Keliskart brangstantys žvejybos leidimai glumina meškeriotojus – ar kainos nustatomos pagal Seimo narių kaprizus? | Kas vyksta Kaune

Keliskart brangstantys žvejybos leidimai glumina meškeriotojus – ar kainos nustatomos pagal Seimo narių kaprizus?

delfi.lt / Lukas Miknevičius 2023/10/11 09:03
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Seimui linkstant kelis kartus padidinti įvairių žvejybos leidimų kainas, meškeriotojai teigia iš principo neprieštaraujantys už savo pomėgį mokėti daugiau, tačiau jie pasigenda logikos, kodėl leidimai turėtų brangti būtent tokiu mastu. Be to, žvejai baiminasi, kad jų sumokėti pinigai tiesiog prasmegs bendrame valstybės biudžete ir neatiteks žuvų išteklių gausinimui.

Seimas po pateikimo jau pritarė Aistės Gedvilienės, Lino Jonausko ir Simono Gentvilo pateiktoms įstatymo pataisoms, numatančioms žymų žvejybos leidimų brangimą.

Šiuo metu klausimas svarstomas parlamento komitetuose. Jei Seimas galutinai pritartų pateiktam projektui, nuo ateinančių metų sausio 1 d. dviejų parų trukmės leidimas žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose kainuotų 3 eurus, mėnesio – 15 eurų, metų – 50 eurų. Šiuo metu šios kainos atitinkamai siekia 1,4 euro, 5 eurus ir 14 eurų.

Tokios pačios maksimalios kainos šiuo metu yra nustatytos ir išnuomotiems vandens telkiniams, tačiau priėmus pataisas, nuomininkai už dviejų parų leidimą galėtų prašyti iki 5 eurų už dvi paras, 15 eurų už savaitę ir 30 eurų už mėnesį.

Priėmus įstatymo pataisas brangtų ir limituota licencinė lašišų ir šlakių žūklė. Šiuo metu parą galiojanti licencija kainuoja 2,5 eurų. Įgyvendinus pokyčius už „pagavai – paleisk“ principo licenciją reikėtų mokėti 5 eurus, už licenciją, suteikiančią teisę sugautą žuvį neštis namo, – 15 eurų.

Mėgėjų žvejybos pataisų iniciatoriai teigia, kad žvejybos leidimų kainos Lietuvoje nebuvo keistos nuo 2012 m., tik 2014 m. perskaičiuotos į eurus, todėl jas jau būtina didinti, nes vidutinis darbo užmokestis šalyje nuo to laiko išaugo 2,5 karto.

Pokyčiai į valstybės biudžetą leistų surinkti 4,6 mln. eurų vietoje dabartinių 1,5 mln. eurų, o papildomus pinigus būtų galima skirti mėgėjų žvejybos plėtrą skatinančioms priemonėms: vandens telkinių įžuvinimui, mokslinių tyrimų atlikimui, vandens transporto priemonių nuleidimo vietų įrengimui, žvejybos kontrolės stiprinimui.

Pasigenda argumentų

Tuo metu meškeriotojai siūlomus pokyčius pasitinka prieštaringai. Vieni kategoriškai prieštarauja tokio masto kainų didinimui, kiti sutinka, kad atėjo laikas mokėti daugiau, bet kai kuriuose siūlymuose pasigenda logikos.

Ilgametis žvejybos gidas, žūklės klubo „Merkys“ prezidentas Vladimiras Adelšinas Delfi sako, kad esminis kylantis klausimas – kur nukeliaus iš meškeriotojų surinkti pinigai. Jis taip pat mano, kad žūklės leidimų kainos turėtų būti susietos su ekonominiais valstybės rodikliais, o ne prišokamai kaitaliojamos kas dešimtmetį.

Vladimiras Adelšinas / Asm. albumo nuotr.

„Aš siūlymus vertinu skeptiškai, nes ir dabar tie pinigai išleidžiami visai kitur, nei nurodo įstatymas. Jame parašyta, kad už žvejybos leidimus surinktos lėšos gali būti naudojamos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Bet paskui Aplinkos ministerija po šita fraze praktiškai bet kokias išlaidas. Naujas visureigis – žuvų apsaugai? Taip. Naujas kompiuteris – išteklių atkūrimui? Taip“, – piktinasi pašnekovas.

Pasak V. Adelšino, apie tai, kad iš meškeriotojų surenkamos lėšos naudojamos neefektyviai ir neskaidriai, ne kartą pasisakė ir Valstybės kontrolė, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, bet realių pokyčių nematyti.

Jis taip pat stebisi, kad siūloma nustatyti būtent tokias žvejybos leidimų kainas, kai, pavyzdžiui, metinis leidimas žvejoti neišnuomotuose vandens telkiniuose brangtų kone keturis kartus.

