Kauno kriminalistai sugrįžo į unikalią kultūros paveldo būstinę

Gruodžio 7 diena išties ypatinga Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnams. Šiandien oficialiai, po šiek tiek daugiau nei dvejų metų pastato kapitalinio remonto darbų, nukirpta šventinė juostelė ir taip simboliškai atidarytas pagrindinis Kauno apskr. VPK pastatas, kuris yra įsikūręs Kaune, Vytauto prospekte. Šis policijos pastatas išties išskirtinis, jame saugoma ne tik istorija, bet ir svarbūs autentiški elementai. Policijos pastatas yra įtrauktas į Europos paveldo ženklo objektų sąrašą.

Modernumas susipynęs su istorija

Akį jau iš tolo patraukiantis Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – pastatytas dar tarpukario metais. Jis vienas įdomiausių šio laikotarpio Lietuvoje iškilusių administracinių pastatų, rašoma Kauno apskr. VPK pranešime žiniasklaidai.

„Derybos dėl renovacijos darbų vyko nuo 2016 metų, realūs darbai prasidėjo 2021 metais. Labai džiaugiamės rezultatu, geresnėmis darbo sąlygomis bei tuo, jog nuo šiol gyventojus galime priimti dar viename šiuolaikiškame bei moderniame policijos įstaigos pastate Kaune“, – džiaugėsi Kauno apskrities policijos vadovybė.

Anot Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojo Giedriaus Klimavičiaus, teko susidurti su nelengvu iššūkiu – siekta, kad pastatas taptų moderniu ir patraukliu ne tik darbuotojams, bet ir gyventojams. „Kultūros paveldą teko suderinti su moderniomis policijos vykdomomis funkcijomis“, – dėstė pavaduotojas. Tiek jis, tiek architektė Roma Bernadišienė patikina, jog šį planą pavyko įgyvendinti.

„Vieni čia mato tiesiog policijos komisariatą, o kiti architekto V. Landsbergio-Žemkalnio šedevrą. Lietuvos kultūros paveldo paminklas – saugotas visais laikais. Nepaprastai džiugu, jog policija suprato šio pastato vertę ir išsaugojo jo unikalumą. Nesugriaunant ir nesumenkinant V. Landsbergio-Žemkalnio darbo, jis pritaikytas šiuolaikinei policijai. Juk rekonstrukcija neturėtų jokios prasmės, jeigu pastatas nebūtų pritaikytas šių dienų reikalavimams, jis turi tarnauti čia sunkų darbą dirbantiems žmonėms“, – dėstė architektė.

Kiekvienas pastato aukštas yra išties išskirtinis: nuo naujai įrengtos palėpės, išlikusius senosios areštinės erdvių – 1932-1933 m. pagamintos areštinės kamerų durys, viena autentiška kamera, kelios vienutės – iki lubų apdailos, stiklinių blokelių sienose ar vitražo, kuris, anot architektės – pirmas nepriklausomybę atstačiusioje Lietuvoje Vytį vaizduojantis vitražas, 1991 m. sukurtas vitražisto Rimvydo Mulevičiaus. Šis vitražas ateityje taip pat bus restauruojamas.

Džiugu, jog komisariatas bus atviras ne tik lankytojams, bet ir istorijos puoselėtojams. Rūsyje, buvusioje senojoje areštinėje, ateityje planuojama įkurti nedidelį muziejų.

Kuriama nauja istorija

Pastate jau dirba beveik 300 policijos pareigūnų. „Džiaugiamės, jog pirmą kartą Kaune beveik visi kriminalinės policijos padaliniai įsikūrė po vienu stogu. Viliamės, jog tai gerins jų darbo sąlygas, operatyvumą, pareigūnai galės lengviau sąveikauti, rengti bendras operacijas“, – dėstė pavaduotojas.

Jis pasidžiaugė ir itin pagerėjusiomis darbo sąlygomis.

Remonto metu pastato erdvės pritaikytos gyventojų priėmimui – įrengta 12 apklausos kambarių, racionaliai išnaudojant pastato plotą įrengtos 238 darbo vietos, atnaujintos inžinerinės sistemos, restauruotas pastato fasadas bei saugotini kultūros paveldo objektai, sutvarkytas gerbūvis.

Prieš įsikeliant policijos pareigūnams, šiame išskirtiniame, paveldosauginiame pastate, daugiau nei dvejus metus darbavosi MB „Virmalda“ komanda. „Džiaugiamės ne tik tuo, kad galėjo prisidėti prie dar vieno svarbaus objekto atnaujinimo, tačiau ir tuo, kad savo darbu, išsaugodami praeitį, kūrėme ateitį kitoms kartoms“, – kalbėjo MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius.

Šio projekto vertė siekė apie 5 mln. eurų.