Kauno valstybinis muzikinis teatras naująjį sezoną pradeda su dar neregėtu pastatymu Lietuvoje. Teatro uždanga kils jau rugsėjo 7 d., o scenoje išvysime Jules Massenet operą „Pelenė“, kurią mūsų šalyje matysime pirmą kartą. Tai Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Estijos koncertinės įstaigos „PromFest“ projektas.
Bendradarbiavimas tarp šių dviejų įstaigų tapo tradicija – nuo 2011 m. kartu įgyvendinti jau penki spektakliai: G. Verdi operos „Atila“ (2011) ir „Traviata“ (2017), N. Rimskio-Korsakovo opera „Caro sužadėtinė“ (2013), V. Bellini opera „Kapulečiai ir Montekiai“ (2019) ir Gioachino Rossini opera „Turkas Italijoje“ (2021).
2023-ųjų rugsėjo 7 d. tarptautinio bendradarbiavimo sąrašą papildys J.Massenet opera „Pelenė“, jos premjerinį spektaklį Kaune matysime tik kartą. Po premjeros Muzikinio teatro ir „PromFest“ kūrybinė komanda išvyksta į gastroles Estijoje, kur dalyvaus tarptautiniame operos festivalyje PromFest.
Pernu mieste, Endla teatre „Pelenė“ bus parodyta dar du kartus – rugsėjo 10 ir 12 d, o vėliau lauks pakvietimų dalyvauti kituose operos festivaliuose. Taigi, aistringiausi operos gerbėjai dar turi galimybę šį pastatymą išvysti Estijoje.
Ši, labiausiai pamėgto XIX a. pabaigos prancūzų kompozitoriaus J. Massenet opera pirmą kartą buvo parodyta dar 1899 m. gegužės 24 d. Paryžiuje, Opéra-Comique teatre ir iš karto pradėjo sėkmės kelionę per Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Anglijos teatrų scenas, o netrukus statoma ir už Atlanto. Jau pirmuosiuose operos spektakliuose nemenkas dėmesys buvo skiriamas scenografijos įmantrybėms, technologijoms ir elektrifikacijos efektams. Daugiau nei šimtą dvidešimt metų skaičiuojantis kūrinys Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atgimsta šiuolaikinio pasaulio – grožio kulto – kontekste. Spektaklyje skamba originali J. Massenet muzika, su ja kontrastuos sceninė mados kultą aukštinanti pastatymo vizija, tačiau ji nesudėtingai suvokiama nūdienos žiūrovui. Pasak spektaklio kūrėjų: „nepaisant išorinio blizgesio tai pasakojimas apie vienatvę, žmonių santykius, šeimą ir ilgesį eiti ten, kur šiuo metu negali būti – „ten“, kur žolė žalesnė, dangus mėlynesnis, žmonių santykiai gražesni, o meilė tikra“.
Operinės muzikos festivalis „PromFest“ rengiamas Estijoje, Pernu mieste nuo 2005-ųjų, jo tikslas – pateikti operas netradiciškai, dažnai pasitelkiant provokuojančius elementus. Opera „Pelenė“ – tai vienuoliktasis „PromFest“ festivalio pastatymas. Žiūrovai, kurie seka šio festivalio veiklą žino, jog jų spektakliuose pagrindinius vaidmenis atlieka Klaudia Taev (jaunųjų operos dainininkų konkurso) laimėtojai. „Yra kuo džiaugtis ir net didžiuotis, nes visas pagrindines partijas dainuoja ankstesni šio konkurso laureatai: solistę Abigail Levis Kauno ir Pernu klausytojai tikrai prisimena kaip puikią Romeo partijos atlikėją V. Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ (2019 m.), vengrų solistė Eszter Zemlenyi sužibėjo Kaudia Taev konkurse 2016 m. laimėjusi trečiąją vietą, o du lietuvių dainininkai yra šiame konkurse pelnę pirmąsias premijas, tai Laimonas Pautienius (2003 m.) ir Jomantė Šležaitė (2013 m.), scenoje išvysime ir puikiai visiems Lietuvos operos mylėtojams žinomą dainininką ir pedagogą Vladimirą Prudnikovą, dažną Klaudia Taev konkurso žiuri narį“ – pasakojo projekto pastatymo muzikinis vadovas ir dirigentas Erki Pehk. Praėjusių metų konkurso laimėtojai, lenkų mecosopranui Zuzannai Nalewajek buvo suteikta garbė išrinkti šių metų spektaklį, nugalėjo nostalgiškoji – „Pelenė“.
