Naujų tekstilės konteinerių kampanija Lietuvoje sukėlė nuostabą daliai gyventojų. Jie klausia, kiek rūbų atitekdavo labdarai iki šiol. Sprendžiant iš organizacijų ir žinybų atsakymų, stokojančius asmenis drabužiai tikrai pasiekia, tačiau įpareigojimo išrūšiuotą tekstilę skirti labdarai nėra. Dalis šių atliekų parduodama, daugiausiai užsienyje.
Internete įrašu pasidalijusi Gintarė sureagavo į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) paskelbtą naujieną Kaune, Panevėžyje ir kai kuriuose kituose miestuose įrengti konteinerius, kuriuose bus galima išmesti drabužius ar batus.
„Esu suglumus. Man atrodė savaime suprantama, kad dalis rūbų iš tekstilės konteinerių turėtų nukeliauti jaučiantiems stygių. Bet štai šiandien, kai Lietuvos Raudonasis Kryžius / Lithuanian Red Cross pristato savo tekstilės konteinerius, suprantu, kad taip nevyksta“, – sausį socialiniame tinkle rašo moteris.
Ji klausia, nejau dabar kiekviena organizacija, dirbanti su pagalba žmonėms, turės pasistatyti savo konteinerius, ir kur gi iki šiol keliaudavo tinkami nešioti rūbai iš atliekų surinkimo taškų.
„Raudonasis kryžius sako, kad paprastai tokie rūbai parduodami didmeninėje rinkoje. Kad ir kaip ir kam ten parduodami, klausimas lieka tas pats – kodėl? Kodėl dalis reikalingų rūbų nenukeliauja mūsų pagalbos organizacijoms. Kas čia per spraga?“, – domisi Gintarė.
Organizacija: negalime sandėliuoti
Viena seniausių ir didžiausių humanitarinės pagalbos organizacijų Lietuvos Raudonasis Kryžius teigia, kad nori prisidėti prie aplinkos tvarkymo, o šiuo sprendimu su raudonais konteineriais gali pasiekti du tikslus: pirma, finansuoti savo veiklą ir padėti žmonėms (parduotais už tekstilės atliekas pinigais), antra, prireikus rūbų stokojantiems žmonėms – jų visada turėti.
Savo svetainėje organizacija teigia, kad bendradarbiaujant su aplinkotvarkos bendrove „Ecoservice“ įrengtuose konteineriuose tinkama naudoti tekstilė prireikus bus perduodama žmonėms, kurie stokoja drabužių, batų. Kita, vis dar naudojimui tinkama tekstilė, bus parduodama didmeninėje rinkoje.
„Verta pastebėti, kad kiek esame darę drabužių rinkimo akcijų arba kai įprastai į mūsų skyriaus žmones atneša drabužius, didžioji dalis jų būna netinkami naudoti – suplyšę, purvini, skylėti ir pan., tokiu atveju mums reikia ne tik juos rūšiuoti, bet dar ir utilizuoti. Tad tikimės, kad šie nauji konteineriai padės išspręsti šią problemą“, – „Delfi“ komentuoja LRK komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.
Pasak jos, prieš daugiau nei metus kilo idėja pasiūlyti dar vieną aukojimo būdą, kuris ne tik prisidėtų prie klimato kaitos padarinių mažinimo, bet ir padėtų organizacijai vykdyti kitą, naują savo projektą – humanitarinės pagalbos liniją 111.
„Drabužių poreikis stokojantiems mūsų šalyje tikrai yra (…). Taigi, kai drabužių, avalynės ar kitos tekstilės pritrūksime, ją galėsime pasiimti iš šių raudonų tekstilės konteinerių, kurie bus atrūšiuoti ir tinkami naudoti. Kol tos paramos neprireiks, „Ecoservice“ parduotos tekstilės pelno dalį skirs mūsų humanitarinei linijai 111“, – teigia L. Lesauskaitė.
