Liepos antroje pusėje iš 121 tirtos maudyklos vandens kokybė neatitiko nustatytų reikalavimų keturiose – Kauno marių, Kuršių marių ties Kintais, Žeimenos upės Pabradėje ir Salotės ežero Vilniuje paplūdimiuose.
Kaip penktadienį pranešė Higienos institutas, liepos 24-ąją Kauno marių pirmojo ir antrojo paplūdimių maudyklose nustatytas didelis kiekis melsvabakterių mililitre vandens. Kauno marių pirmajame paplūdimyje rekomenduojama nesimaudyti, o antrojo paplūdimio maudykloje tą daryti draudžiama.
Liepos 17 dieną Kuršių marių ties Kintais maudykloje aptiktas 1,4 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius.
Liepos 18-ąją Kauno marių pirmojo paplūdimio maudykloje nustatytas 1,7 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius, Žeimenos upėje − 1,6 karto didesnis, pirmadienį Salotės ežero maudykloje aptiktas 1,4 karto didesnis nei leidžiama skaičius.
Anot pranešimo, liepos 21 dieną pakartotinai atlikus mikrobiologinių parametrų tyrimus Kauno marių pirmojo paplūdimio, o liepos 27 dieną Kuršių marių ties Kintais maudyklose vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus.
Kol kas nėra gauta tyrimų rezultatų apie Širvintų ir Molėtų maudyklų vandens kokybę.
Daugiau šia tema
Kaip pranešė Higienos institutas, ištyrus 122 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų vienetų skaičius rastas Ilgio ežero vandenyje Alytaus rajone, Ščebnicos ežero Kaišiadorių rajone, Aujėdo, Šiemečio ežeruose, Kietaviškio tvenkinio vandenyje Elektrėnų savivaldybėje.
Liepos 25 dieną pakartotinai atlikus tyrimus Aujėdo, Šiemečio ežeruose, Kietaviškio tvenkinyje vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus.
Pasak instituto, maudyklų sąrašas papildytas Švenčionių rajono Pabradės tvenkinio maudykla, iš sąrašo išbraukta Kelmės rajono Gaušvinio ežero maudykla.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.
Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.
Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus savaitei po trumpalaikės taršos pabaigos.
