Tarpukarį menančioje Kauno Petrašiūnų elektrinėje pristatyta specialiai šioms erdvėms sukurta šiuolaikinio meno instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“. Su japonų, post-apokaliptinio kino filmais, Venecijos meno bienale ir kitais šiuolaikinio meno pavyzdžiais apsilankiusiųjų lyginta patirtis, buvo skirta paminėti 60–ąjį „Kauno energijos“ veiklos gimtadienį.
Kultūrinių patirčių agentūros „Salto“, menininkų ir elektrinės darbuotojų bendromis pastangomis, netradicinėje erdvėje pirmą kartą pristatytas energetinio potyrio šviesų ir garso kūrinys tapo laukiamiausia visą rugpjūtį vykstančio festivalio „Transformacijos“ kulminacija.
Instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“ sudomino ir Lietuvos kultūros atstovus.
„Išties neįprasta ir nepaprasta, kai įmonės ir gamyklos atidaro savo duris ir gyventojai gali pamatyti tai, kas paprastai neprieinama, pavojinga ar slapta. Tačiau kad prasmingai atvertum tas duris, reikalingas meninis filtras – optinis lęšis – įgalinantis pamatyti, išgirsti ir kitaip sensoriškai pajausti industrinę aplinką, techninius agregatus tarsi savo kūno tęsinius. Agentūros „Salto“ bei menininkų Jurgio Paškevičiaus kartu su Juliumi Kuršiu ir Antanu Dombrovskij specialiai „Kauno energijai“ sukurtas projektas ne tik perskaito vietos specifiškumą, bet savo medijų įvairove jaudina modernią vaizduotę, ir, antropoceno akivaizdoje, skatina mus tapti aktyviais energijos tranzicijos veikėjais bei tuo pačiu prisidėti prie naujai gimstančio Energijos humanitarikos lauko kūrimo“, – įžvalgomis dalinosi Nomeda ir Gediminas Urbonai.
„Žiūrovas patenka į post-apokaliptinio kino dekoracijas ir, vedamas muzikos ir šviesos efektų, gali susikurti savo scenarijų“, – apie kūrinį atsiliepė TV laidų vedėjas Rytis Zemkauskas.
„Instaliacija panardino į istoriją. Viskas atrodė taip sena, kad ir pati jėgainė, atrodo, galėtų tiekti energiją tik seniems prietaisams, o naujiems jos elektra nebetiktų. Bet lygiai taip įsivaizduoju ir dėl policijos reido ištuštėjusią nelegalią gamyklą bet kokiame pasaulio krašte. Erdvė mirgėjo nuo trūkčiojančios elektros šviesos, palubėje šen bei ten driekėsi sustingę dūmų debesys, o vienose iš durų švietė ryški balta bedugnė, nuo kurios buvo sunku atplėšti akis. Iš už valdymo prietaisų sklido hipnotizuojantis garso takelis, panašus į sulėtintą 80-ųjų šokių muzikos melodiją. Nesijautėms nieko valdantys, džiugiai gėrėm į save muziką“, – patirtimi apsilankius elektrinėje dalinosi Šiuolaikinio meno centro kuratorė Virginija Januškevičiūtė .
Kūrybinės komandos „Salto“ komandos specialiai šiam projektui suburti menininkai Jurgis Paškevičius, šviesų dailininkas Julius Kuršis ir kompozitorius Antanas Dombrovskij atvirauja – 17 metrų aukščio erdvėje įsikūrusi instaliacija buvo vienas sudėtingiausių ir savo masteliu didžiausių jų projektų. Tarp inžinerinių elementų, šilumos gamybos įrenginių, katilų ir vamzdžių įsikūrusiai instaliacijai panaudota 30 kubinių metrų biokuro ir 36 kubiniai metrai helio dujų, neapsieita be aukštalipių pagalbos.
