Informacinių technologinių sektoriaus darbuotojams aukso amžius žadamas jau ilgą laiką. Tačiau darbo rinkoje pastebima nauja tendencija: Lietuvoje besikuriančios įmonės ieško ne tik programuojančių ar informacines sistemas administruojančių, bet ir gamybos darbuotojų. Prognozuojama, kad ši tendencija dar labiau išryškės ateityje.
Informacinės technologijos vis dar ant bangos
Per artimiausius 6 metus geriausias perspektyvas įsidarbinti turės elektronikos inžinerijos, orlaivių mechanikos ir informacinių technologijų studijų programų absolventai, sako agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės ekspertė Agnė Perednė.
„Skaičiuojama, kad per ateinančius 6 metus darbo rinkai reikės apie 4,5 tūkst. elektronikos inžinierių ir specialistų, apie 1,4 tūkst. orlaivių aptarnavimo inžinierių ir specialistų“, – sako ekspertė.
Informacinių technologijų specialistų paklausa, regis, taip pat nemažės, o atvirkščiai – augs. A. Perednė teigia, kad per ateinančius 6 metus Lietuvos darbo rinkai prireiks 14 tūkst. šios srities darbuotojų. Ji taip pat teigia, kad Lietuvoje sparčiai plečiasi ir paslaugų centrai. Anot ekspertės, juose didėja ne tik darbuotojų skaičius, bet ir atliekamų funkcijų kiekis.
„Paslaugų centruose Vilniuje ir Kaune atliekamos informacinių technologijų, inžinerinės, finansinės apskaitos, teisinės, pirkimų, pardavimų, klientų aptarnavimo ir daugybė kitų funkcijų“, – vardija A. Perednė.
Agentūros ekspertė sako, kad investitoriai, norintys kurti paslaugų centrus Lietuvoje, susiduria su specialistų, mokančių užsienio kalbas trūkumu: „Į šalį ateinantys paslaugų centrai nori teikti paslaugas ne tik anglų, bet ir, pavyzdžiui, Šiaurės šalių kalbomis, o šių kalbų mokymo ir mokymosi svarba kol kas Lietuvoje nėra įvertinta.“
Jos teigimu, užsienio bendrovėms tenka pačioms ruoštis sau reikalingus specialistus, kas užtrunka bent pusmetį. Dėl šios priežasties, A. Perednės žodžiais, darbo rinkai ypač reikalingi socialinių mokslų atstovai ar inžinieriai, gerai mokantys danų, švedų, norvegų, suomių ar vokiečių kalbas.
Didesnį nei 1000 Eur atlyginimą gauna penkias specialybes baigę
Tai liudija ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenys: metai po universitetinių bakalauro studijų baigimo didesnį nei 1000 eurų (prieš mokesčius) vidutinį atlyginimą gauna jau aukščiau išvardytų sričių specialistai.
Didžiausią vidutinį atlyginimą prieš mokesčius gauna programų sistemų studijų programų absolventai – 1321 Eur. Toliau rikiuojasi skandinavų filologijos, informacijos sistemų, aeronautikos inžinerijos ir informatikos studentai. Jie gauna atitinkamai 1139, 1103, 1055 ir 1050 Eur siekiančius vidutinius atlyginimus.
Siūlo koncentruotis ne tik į aukštąsias mokyklas
A. Perednė taip pat sako, kad įmonės, investuojančios regionuose, susiduria su gamybos darbuotojų stygiumi.
„Dėl to tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek užsienio investuotojai stengiasi bendradarbiauti ir su profesinio mokymo centrais. Pavyzdžiui, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras bendradarbiaudami su medicininių kvėpavimo sistemų kūrėja, gamintoja ir tiekėja „Intersurgical“ rengia gamyklai reikalingus gamybos specialistus – automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikus.
Kiekvienas regionas turėtų nusimatyti ekonominės veiklos kryptį ir vietinėse mokymo įstaigose ruošti specialistus būtent jai, o tokios bendradarbiavimo istorijos tarp regioninių profesinio mokymo centrų ir regionuose įsikūrusio verslo turėtų kartotis“, – pasakoja A. Perednė.
Kokių darbo skelbimų daugiausiai šiuo metu?
Įdarbinino agentūros „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė DELFI pateikė pastaruoju metu darbo rinkoje paklausiausių profesijų sąrašą. Jis sudarytas remiantis portale skelbiamų darbo pasiūlymu kiekiu.
Jame minimi informacijos technologijų, gamybos/pramonės, inžinerijos specialistai. Greta jų, taip pat galima pastebėti prekybos, pardavimų, finansų/apskaitos, bankų/draudimo darbuotojų poreikį.
