Daliai darbuotojų nuo kitų metų gali „nusibraukti“ sukauptos atostogos | Kas vyksta Kaune

Daliai darbuotojų nuo kitų metų gali „nusibraukti“ sukauptos atostogos

delfi.lt / Vytautas Budzinauskas 2023/11/12 14:12
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Atostogų dienas ilgai kaupę darbuotojai turėtų pasitikrinti, ar nuo kitų metų sausio jų nepraras, negaudami jokios kompensacijos. Valstybinė darbo inspekcija komentavo „Delfi“, kada susikaupusios dienos bus „nubrauktos“. Suklusti reikėtų darbuotojams, kurių darbo metai prasidėjo 2019-aisiais.

„Teisė pasinaudoti neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis yra prarandama po kalendorinių metų, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos ir dar kitų trejų kalendorinių metų. Atsižvelgiant į vėliausią teismų praktiką, šios taisyklės taikymui neturi reikšmės, ar tai yra pirmi, ar paskesni darbuotojo darbo metai“, – komentuoja VDI.

Pavyzdžiui, darbuotojo darbo metai prasideda 2019-02-01. Darbuotojas teisę į visos trukmės (20 darbo dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2019-02-01 iki 2020-01-31 įgyja 2020-02-01.

Tad teisė pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų (šiuo atveju 2020-12-31) ir dar kitų trejų kalendorinių metų, tai yra, prarandama 2024-01-01. Išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

„Taigi, iki šių kalendorinių metų (2023 metų) galo dar galima pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis už 2019–2020 darbo metus. Nuo 2024 metų sausio 1 dienos darbuotojai praras teisę pasinaudoti atostogomis už 2019–2020 darbo metus (nepriklausomai, ar tai pirmieji, ar paskesni darbuotojo darbo metai bei, ar įsidarbino pirmąjį kalendorinių metų pusmetį, ar antrąjį pusmetį), – aiškina VDI.

Asociatyvi / DELFI nuotr.

Pabrėžtina, kad bet kuriuo metu 2020 metais pradėjęs dirbti darbuotojas teisę pasinaudoti atostogomis, sukauptomis už 2020–2021 darbo metus, praras 2025-01-01.

„Taikant aukščiau nurodytą skaičiavimo taisyklę, jeigu darbuotojas įsidarbino 2021 metų sausio mėnesį, atostogas už 2021–2022 darbo metus jis turėtų išnaudoti iki 2026 metų sausio 1 dienos“, – teigiama komentare.

Papildomi pavyzdžiai ir sąvokų aiškinimas

Inspekcija paaiškina, ką reiškia „darbo metai“ ir pateikia papildomų skaičiavimų.

Tarkime, darbuotojo darbo metai prasidėjo 2019-07-01, tuomet teisę į visos trukmės (20 darbo dienų) atostogas už darbo metus nuo 2019-07-01 iki 2020-06-30 jis įgijo 2020-07-01 (praėjus vieneriems metams).

„Čia turima omenyje, kad 2019–2020 darbo metai yra laikotarpis (vienerių metų, tai yra, darbuotojo darbo metų), kuriam pasibaigus darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės (20 darbo dienų) atostogas.

Gal klaidina, kad darbo metai „2019–2020“ parašyti be mėnesių ir dienų, bet čia turimi omenyje bet kurie visi vienerių metų laikotarpiai (darbo metai), prasidėję 2019 metais (tiek kalendorinių metų pradžioje, tiek viduryje ar pabaigoje)“, – sako inspekcija.

Pavyzdžiui, darbo pradžia 2019-01-15 (darbo metai, atitinkamai, būtų 2019-01-15–2020-01-14), 2019-12-15 (darbo metai būtų 2019-12-15–2020-12-14).

Darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pradžios. Jei darbuotojas pradėjo dirbti, pavyzdžiui, 2019-07-01, tai jo darbo metai yra: 2019-07-01–2020-06-30 (pirmieji), 2020-07-01–2021-06-30 (antrieji) ir t.t.

