Asbesto pavojingumas sveikatai žinomas jau ilgą laiką, tačiau tik palyginti nesenais tyrimais pavyko susieti kvėpavimo organų vėžinius susirgimus su asbesto dulkėmis.
Š. m. birželio 10 d. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (Kauno RAAD) Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai gavo pranešimą, kad Grabučiškių k., Rumšiškių sen. pilietis R. K. ardo ūkinio pastato stogą ir asbesto atliekas pila ant kelio, norėdamas užlyginti jame esančias duobes.
Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi.
Už aplinkos teršimą pavojingomis atliekomis pažeidėjas patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 51(3) str. 3 d. Jam gresia bauda nuo 86 iki 173 eurų. Aplinkosaugininkai vyrą taip pat įpareigojo asbesto atliekas perduoti atliekų tvarkytojams.
Primename, kad atliekant asbestinių stogų (šiferio) dangų ir kitų gaminių, turinčių sudėtyje asbesto, šalinimo, griovimo ar remonto darbus, būtina laikytis saugaus darbo reikalavimų ir užtikrinti, kad asbesto plaušeliai nepakliūtų į aplinką. Asbesto turinčios atliekos turi būti surinktos atskirai ir nesumaišytos su kitomis atliekomis. Birios (asbesto plaušelius išskiriančios) statybvietėje susidariusios asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.).