R. Karavaitienė akcentuoja, kad vienus aukščiausių atlyginimų siūlo ieškantys informacijos technologijų darbuotojų. „Juos ypač sunku surasti, pervilioti programuotojus, testuotojus. Darbdaviams svarbiausia, kad kandidatai turėtų bent kelių metų darbinės patirties. Atlyginimai vieni iš aukščiausių, motyvacinės priemonės vienos iš plačiausių“, – sako marketingo specialistė, pridurdama, kad tokių darbo skelbimų portale patalpinama vidutiniškai 650 per mėnesį.
Ji taip pat išskiria, jog gamybos ir pramonės darbuotojų, pavyzdžiui, gamybos vadovų, technologų, meistrų, mechanikų, įmonėms dažnai tenka ieškoti tiesiogiai, taip vadinamu „galvų medžioklės“ būdu. Taip pat jaučiamas ir transporto/logistikos darbuotojų stygius. R. Karavaitienė sako, kad ypač jaučiamas vairuotojų trūkumas, dėl to įmonės šių darbuotojų pradėjo ieškoti užsienyje.
Šalies regionai, anot jos, kenčia dėl medicinos darbuotojų – įvairių sričių gydytojų, slaugos specialistų – trūkumo, mat daug Lietuvoje paruoštų specialistų išvyksta dirbti į užsienį.
Darbuotojų paieška trunka ilgai
R. Karavaitienė teigia, kad kvalifikuotų darbuotojų paieška Lietuvoje trunka ilgai. „Įprastai, jei ieškoma administracinės srities darbuotojo, turinčio vadybinių žinių ir patirties, jo paieška užtrunka apie 1-2 mėnesius. Jei ieškoma technologijų srities darbuotojų, su atitinkamu išsilavinimu, žiniomis ir patirtimi, paieška gali užtrukti ir keletą mėnesių, pusmetį ar net metus“, – vardija specialistė.
Pasak pašnekovės, kuo toliau nuo sostinės – tuo ilgiau trunka atrankų procesas. „Lietuvos darbuotojai nepasižymi mobilumu darbo atžvilgiu ir pirmenybę teikia darbui arčiau namų, todėl, jei ieškomas kvalifikuotas darbuotojas regione, susiduriama su itin dideliu jų stygiumi“, – kalba.
Tiesa, anot R. Karavaitienės, nelengva surasti ir žemos kvalifikacijos, pavyzdžiui, gamybos, pramonės, prekybos, sandėlio, darbuotojų, nors jų poreikis taip pat yra didelis. Ji kalba, kad ateityje visų šių išvardytų darbuotojų poreikis taip pat augs.
IT algų augimas apmažėjo
Žmogiškųjų išteklių valdymo bendrovės „Indigroup“ vadovaujantysis partneris Karolis Blaževičius, greta informacinių technologijų specialistų, taip pat mini gamybos darbuotojų poreikį. Jis sako, kad darbdaviai vykdo tiesioginę atranką, taip vadinamą galvų medžioklę, norėdami įdarbinti, pavyzdžiui, inžinierius. Anot specialisto, jų poreikis ypač jaučiamas Kauno ir ypač Klaipėdos regione, kur gamybos įmonių daug, o specialistų ruošiama mažai.
Taip esą atsitiko dėl to, kad anksčiau ruošti gamybos darbuotojai nebegali prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų, o įmonių, kurios ieško šių specialistų, kiekis šalyje didėja. Anot K. Blaževičiaus, naujos gamybos įmonės prisitraukia joms reikiamų darbuotojų vykdydamos galvų medžioklę, todėl kitose įmonėse, kurias darbuotojai palieka, atsiranda „juodoji skylė“ – darbuotojų trūkumas.
Jis taip pat tikina, kad Lietuvos mokymo įstaigos dar neprisitaikiusios prie šios situacijos – nors darbuotojų paklausa auga, jų ruošiama tiek pat, kiek ir anksčiau.
Tiesa, kalbėdamas apie informacinių technologijų burbulą, K. Blaževičius sako, kad specialistų poreikis augs ir toliau, bet atlyginimai nebekils taip sparčiai, kaip anksčiau. „Algos negalėjo plėstis iki begalybės“, – konstatuoja.
„IT žmonės dabar renkasi geresnę darbovietę, o ne didesnį atlygį. Darbdaviai nebepermoka taip, kaip anksčiau. Pavyzdžiui, mes turime tikrai daug atvejų, kai žmonės uždirba didelį atlyginimą, bet jie keičia darbovietę ne dėl atlyginimo, o dėl geresnės aplinkos, kultūros, tarptautiškumo“, – pastebi K. Blaževičius.
Dėl šios priežasties, kaip sako įmonės atstovas, darbdaviai specialistus vilioja ne algomis, o komandiruotėmis, lanksčiu grafiku.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