VDI sako, kad taikant „atostogų nubraukimo“ taisyklę, pirmiausia turi būti vertinamas ne bendras sukauptų atostogų dienų skaičius, o žiūrima, už kuriuos darbo metus šios atostogos yra sukauptos ir ar darbuotojas dar neprarado teisės pasinaudoti atostogomis, sukauptomis už šiuos darbo metus.

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

„Jei darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęsiamas.

Darbo kodeksas nereglamentuoja termino, per kurį toks darbuotojas turėtų pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, tačiau manytina, kad išnykus šioms aplinkybėms, darbuotojas pirmiausiai turėtų išnaudoti daugiau kaip už trejus metus sukauptas kasmetines atostogas“, – išimčių taikymą komentuoja inspekcija.

Ekspertė: tvarka pasikeitė

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) šį atostogų anuliavimo skaičiavimą traktuoja kaip tvarkos pasikeitimą. Anksčiau viešai buvo skelbiamas kitoks skaičiavimas. Tai yra, darbuotojas įgyja teisę į atostogas po 6 mėn. darbo, todėl pirmas darbuotojo 3 metų terminas skaičiuojamas taip: darbo pradžia + 6 mėn. Pagal tokį skaičiavimą 2024 metų sausio 1 dieną būtų nubrauktos atostogos sukauptos:

* už 2019 m. ir 2020 m., jei darbuotojas dirba nuo 2019 m. II pusmečio,

* už 2020 m., jei darbuotojas dirba nuo 2020 m. I pusmečio.

LBAA prezidentė Daiva Čibirienė „Delfi“ sako, kad situacija pasikeitė. Ji pakomentavo dabartinį skaičiavimą ir tam tikras išimtis bei galimas išskirtines situacijas.

Anot ekspertės, dabar „nebėra jokio pusės metų nubraukimo, visada nusibraukia normalūs metai, tik faktiškai tas nubraukimas yra ne po 3 metų, bet po nepilnų 4 metų, jei skaičiuotume atostogų susidarymo pradžios periodą“.

Daiva Čibirienė / DELFI, A. Ufarto nuotr.

„Už 2020 metus niekas nenusibraukia 2024 metais“, – sako ji.

Taigi, nuo artimiausio sausio bus nubrauktos atostogos, sukauptos už 2019 metus – ir nepriklausomai nuo darbo pradžios tais metais.

LBAA socialiniame tinkle skelbia tokias išimtis:

* Jei įmonė bent vienam darbuotojui nenubraukė „pasenusių“ atostogų, jii negali nubraukti atostogų ir visiems likusiems darbuotojams.

* Jei darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti „pasenusiomis“ atostogomis, jos negali būti nubraukiamos. Darbdavys turi turėti įrodymus, kad darbuotojui buvo sudaromos sąlygos atostogauti ir (ar) darbuotojas atsisakė imti atostogas.

D. Čibirienės požiūriu, buhalteriams skaičiuoti dabar bus lengviau, bet apskritai tvarka galėtų būti paprastesnė. Tarkime, jeigu iki kitų metų pabaigos žmogus neišnaudoja praėjusių metų atostogų, – nepriklausomai nuo darbo pradžios, – tuomet nusibraukia praėjusių metų atostogos ataskaitinių metų gruodžio 31 dieną.

„Be jokių analizių: prašei–neprašei atostogų, (ar) sirgai ir dėl to to negalėjai jomis pasinaudoti. Atostogos yra laiko tarpas, kuriame žmogus nedirba. Skandinavijos šalyse, jei atostogos neišnaudotos iki metų pabaigos, jos automatiškai nusibraukia.

Tokiu būdu gyventojai priversti atostogauti kas metai, o ne būti be atostogų ketverius metus, kad turėtų 4 mėnesių nepertraukiamas atostogas“, – sako LBAA prezidentė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA