatorius. Populiarus ir populiariausias kandidatas, jeigu oficialiai pareikš, kad yra kandidatas, tai kaip asmeniui aš neturiu jokių pretenzijų.
Kadangi jis atstovauja bankui, o banko verslo etikos kodekse yra įrašyta, kad bet koks darbuotojo komunikavimas yra banko, kaip organizacijos, atstovavimas. Tai tokie veiksmai kėlė didelių abejonių. Kad pasitraukti jam reikėjo, tai, matyt, daug kam buvo akivaizdu. Tačiau gaila, kad šis sprendimas dabar jau yra pavėluotas. Tas jo žinomumas ir susiejimas su galimu kandidatavimu, o dabar jau turbūt niekam dėl to abejonių nebėra…
Kita vertus, keistai atrodo banko, kuriame jis dirbo, berods, 18 m., tylėjimas, dvejojimas ir nekomentavimas. Nežinome, kaip SEB bankas vertina Gitano komentavimą apie gyvenimą, apie Rusiją, rodomus jo portretus įvairiais ne su ekonomika ir finansais susijusiais formatais. Nors G. Nausėda būtent už tai yra atsakingas ir tai iš tikrųjų turėtų komentuoti. Tai, manau, uždelstas sprendimas, bet geriau šiandien negu gruodžio ar sausio mėnesį.
Pone Nausėda, gal turite kokių nors asmeninių susikirtimų?
G. Nausėda: Tiesą sakant, nepamenu, kad būtume kur susikirtę. Tiesiog vyksta Lietuvoje įprastas procesas – ieškok galimybių prisikabinti. Ypač jei žmogus yra populiaresnis už kai kuriuos kitus, tuomet reikia ieškoti būdų, kaip rasti ką nors neigiamo.
Grįžkime prie galimybių. Pone Jastramski, yra apklausos, kurios rodo vienokį procentą, kitos – kitokį, bet G. Nausėda lyderiauja visose. Visuomenės nuomonės apklausoje birželio mėn. atliktos „Spinter“ gyventojų apklausos duomenimis, už Nausėdą prezidento rinkimuose vasaros pradžioje būtų balsavę 20,6% respondentų, už Visvaldą Matijošaitį – 10%, o už Vygaudą Ušacką – 6,7%. Trys palankiausiai vertinami visuomenės veikėjai. Tai Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė ir Gitanas Nausėda. Toliau – Visvaldas Matijošaitis, Linas Linkevičius. Ką sako tokie rezultatai?
M. Jastramskis: Kai kalbame apie teigiamą ar neigiamą vertinimą asmenų, su tuo reikia atsargiai elgtis, nes tai nesikonvertuoja į balsus. Kitas dalykas, jeigu grįžtume prie reitingų, už ką žmonės balsuotų. Visgi kalbame apie 20 proc. Prisimename, kad socialdemokratai turėjo 30 proc. reitingą prieš Europos Parlamento rinkimus – atsimename kaip tai baigėsi. Kai Gitanas Nausėda iš tikrųjų paskelbs savo sprendimą, įdomu kaip tada visuomenė sureaguos. Tada skaičiai bus arčiau tiesos.
Jus kelia Tėvynės Sąjungos skyriai. Suprantu, kad Jus remia ir Gabrielius Landsbergis. Dalyvausite susitikimuose ir diskusijose su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariais?
G. Nausėda: Jūs gudraujate. Šnekate tarsi aš jau būčiau paskelbęs apie savo kandidatavimą. Todėl galime kalbėti tik tariamąja nuosaka. Jeigu aš kelsiu savo kandidatūrą, kelsiu ją kaip nepriklausomas kandidatas su savo komanda, savo programa, kurios nenorėčiau, kad kokios išorės jėgos labai smarkiai iškreiptų, ką reikia išbraukti, o ką įrašyti. Tai bus mūsų, mano asmens, komandos programa ir aš už ją jausiuosi atsakingas.
Kada jūs planuojate paskelbti galutinį sprendimą?
Tai yra savaičių reikalas. Iki rugsėjo 7 d. to net negalėčiau daryti, pagal banko darbo etiką. Tai po tos dienos, manau, ir paaiškės.
Pone Jastramski, jeigu G. Nausėda apie dalyvavimą Prezidento rinkimuose paskelbtų rugsėjo viduryje, likus daugiau kaip pusei metų iki rinkimų, jis rizikuoja kažkuo daugiau negu tai padarytų, pvz, metų pabaigoje?
M. Jastramskis: Priklauso nuo to, ar yra ko bijoti. Laiko nėra tiek jau daug, kad Gitanas Nausėda išlaikytų tą dėmesį kaip vienintelis kandidatas paskelbęs apie savo kandidatavimą. Artėja laikas, kai visi jau turės pasiskelbti. Manau, laikas yra visai protingas. Netrukus visi pradės skelbti savo sprendimus – pats laikas.
Pone Nausėda, suprantu, kad jūs kalbate su įvairių politinių partijų lyderiais dėl galimo dalyvavimo. Akivaizdu, kad turint tokius reitingus, visi norėtų tokio kandidato. Kodėl jūs akcentuojate tai, kad kandidatuotumėte kaip nepriklausomas kandidatas?
G. Nausėda: Žinote, tam yra tam tikras ir filosofinis pretekstas. Aš buvau paklaustas, ar, jei būčiau išrinktas Prezidentu, būčiau atsvara dabartinei valdančiajai koalicijai. Man toks klausimo kėlimas yra nepriimtinas, nes Prezidento institucijos priedermę įsivaizduoju visiškai kitokią – sutaikyti tas amžinai konfliktuojančias puses ir padėti tašką. Norisi, kad atsirastų žmogus, kuris gali užbaigti tas rietenas. Jeigu Prezidentas gali tapti ta taikomąja jėga, jis galėtų prisidėti prie efektyvesnio sprendimų priėmimo.
Nesiejimas savęs su politine jėga – tai stiprybė kandidatui?
M. Jastramskis: tai paradoksas. Aš pritariu, kad sėkmingas kandidatas turėtų būti tarsi nepartinis – aukščiau to esantis, tačiau jeigu pažiūrėsime į D. Grybauskaitės rėmėjų ratą – jis smarkiai persidengė praėjusiuose Seimo rinkimuose su konservatorių, socialdemokratų, liberalų, valstiečių elektoratu. Tai reiškia, kad nors prezidentas yra nepartinis, bet vis tiek yra partijų parama ir be jos laimėti neišeina. Kitas dalykas – norėčiau, kad nebūtų supriešinama parlamento institucija ir valstybės vadovas, kas iš principo yra kitokia institucija.
G. Nausėda: manau, mes per daug susifokusuojame į partijas. Mes dedame lygybės ženklą tarp partijos ir elektorato, kuris tas partijas renka. Gali atsitikti taip, kad man simpatizuoja tos jėgos, kurios toli gražu nėra konservatoriškos. Manau, tai rodo ir reitingų analizė. Man labai malonu, kad mane palaiko kur kas platesnis ratas žmonių, negu tik kažkokios vienos partijos rėmėjai.
Pone Nausėda, kiek žmonių dirba ties jūsų programa?
Vėl provokuojate.
Pone Jastramski, ar gali būti dar kokia juoda avis ar juoda gulbė – kažkas visiškai netikėto šioje prezidentinėje rinkimų dėlionėje?
M. Jastramskis: Aš rizikuoju susimauti, bet man atrodo, kad vienintelis likęs klaustukas – Kauno meras. Jis gali netyčia sugalvoti dalyvauti.
Video transliaciją galite pamatyti čia.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