Anot menininko Jurgio Paškevičiaus, temą padiktavo pati aplinka – buvo siekiama ne paslėpti, o išryškinti čia vykstančius procesus bei naudojamų kietų, birių, garų formos būsenas. Būtent todėl lankytojai išvydo tiek ore pakibusias ir rūke skendinčias instaliacijos detales, o didžiausiu netikėtumu tapo milžiniškas helio balionas, savyje galintis sutalpinti beveik 4000 standartinio dydžio balionų. Menininkas atviras – pradinę idėją, pamačius įspūdingo dydžio patalpas, teko pergalvoti. „Nors turėjome elektrinės nuotraukas, čia apsilankius gyvai, daugumą idėjų reikėjo keisti, kilo nemažai abejonių ar pavyks tokį projektą aprėpti ir įgyvendinti. Ši aplinka nėra sutverta menui, bet ji turi savo žavesio, o bendradarbiaujant su elektrinės darbuotojais ir inžinieriais, problemas pavyko išspręsti.“
Svarbų vaidmenį instaliacijoje „Lengvai pakylėtas slėgis“ suvaidino šviesos elementai. Jiems sukurti atvežta ne tik daugybė prožektorių ir kitų įrenginių, bet ir atgaivinta senoji patalpose veikusi technika. Vienas vizualiausių tokio pobūdžio elementų – po 30 metų naujam gyvenimui prikelti apvalūs elektrinės žibintai. Įdomu tai, kad šiai ir kitoms meninėms idėjoms įgyvendinti panaudota daugiau nei 4 kilometrai laidų. Ne mažiau svarbi buvo ir natūrali šviesa – dėl erdvę iš visų pusių supančių didelių langų, saulės šviesa skirtingu metu atėjusiems lankytojams kūrė vis kitą industrinių erdvių scenografiją.
„Dienos metu, saulės šviesa leido pastebėti įvairiausias elektrinės subtilybes ir niuansus, o temstant, ji kūrė teatrališką pojūtį. Vakare elektrinė labiau priminė ne gamyklą, o teatro ar scenografijos maketą. Galime sakyti, kad per trylikos valandų ekskursijų ciklą, erdvė transformavosi savaime,“ – pasakojo šviesų dailininkas Julius Kuršis.
Anot menininko, tai, ko nepamatė savaitgalį elektrinėje apsilankę žmonės – užkulisiuose likęs didžiulis techninis darbas. „Svarbu suprasti, kad tai – tikromis elektros linijomis maitinama, valdymo kabeliais kontroliuojama sistema, be kurios didžiuliai kiekiai prožektorių nieko nereikštų. Ši elektrinė nėra naujos statybos, čia vis dar daug prieš keliasdešimt metų susikaupusių dulkių, inžinerinių objektų, daugybė medžiagų, likusių nuo anksčiau buvusių elektrinės generavimo mašinų. Šviesomis stengėmės subtiliai veikti erdvėje, kai kuriuos elementus išlaikyti, o kitais atvejais – suminkštinti aplinkos grubumą.“
Instaliaciją Petrašiūnų elektrinėje įgyvendinti pasiūlė kūrybinė komanda „Salto“, kuri jau ne vienerius metus vysto aktyvų bendradarbiavimą tarp verslo ir menininkų ir kartu kuria įsimintinas ir unikalias kultūrines patirtis. Anot vienos iš instaliacijos kuratorių, Agnės Pinigienės, menininkų kūrinys sulaukė didelio lankytojų dėmesio
„Per tokį trumpą laiką turėjome labai didelį susidomėjimą tiek iš instaliacijos lankytojų, tiek iš meno pasaulio kūrėjų, kurie šią kultūrinę patirtį lygino su užsienio meno galerijose ar šiuolaikinio meno renginiuose pristatomais kūriniais. Džiugu, kad verslas atsiveria drąsioms idėjoms, kurios sulaukia ir tokio didelio lankytojų susidomėjimo. Mūsų „Salto“ komandos misija kartu su menininkais ir verslu atrasti daugiau tokių galimybių, kurios atneštų įsimintinų rezultatų,“ – pasakoja A. Pinigienė.
„Džiaugiamės, kad pastarąjį mėnesį Petrašiūnų elektrinė tapo bene lankomiausiu ir dažniausiai minimu Kauno objektu. Tikime, kad drąsus sprendimas į industrines erdves pakviesti šiuolaikinio meno kūrėjus ir 60-ąjį veiklos gimtadienį pažymėti neįprastai „valdiškai“ įmonei, parodo jos atvirumą ir imlumą inovacijoms, norą atsiverti visuomenei, įnešti savo indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą. Sieksime, kad „Transformacijos“ taptų kasmetiniu laukiamu kultūriniu įvykiu“, – sako „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos vadovas Šarūnas Bulota.
