Šį ketvirtadienį Kauno verslininkai bus kviečiami diskutuoti apie ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamas grėsmes ir iššūkius sparčiai technologiškai besikeičiančiame pasaulyje.
Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, pramonininko Benjamino Žemaičio, pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria šiuolaikinių gamybos procesų organizatoriai, kad dalies patyrusių pramonės darbininkų kompiuterinio raštingumo gebėjimai yra labai menki, todėl pakelti jų kompetencijas – reikia laiko ir resursų. „Darbuotojų permokymas dirbti naujose sistemose nėra toks paprastas procesas. Visuomenė, politikai ima spekuliuoti šia tema, kalbėti apie naują bedarbystės bangą“, – kad pokyčiams reikia ruoštis iš anksto įsitikinęs B. Žemaitis.
Forume „Kaunas 4.0“ pranešimą apie ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius skaitys „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Algirdas Bumelis. UAB „Orion Asset Management“ generalinis direktorius Ramūnas Baranauskas klaus, ar patikėsime pinigus dirbtiniam intelektui. Kodėl greitkelį Vilnius-Kaunas netrukus vadinsime išmaniuoju keliu, pasakos Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis. Apie Kauno plėtrą ir įvaizdžio lūžius kalbės Kauno m. vicemeras Povilas Mačiulis ir miestų rinkodaros ekspertas Marius Vaupšas. „Rail Baltica“ postūmį Kaunui komentuos AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Sankovski.
Ketvirtoji pramonės revoliucija prasidėjo apie 2010-uosius metus, kuomet automatizuoti pramonės procesai ir žmonių veikla apjungta tarpusavyje ir jos valdymas perkeltas į vieningą skaitmeninę erdvę. Informacija apie procesus (pirkėjų užsakymus, atlikimo terminus, gamybos stadija, klaidas) tapo prieinama ir skaidri visiems proceso dalyviams.
Kompiuterizuotos sistemos ne tik padeda organizuoti darbus, bet ir užtikrina žmogiškųjų resursų patikrą bei galutinių sprendimų kontrolę. Prieš tai vykusi trečioji pramonės revoliucija prasidėjo po Antrojo Pasaulinio karo, apie 1950-uosius metus, kuomet darbas rankomis imtas keisti mechanizmais, robotais, automatinėmis linijomis. Tuo metu itin sumažėjo nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis, todėl žmonės turėjo arba kelti savo kvalifikaciją arba keisti darbo pobūdį. „Jokios katastrofos neįvyko, atsilaisvinę piliečiai papildė aptarnavimo ir paslaugų sektorių, kuris vakarų valstybėse sparčiai vystėsi“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė B. Žematis.
Forumą „Kaunas 4.0“ organizuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei britų savaitraščio Lietuvoje „The Economist“ partneris Lietuvoje žurnalas IQ. Renginys vyks KTU „Santakos slėnyje“.
