Finansų ministerijos parengtame 2016 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projekte siūloma Kaunui palikti tik 76,85 proc. čia surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Reaguodama į tai, Kauno miesto taryba oficialiai kreipėsi į šalies Vyriausybę ir Seimą.
GPM yra svarbiausias ir pagrindinis visų savivaldybių pajamų šaltinis. Pavyzdžiui, pernai už šį mokestį surinktos lėšos sudarė beveik 85 proc., o šįmet – daugiau nei 86 proc. visų į Kauno miesto biudžetą patenkančių mokesčių. Pagal Finansų ministerijos parengtą siūlymą, Kauno miestui tenkanti GMP dalis 2016 m. sumažėtų daugiau nei 17 proc. (nuo 94 proc. 2014 m. iki 78 proc. 2016 m.). Tiesa, Vyriausybės vadovai tvirtina, jog sumažėjus GPM daliai, finansinės Kauno netektys bus kompensuotos per specialiąsias tikslines dotacijas.
„Taip išeina, kad kuo daugiau Kaune bus sukurta darbo vietų ir kuo daugiau pritraukta investicijų, tuo daugiau remsime kitas savivaldybes. Nubraukus dalį GPM Kauno miesto biudžetui tai būtų didžiulis netekimas. Jo nekompensuos jokios specialiosios dotacijos. Akivaizdu, jog sumažinus savivaldybės galimybes skolintis investiciniams projektams, Kauno perspektyvos būtų pastatytos į labai keblią padėtį “, – teigė Kauno miesto tarybos narys, liberalų atstovas Rimantas Mikaitis.
„Pagal naują metodiką mažėja GPM procentas, ir šitas mažėjimas bus itin skaudus Kauno miestui. Aš tai vertinu neigiamai“, – kalbėjo mero pavaduotojas, socialdemokratų atstovas Vasilijus Popovas.
„Šiuo klausimu mes turime būti vieningi. Taip pat norėčiau atkreipti kolegų iš socialdemokratų frakcijos, turinčių paprastesnę galimybę bendrauti su dabartinės sudėties Vyriausybe, dėmesį“, – į kolegas taryboje kreipėsi TS-LKD atstovas Marijus Panceris.
Antradienį vykusiame posėdyje šiam kreipimuisi Kauno miesto taryba pritarė vienbalsiai.