Ji paaiškino plačiau, kad nors padėvėtų drabužių poreikis yra gana dažnas, LRK nėra pasirengęs sandėliuoti arba kasdien tiesiogiai priimti paramą iš žmonių, nes tam reikia didelių sandėlių kiekviename mieste.
Tekstilės pramonės taršos mastai pasaulyje vieni didžiausių. 2020 metų duomenimis, pateikiamais Kirsi Niinimäki ir kitų tyrėjų, mados industrija per metus sunaudoja 79 trilijonus litrų vandens, sugeneruoja 10 proc. visų CO2 emisijų (daugiau nei laivyba ir aviacija kartu sudėjus) ir yra atsakinga už 92 mln. tonų atliekų:
„Ecoservice“: nesame sulaukę prašymų
Konteinerius, jų gamybą, išstatymą, nuolatinę priežiūrą finansuoja bendrovė „Ecoservice“, jau prižiūrinti tekstilės konteinerių tinklą Lietuvoje.
Pasak bendrovės, pagrindinis visų tekstilės konteinerių tikslas yra prailginti tekstilės gyvavimo ciklą. Ši pramonė – viena iš labiausiai pasaulyje aplinką teršiančių pramonės šakų, o kiekvienas gyventojas per metus iki šiol vidutiniškai išmeta 12 kilogramų nebereikalingų drabužių.
„Kartu su infrastruktūros plėtra ir informacijos sklaida, gyventojai atitinkamai vis aktyviau rūšiuoja. Aplinkotvarkos įmonė „Ecoservice“ per metus išrūšiuoja daugiau nei 4000 tonų tekstilės. 2024 metais mūsų aptarnaujamų konteinerių skaičius sieks apie 1000 (…).
Tekstilė yra kruopščiai išrūšiuojama ir tik apie 50–60 proc. toliau tinkamos naudoti parduodama tarptautinėje didmeninėje rinkoje. Gautos pajamos yra skiriamos tolesnei konteinerių infrastruktūros plėtrai, netinkamos naudoti tekstilės perdirbimo projektams“, – aiškina „Ecoservice“ generalinė direktorė Jurgita Nacevičienė.
Pasak jos, siekdama atkreipti dėmesį ir paskatinti gyventojus tinkamai tvarkyti tekstilę, bendradarbiaudama su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi nusprendė sukurti „ypatingus tekstilės konteinerius“.
„Šiuo projektu papildomai motyvuojame ne tik pratęsti tekstilės gyvavimą, bet kartu ir paremti šią organizaciją. Atkreipiame dėmesį, kad kampanijoje dalyvauja ir paramai skirti tik konteineriai, pažymėti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ženklu“, – sako J. Nacevičienė.
Pasitikslinus, ar tekstilės atliekos tik perdirbamos/parduodamos, o labdaros organizacijoms jos nėra skiriamos, bendrovė paaiškino, kad vykdo tekstilės surinkimą ir rūšiavimą, kad ji galėtų būti toliau naudojama.
„Iki šiol iš organizacijų nesame sulaukę prašymų suteikti tekstilę, o atvirkščiai – esame padėję sutvarkyti jų turimą tekstilės perteklių. Mūsų žiniomis, organizacijoms aktuali labai konkreti, tikslinė parama, dėl poreikių geriausia būtų kreiptis tiesiogiai į organizacijas. Savo ruožtu esame atviri bendradarbiavimui su organizacijomis, kviečiame kreiptis“, – sako J. Nacevičienė.
Drabužių atvežė, o patalynės – ne
„Delfi“ domėjosi ir organizacijos „Lietuvos Caritas“ pozicija: kokį labdarai teikiamų rūbų poreikį jaučia ji.
„Pagalbos drabužiais ir daiktais poreikis skiriasi didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Mažesnėse savivaldybėse, miesteliuose žmonės linkę dalintis vieni su kitais. Jiems nereikia organizacijos – tarpininkės, į kurią vieni atneša paaukoti drabužių ar apavo, o kiti – pasiima.
