Valstybei sumažinus finansavimą neformalaus ugdymo krepšeliui, didmiesčių savivaldybės žada, kad kol kas tėvų išlaidos už vaikų būrelius dėl to nedidės, nors nuo rudens ar baigiantis pavasariui gali būti pokyčių.
Mažiau nei pernai lėšų neformalaus ugdymo krepšeliui paskirsčiusi Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad mažinti finansavimą nutarė Seimas.
„Buvo teiktas siūlymas rasti biudžete reikiamą lėšų kiekį, tiesiog tų lėšų nebuvo rasta. Toks buvo patvirtintas Seimo biudžetas, todėl yra šiek tiek sumažintas finansavimas neformalaus ugdymo krepšeliui“, – BNS šią savaitę sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ji sakė, kad skirstydamos finansavimą vaikams savivaldybės turėtų pirmenybę teikti socialiai jautrioms grupėms.
„Išties bendra kryptis yra ta, kad krepšelis turėtų būti paskirtomas daugiau orientuojantis į socialiai jautrias grupes. Kokios tai galėtų būti grupės, detalizuoti gali jau pati savivaldybė“, – teigė ministrė.
Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybės BNS nurodė, kad šiemet neformalaus ugdymo krepšeliui skirtas maždaug ketvirtadaliu mažesnis finansavimas nei pernai.
Vilniaus mero patarėjas Albertas Lakštauskas sakė, jog šiems kalendoriniams metams skirta 1,3845 mln. eurų, pernai – 1,864 mln. eurų. Jo teigimu, planuojama, kad šiais mokslo metais vaikai Vilniuje galės lankyti būrelius tomis pačiomis sąlygomis kaip pradėję.
„Mūsų planas – kadangi mokslo metai jau yra pradėti, ir yra vaikai pradėję programas, tai šiuos mokslo metus užbaigti su tuo pačiu vaikų skaičiumi, kurį turėjome gruodį, jį ėmėme kaip atskaitos tašką“, – BNS teigė mero patarėjas.
Anot jo, dabar neformalaus ugdymo krepšeliu Vilniuje naudojasi beveik 17 tūkst. vaikų. Mero patarėjas taip pat vylėsi, kad ministerija metų viduryje galėtų skirti papildomų lėšų, nes jų skyrimas pasiteisino – labai išsiplėtė būrelių įvairovė.
„Blogiausiu atveju nuo rugsėjo mėnesio susiskaičiuosime, kiek mums likę lėšų, ir finansuosime mažesnėmis apimtimis“, – teigė jis.
Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika savo ruožtu sakė, kad pernai Kauno miestui neformalaus ugdymo krepšeliui buvo skirta 1 mln. 13 tūkst. eurų, šiemet – 779 tūkst. eurų. Jo teigimu, vaikai, lankantys būrelius ne savivaldybės įstaigose, gali gauti finansavimą trumpesniam laikotarpiui.
„Turės apsispręsti taryba, mūsų vienas iš tikėtinų siūlymų – kad vaikams, lankantiems savivaldybės neformalaus ugdymo įstaigas, būtų skiramas mažesnis krepšelis, bet vaikams tai neatsilieptų, jiems nereikėtų mokėti už tuos būrelius. Kitiems vaikams spręstume dėl finansavimo trukmės, galbūt nebūtų finansuojama birželio mėnesį, jeigu tų lėšų trūktų. Tikėtina, kad jų truks“, – sakė V.Mažeika.
Pasak jo, savivaldybės neformalaus ugdymo įstaigos, tikėtina, išsiverstų ir su mažesniu krepšeliu, nes jau turi patalpas, tad jų nereikia nuomotis, savivaldybė išlaiko administraciją. Sudėtingesnė, pasako jo, bus privačių įstaigų situacija.
„Turi būti kažkoks nuoseklumas, tęstinumas, nes sudaromos darbo sutartys, jos ne taip greitai nutraukiamos, tiekėjai turi žinoti perspektyvą, nes sudarinėja nuomos sutartis ir panašiai, tai finansavimo kaitaliojimai neprisideda prie sistemos subalansavimo“, – sakė Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.
Jo teigimu, dabar Kaune neformalaus ugdymo krepšelis skiriamas daugiau kaip 8 tūkst. vaikų.
„Galutinį sprendimą turi priimti taryba, bet šitais mokslo metais, manau, kad pasikeitimų didelių nebus. Mes negalime prognozuoti, kiek vaikų užsirašys į būrelius nuo rugsėjo 1-osios, jeigu tendencija yra tokia, kaip dabar, tai reikės mažinti programos trukmę, ne 9 mėnesius finansuoti, bet 8. Tokiu atveju tėvams susidarytų papildomos išlaidos, bet tikimės, kad ministerija dar papildys šitą eilutę“, – teigė V.Mažeika.
Neformalaus ugdymo krepšelis įvestas nuo 2015 metų spalio.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybės vieno mokinio neformaliam ugdymui per mėnesį gali skirti nuo 10 iki 20 eurų, priklausomai nuo krepšeliu besinaudojančio vaikų skaičiaus.