„Visų leidimų kainos turėtų kilti lygiagrečiai su ekonomika. Pragyvenimo lygis per dešimtmetį Lietuvoje turbūt neišaugo keturis kartus“, – teigia meškeriotojas.

Jis pateikia Didžiosios Britanijos pavyzdį, kurioje žvejybos leidimų kainos auga kasmet, tačiau po truputį, nes yra susietos su tam tikrais ekonominiais rodikliais, todėl žvejai puikiai supranta, kodėl turi mokėti būtent tiek, kiek reikalauja valstybė.

„O pas mus kainos kyla priklausomai nuo Seimo narių kaprizų. Kodėl 50 eurų? Kodėl ne 75 eurai ar 11,9 euro? Todėl, kad trims Seimo nariams taip atrodo, bet valstybėje taip viskas veiktų neturėtų“, – įsitikinęs V. Adelšinas.

Daugiau sumoki – daugiau gali reikalauti

Tačiau žuvų išteklių gausinimu ir apsauga besirūpinančios aplinkosauginės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius laikosi kiek kitokios nuomonės. Jis sako, kad žvejybos leidimai turi brangti, nors ne visi siūlymai atrodo logiški.

„Iš principo, šį kainų didinimą vertinu teigiamai. Iki šiol žvejybos leidimai pas mus kainuoja per mažai, todėl žvejų mėgėjų balsas nėra negirdimas, meškeriotojų bendruomenė neturi įtakos ir negali pasiekti jai svarbių tikslų. Kai valstybei sumoki daugiau, gali iš jos daugiau ir prašyti“, – teigia K. Klimavičius.

Jis pažymi, kad teisę žvejoti nemokamai šiaip ar taip turi socialiai remtini asmenys, pensininkai ir vaikai iki 18 metų, o visiems kitiems naujosios leidimų kainos tikrai neturėtų būti neįkandamos.

Kęstutis Klimavičius / DELFI nuotr.

Tiesa, „Lašišos dienoraščio“ vadovas stebisi įstatymo pataisų rengėjų siūlymu įvesti naują lašišų ir šlakių žūklės licencijos rūšį, už 15 eurų suteikiančią teisę sugautą žuvį pasiimti su savimi.

Pašnekovas pažymi, kad Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka bet kokiu atveju draudžia lašišas imti rudenį, kuomet jos traukia į nerštavietes. Tad brangesnes licencijas žvejai pirktų tik žiemą ir pavasarį, tačiau visame pasaulyje lašišines žuvis namo neštis draudžiama būtent po neršto: „Išneršusios žuvies maistinė vertė yra nieko verta. Jai reikia tik pasakyti „ačiū“, kad įveikė visus sunkumus, pasiekė nerštavietę ir paleisti atgal kelionei į jūrą.“

Pasak K. Klimavičiaus, net ir „pagavai – paleisk“ principo lašišų žūklės licencija turėtų kainuoti mažiausiai 15 eurų, nes net ir Latvijoje jos vertė jau siekia 25 eurus.

„Ir tie pinigai vis dėlto turėtų pasiekti tokias organizacijas kaip mes, kaip įvairūs meškeriotojų klubai, kurie gali realiai prižiūrėti vandens telkinius. Nes šiandien kontrolė yra per maža“, – mano „Lašišos dienoraščio“ vadovas.

Kalba apie žuvų išteklius

A. Gedvilienės, S. Gentvilo ir L. Jonausko pateiktų Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad šis projektas parengtas siekiant aiškiau reglamentuoti žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimus, nustatyti racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui.

„Dėl mažų mėgėjų žvejybos leidimų kainų nesurenkama pakankamai lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, ydingai reglamentuojamas žuvų išteklių mokslinių tyrimų atlikimas“, – nurodo pataisų iniciatoriai.

Aistė Gedvilienė / DELFI nuotr.

„Patys žvejai siuntė signalus, kad valstybės turtą, tai yra žuvų išteklius mes tikrai labai pigiai arba pernelyg pigiai išdaliname. Šiuo projektu mes nesiūlome labai drastiškai kelti mėgėjų žvejų bilietų, kainos lieka gana simbolinės. Taip pat skatiname principą „pagavai – paleisk“.

Mūsų tikslas – surinkti daugiau lėšų tam, kad būtų kuo daugiau investuojama į mūsų vandens telkinius, įžuvinama, taip pat sudaroma galimybė finansuoti ir tą pačią aplinkosaugą bei valčių įleidimo į ežerus ar kitas žvejojimo vietas – visą infrastruktūrą“, – prisistatydama projektą sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA