Prezidentei pasiūlius pataisas, kurios įvestų prievolę visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik dalyvaujant psichologui, jie nebūtinai atsiras kiekvienoje Vaiko teisių apsaugos tarnyboje.
Šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką planuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato, kad vienas psichologas galėtų aptarnauti kelias savivaldybes.
Kaip BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, dabar tik keletas savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriuose yra įdarbinusios psichologus. Centralizuojant šiuos skyrius numatoma psichologų skaičių padidinti.
„Kol kas esame svarstymo fazėje, bet planuojame tikrai padidinti psichologų skaičių – gal ne savivaldybėse, bet nors regionų – buvusių apskričių – lygmeniu. Jie galėtų ir ikiteisminio tyrimo procesuose padėti, ir suteikti skubią pagalbą, kuri reikalinga krizių situacijose“, – sako ministras.
Anot jo, peržiūrint šiuo metu savivaldybėms patikėtas vaiko teisių apsaugos funkcijas taip pat numatoma užtikrinti nuolatinę vaiko teisių apsaugos specialistų pagalbą visą parą.
L.Kukurais psichologinių paslaugų prieinamumo klausimus dar numato aptarti su sveikatos apsaugos, vidaus reikalų, švietimo ir mokslo ministrais.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada, jog daugiau psichologų atsiras ir gydymo įstaigose.
„Vargu, ar psichologų Lietuvoje trūksta. Jų yra paruošiama tikrai nemažai, tačiau šiuo atveju SAM vadovybė mato kitą problemą – nėra kur jų įdarbinti, nesudarytos tinkamos galimybės šios srities specialistus įdarbinti gydymo įstaigose ir mokėti jiems už darbą. Tad mūsų tikslas, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, yra rasti būdų, kaip būtų galima padidinti psichologinės pagalbos prieinamumą ir įtraukti aktyviau šios srities specialistus į gydymo įstaigų veiklą“, – BNS sakė ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Psichologai jaučiasi neįvertinti
Lietuvos psichologų sąjunga sako, kad šios profesijos specialistų yra parengiama užtektinai.
„Psichologijos studijų programos yra labai paklausios, labai stoja jaunimas ir turi siekių tapti psichologais, bet bent kiek man yra žinoma tik nedidelė dalis jų įsidarbina psichologais. Ypač kalbant apie viešąjį sektorių, sveikatos apsaugą. Sakyčiau, kad yra rengiama pakankamai ar net per daug, bet kalbant apie paslaugų prieinamumą, ką valstybė galėtų ir turėtų užtikrinti, yra tiesiog etatų ir finansavimo klausimas. Tai nėra rengimo klausimas, čia yra Vyriausybės politikos įgyvendinimo klausimas dėl psichologinių paslaugų prieinamumo“, – BNS sakė Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys Alfredas Laurinavičius.
Jo teigimu, psichologų darbas dažnai apskritai nėra vertinamas.
„Tai, kas yra nematoma, tarsi ir nereikalauja dėmesio. Žmogaus nelaimė, išgyvenimai yra nematomi, tai kol neįvyksta vienkartinė tragedija, tol tai gali neiškilti į viešumą. Psichologinės problemos nėra taip matomas kaip koks nors naujai išdygęs pastatas. Nėra kryptingos politikos, suprantant, kad žmogaus psichinė būsena reikalauja pastovių investicijų, yra iš tikrųjų nuvertinama psichologinių intervencijų prasmė. Didžiąja dalimi tai nėra apmokama iš ligonių kasų, tai ir rodo, kiek valstybė tam skiria realaus dėmesio“, – apgailestavo A.Laurinavičius.
Jis vylėsi, kad šiuo metu svarstomas Psichologų praktinės veiklos įstatymas padidins šių paslaugų vertinimą.
„Iš principo psichologo, kaip profesijos, reglamentavimas prisidėtų prie šios profesijos svarbos padidinimo. Įstatymo priėmimas rodytų tiesiog valstybės supratimo lygį, kad šita sritis yra pakankamai svarbi, kad bet kas negali tuo užsiimti, tai reiškia, kad tai svarbus, vertingas darbas“, – svarstė Lietuvos psichologų sąjungos atstovas.
Po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto Kėdainiuose prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė Seimui svarstyti pataisas, kurios įvestų prievolę visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik specialiose patalpose ir dalyvaujant psichologui.
„Nesiliaujančios smurto prieš vaikus tragedijos viena po kitos atskleidžia šiurpią tikrovę, kad kankinami, luošinami, žudomi vaikai lieka neišklausyti, nes teisėsauga jų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais. Dėl nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o smurtautojai išvengia pelnytos bausmės“, – rašoma antradienį išplatintame prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Šiuo metu psichologo dalyvavimas vaikų apklausose nėra privalomas.
Šalies vadovė pakeitimus Baudžiamojo proceso kodekse siūlo paaiškėjus, kad po smurto Kėdainiuose praėjusią savaitę miręs keturmetis nebuvo apklaustas, pernai lapkritį vykdžius tyrimą dėl įtariamo smurtavimo. Įtarimai dėl minėto keturmečio nužudymo naujame tyrime pateikti motinai ir jos sugyventiniui.
Pasak prezidentės, privalomas psichologas vaikų apklausose padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir išvengti lemtingų klaidų. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Tokių patalpų šalyje šiuo metu yra 46.
Prezidentė taip pat siūlo Baudžiamojo proceso kodekse numatyti prievolę nepilnamečių apklausas stebėti vaiko teisių apsaugos specialistui, kad būtų apginti vaiko interesai.
Autorė: Donata Motuzaitė