Jüri Nael – Estijoje žymus režisierius, choreografas bei teatro pedagogas, jis turi didelę tarptautinę patirtį muzikinio teatro žanruose. J. Nael laki vaizduotė bei apčiuopiamas kūrybinis jautrumas paskatino ilgamečius „PromFest“ operos projektų kūrėjus – dirigentą E. Pehk ir dailininką Madis Nurms kviesti būtent jį režisuoti J. Massenet operą „Pelenė“.
„Mūsų sceninė operos versija pasakoja apie virtualią mus supančią aplinką. Apie tai, kaip besivystančios technologijos leidžia pabėgti į paralelinį pasaulį, kur kiekvienas gali susikurti trokštamą savęs versiją ir tapti Pelene, supermodeliu, prezidento svečiu ar princu. Išnyksta ribos tarp realybės ir virtualumo, reginys tampa kiek didingas, ar net įnoringas. Visa tai darome įspūdingai ir žaismingai, leisdami nuostabiai J. Massenet muzikai skambėti visu grožiu bei žavesiu. Vis dėlto šiame žaižaruojančiame pastatyme siekiame atskleisti ir gilesnius sluoksnius – tai, kas slypi už glamūro. Norėčiau, kad žiūrovai pasistengtų rasti atsakymą, kokį poveikį šiuolaikinei publikai turi ši pasaka? Kaip žmonių baimių, troškimų ir technologinių galimybių sąveika formuoja šiandieninį pasaulį?“ – mintimis dalijosi režisierius ir choreografas J. Nael.
Režisieriaus sprendimus sustiprina dailininko M. Nurms scenografija bei kostiumai. Be pačios pasakos, spektaklio dizaino viziją kūrėjui įkvėpė ikoniniai interneto „memes’ai“, mados pramonės produktai ir XX a. 6 ir 7 dešimtmečių kriminalinių komedijų stilius. M. Nurms atskleidė, ko galima tikėtis šiame pastatyme: „Veiksmas čia vyksta glamūriniame mados pasaulyje, kur podiumu nepaliaujamai žingsniuoja modeliai, demonstruodami prekės ženklo „De La Haltère“ (Piktosios pamotės) kostiumus, „sukurtus“ naudojant tvarios mados principą – surenkant ir perkuriant senus drabužius. Priešingai prabangiems personažų aprėdams, scenografija nuosaikesnė, bet taip pat įmantri – daugiafunkciniai kristalai, nuolat keisdami vietą ir poziciją, modifikuoja scenos erdvę, nukeldami žiūrovus į vis kitas veiksmo vietas.“
Įdomu, jog spektaklio šviesos dailininkas Anton Kulagin, prisidėjo prie šių metų „Eurovizijos” dainų konkurso įgyvendinimo Jungtinėje Karalystėje. Jis drauge su gausia šviesos dailininkų komanda dovanojo nepamirštamą reginį Liverpulyje. Neabejojame, jog įspūdingi šviesų sprendimai nustebins žiūrovus ir Kaune.
Trumpai apie spektaklio siužetą. Veiksmas sukasi apie Liusetę (Pelenę), jos pamotė Madame de la Haltière ir jos dukros pasipuošia ir išvyksta į balių, kuriame tikisi patraukti Princo dėmesį. Pelenė miega, o jos Fėja krikštamotė tuo tarpu aprengia ją nuostabia suknele, apauna krištolinėmis kurpaitėmis, kad jos niekas neatpažintų. Sapne Pelenė išvyksta į balių, pasižadėjusi grįžti vidurnaktį. Pelenės atvykimas į rūmus sulaukia didžiulio dėmesio, Princas pamilsta ją iš pirmo žvilgsnio, tačiau artėja vidurnaktis ir Pelenė turi išvykti. Skubėdama Pelenė pameta kurpaitę, Princas ieško kurpaitės savininkės. Jis suranda Pelenę ir meilė vėl suteikia gyvenimui prasmę.