Dalijimasis vyksta ir socialinių tinklų pagalba, kitais atvejais, pavyzdžiui, kilus gaisrui, kai žmonės iš karto suneša, kas reikalinga. Tokia dalijimosi kultūra labai džiaugiamės ir kaip „Caritas“ palaikome“, – komentuoja „Lietuvos Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Vis dėlto, pasak jos, pastaruoju metu didžiuosiuose miestuose aukojamų drabužių paklausa mažesnė nei pasiūla, ypač kalbant apie drabužėlius vaikams, rodo organizacijos patirtis.
„Tačiau nuolat jaučiame sezoninių vyriškų drabužių, o ypač – vyriškos avalynės stygių. Ypač didžiuosiuose miestuose šis poreikis išlieka stabiliai didelis. Patalynė, rankšluosčiai – irgi tai, ko mūsų neretai prašo žmonės, bet ne visada galime atliepti šį poreikį.
Pavyzdžiui, į Lietuvą plūstelėjus karo pabėgėliams iš Ukrainos, mūsų žmonės prinešė drabužių, bet rankšluosčių, patalynės – ne. Šios tekstilės žmonės aukoja mažai, nors paklausa yra“, – aiškina generalinė sekretorė.
Paramos neatsisako, bet prašo prieš važiuojant paskambinti
D. Bukeikaitės teigimu, kai kuriais atvejais tam tikrus daiktus ar drabužius surinkę didžiuosiuose miestuose darbuotojai dalijasi jais su „Caritas“ kolegomis iš mažesnių parapijų, miestelių.
„Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame, – noras atnešti nesezoninius drabužius ar avalynę. Pavasarį sulaukiame daug užklausų, skambučių ar priimtume žieminę avalynę, drabužius, o rudenį vasarinius. Sandėliavimo patalpų neturime, todėl aukoti kviečiame tik sezoninius drabužius“, – sako D. Bukeikaitė.
Anot jos, antras iššūkis – šviesti visuomenę apie paramą gaunančio žmogaus orumą – kad svarbu dalintis tuo, ką patys dėvėtume, o ne drabužiais ir batais, kurie atgyvenę, paplyšę, sutepti, bet gaila išmesti.
„Ties tuo dirbame, nuolat komunikuodami kokius drabužius ar avalynę „Caritas“ priima. Per 10 pastarųjų metų įvykęs labai didelis sąmoningumo pokytis, tačiau vis dar pasitaiko žmonių, kurie nebetinkamais daiktais nori „atsikratyti“ atveždami juos į „Caritas“, – komentuoja generalinė sekretorė.
Pasak jos, šiuo metu organizacija priima paramą daiktais ir drabužiais tik pagal poreikį, todėl visuomet prieš vežant norimus dovanoti daiktus, drabužius ar avalynę gyventojai kviečiami susisiekti su mūsų organizacijos atstovais ir pasitikslinti poreikį.
Lietuvos Raudonasis Kryžius komentuoja, kad kol kas raudonieji konteineriai bandomi ne sostinėje.
„Nedrįsome iškart pradėti nuo didžiųjų miestų, norisi pažiūrėti kaip visuomenei seksis nuskaityti idėją ir formuoti įproti tekstilę mesti į šiuos naujus konteinerius, todėl startui pasirinkome du miestus: Kauną ir Panevėžį, kuriuose veikia dideli ir stiprūs mūsų skyriai.
Dar sausį konteineriai atsiras Elektrėnuose, paskui Kėdainiuose, Utenoje. Matome iš didelio susidomėjimo, kad tinklą privalėsime plėsti, tad tai tikrai planuose“, – sako LRK atstovė L. Lesauskaitė.
Nuo sausio 15 dienos šie konteineriai pradėjo veikti Panevėžyje prie trijų „Lidl“ parduotuvių, praneša šis parduotuvių tinklas.
Ministerija: nėra prievolės perduoti labdarai
Aplinkos ministerija komentuoja, kad surinktos tekstilės atliekos turi būti tvarkomos vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchijos principais:
- atskirai surinkta tekstilė rūšiuojama,
- dar tinkama naudoti pagal paskirtį tekstilė atskiriama,
- nebetinkama naudoti pagal paskirtį įvertinama, kam dar gali būti panaudotos jos dalys ir aksesuarai (sagos, aplikacijos ir pan.),
- atskiriama tinkama perdirbimui tekstilė,
- ta dalis, kuri kol kas niekaip kitaip negali būti panaudota, atiduodama energijai gauti.
Surinktos tekstilės atliekos iš konteinerių keliauja į atliekų tvarkytojų tekstilės rūšiavimo centrus.
Tekstilės atliekos yra rūšiuojamos, atskiriant tekstilę pakartotiniam naudojimui (dėvėjimui), paruošimui pakartotinai naudoti (taisomos, valomos ir pan.), pakartotiniam medžiagų panaudojimui (perdirbimui į kitus gaminius). Netinkama naudoti ir perdirbti tekstilė perduodama energijos gavybai (deginimui) ar šalinimui sąvartyne.
Tekstilės atliekų tvarkymo centruose drabužiai, avalynė ir namų tekstilė išrūšiuojami į daugybę skirtingų kategorijų pagal medžiagiškumą, sezoną, paskirtį.
Atliekų tvarkytojai išrūšiuotą ir pakartotiniam naudojimui tinkamą tekstilę tiekia į vietinę ar užsienio rinką tiesiogiai ar per kitus subjektus (prekybininkus), taip pasidengdami savo veiklos kaštus, nes tekstilės atliekų tvarkytojas, vykdydamas atliekų tvarkymą, taip pat patiria veiklos sąnaudas: surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas.
„Maža dalis pakartotiniam naudojimui tinkamos tekstilės lieka Lietuvoje, didžioji dalis eksportuojama į kitas šalis“, – komentuoja ministerija.
Jis pateikė 2021 metų „Ecoservice“ duomenimis, kad pakartotiniam naudojimui išrūšiuojama iki 75 proc. tekstilės gaminių, apie 10 proc. perdirbama į šluostes ir iki 15 proc. perduodama energijos gavybai (deginimui).
Tekstilės atliekos Lietuvoje 2020–2022 m.:
„Informacijos apie tai, kokią dalį išrūšiuotos tekstilės atliekų tvarkytojai skiria labdarai/paramai neturime.
Atkreiptinas dėmesys, kad labdaros ir paramos organizacijos Lietuvoje pagal poreikį renka tinkamus naudojimui tekstilės gaminius ir tą gali daryti tik savo padaliniuose. Duomenų apie tokių subjektų surenkamus tinkamus naudojimui tekstilės gaminius neturime, nes tai nėra atliekų tvarkymo veikla“, – teigia ministerija.
Ji pabrėžia, kad už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, yra atsakingos savivaldybės.
„Galiojantys teisės aktai nenustato prievolės tinkamą naudoti dėvėtą tekstilę perduoti labdaros ir paramos teikėjams, kaip nėra analogiškos prievolės ir dėl kitų srautų, pavyzdžiui, baldų. Mes neturime duomenų, kad kokioje nors šalyje būtų nustatyta prievolė tinkamą dėvėtą tekstilę perduoti labdarai/paramai“, – sako ministerija.
Pasak jos, šiuo metu nėra galiojančio teisinio reguliavimo, kuris nustatytų, kam atliekų tvarkytojai gautas pajamas iš atliekų tvarkymo veiklos turi skirti. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekų tvarkytojai dažniausiai yra privatūs juridiniai asmenys, patiriantys atliekų tvarkymo sąnaudas, todėl toks reikalavimas būtų nepagrįstas, priduriama komentare.
2021 metais priimtas Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad nuo 2025 metų sausio 1 dienos atskiras tekstilės atliekų surinkimas bus privalomas, atsiranda prievolė aprūpinti tekstilės atliekų rūšiavimo priemonėmis visus komunalinių atliekų turėtojus (tai yra, atsiras prievolė surinkti visas tekstilės atliekas, įskaitant ir netinkamas dėvėti).
Gintarės įrašas socialiniame tinkle:
Daugiau naujienų skaitykite čia.
