8 šalys, 8000 kilometrų ir vieneri metai – tiek gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas Giedrius Bučas su komanda ketina apkeliauti 2024 metais tam, kad Baltijos jūra būtų išgelbėta nuo milžiniškos taršos kiekio. 95 milijonų žmonių širdis ketinantis pasiekti G. Bučas sako, kad tokia ekspedicija – vienintelė ir nepakartojama, o prisidėti prie švaresnio rytojaus kiekvienas galime jau dabar.
Birželio 3 d. Kauno Žalgirio arenos pakrantėje vyko ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ pristatymas. Renginyje buvo galima išgirsti diskusiją „Ar mums DZIN: kaip dar galime padėti mirštančiai jūrai?“, išvysti G. Bučo sukurtą meninę instaliaciją „Jūra prasideda čia!“ ir pamatyti šokių trupės „ULNA“ pasirodymą.
Baltijos jūrą juosia devynios šalys, tačiau Giedrius Bučas su komanda žygiuos per aštuonias. „Devintoji šalis yra Rusija ir nemanau, kad iki kitų metų pavasario ten kardinaliai pasikeis situacija, greičiausiai – ne“, – sako visuomenininkas.
Žygiuos visus ateinančius metus
Mokslininkai, visuomenininkai ir ekologijos aktyvistai ekspediciją pradės Lietuvoje ir keliaus saulės kryptimi, žygiuodami per Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją. Ratui apsisukus kelionė baigsis Lietuvoje. Laikas, praleistas kiekvienoje šalyje, priklausys nuo maršruto atstumo, pakrantės ilgio. „Panašu, jog daugiausiai laiko praleisime Švedijoje“, – dalinasi G. Bučas.
Žygiuoti komanda ketina visus 2024 metus bene kiekvieną dieną, poilsis numatomas vieną dieną per savaitę. „Žinoma, sustojimų bus – vyks ir bendravimas su visuomene, ir renginiai, paplūdimiuose šiukšles norėsime surinkti, padaryti vandens tyrimus statistikai, tačiau visas kitas dienas eisime“, – dalinasi ekspedicijos iniciatorius.
Birželio 3 d. Kauno Žalgirio arenos prieplaukoje vykusioje diskusijoje „Ar mums DZIN: kaip dar galime padėti mirštančiai jūrai?“ pokalbio dalyviai pasiekė išvadą, kad visuomenė gali pakeisti daug dalykų. „Visuomenė gali daryti įtaką pramonės ar žemės ūkio sprendimams, nes visi mes esame vartotojai“, – sako G. Bučas. Anot jo, pagrindinė šios ekspedicijos žinutė yra parodyti visuomenei problemos didumą, pateikti ją taip, kad būtų suprasta, ir siekti pokyčio.
Aplink Baltiją suko ne vienas, bet šįkart kitaip
G. Bučas atvirauja, kad dėl didelio informacijos kiekio reikia ieškoti kitokių būdų žmonių dėmesiui atkreipti. Neužtenka parašyti straipsnio ar paviešinti internetinę kampaniją – visuomenė šių dalykų nebegirdi. Juk visi žino, kad jūra yra užteršta, bet situacija nesikeičia.
Visuomenininkas samprotauja, kad ėjimas pėsčiomis Baltijos jūros pakrante metus laiko yra neeilinis įvykis. Tikimasi, kad žmonės užfiksuos, pradės sekti, domėtis. Ištisus metus ekspedicija bus filmuojama, transliuojama tiesiogiai, bus rašomas internetinis dienoraštis. Visuomenė turės galimybę stebėti, kaip žygeiviams sekasi ir koks progresas vyksta.
Idėjos sumanytojas dalinasi, jog kviečiami visi, norintys paremti ekspediciją ir jos dalyvius. „Labai svarbus dalinimasis žinutėmis, sekimas to, ką darom. Turime naujai sukurtą „Facebook“ puslapį „Save The Baltic Sea“, kuriame skelbsime informaciją, dalinsimės naujienomis. Netrukus, tikimės, atsiras ir internetinė svetainė, tad labai kviečiame sekti ir dalintis, nes tai yra labai svarbu“, – sako G. Bučas ir priduria, kad prisidėti galima ir savanoriaujant tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Finansavimas ekspedicijai taip pat svarbus, nes žinutę siekiama išplatinti 95 milijonams žmonių, gyvenantiems aplink Baltijos jūrą.
Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją!“ yra vienintelė tokio pobūdžio iniciatyva. 2012 metais V. Digaitis dviem žemaitukais apjojo Baltijos jūrą. Kas keletą metų atsiranda dviratininkų, kurie savo tikslais apvažiuoja Baltijos pakrantę. Ši ekspedicija pėsčiomis yra išskirtinė, nes pabrėžia būtent Baltijos jūros užterštumo problemą.
Siekia ilgalaikio efekto
G. Bučo ir komandos žygiai pėsčiomis metai iš metų evoliucionavo. 2019 m. buvo suorganizuotas pirmasis žygis aplink Kauną. 2020 m. – aplink Lietuvą. Po ketverių metų žygeiviai grįžta su trenksmu ir yra pasirengę apžygiuoti visą Baltijos jūros pakrantę.
Paklaustas, kaip su komanda suvokia ekspedicijos sėkmę, pašnekovas teigia, kad visuomenės pasikeitimo iš karto po misijos pamatuoti nepavyks. Tam, kad išgirstų atsiliepimus ir įvertintų, ar misija pavyko, gali prireikti keleto metų.
„Mes kalbėsime apie elgseną, apie paprastus dalykus, kuriuos kiekvienas iš mūsų gali pritaikyti savo buityje“, – sako G. Bučas. Visuomenininkas atvirauja, kad poekspediciniai tikslai dar tik bręsta, tačiau vienas iš jų neabejotinai bus sėkmės įvertinimas.
Kalbėdamas apie ilgalaikius tikslus G. Bučas pamini memorandumo pasirašymą ir fondo atidarymą. „Tokie dalykai nutinka, kai pradedi apie tai kalbėti susitikimuose, konferencijose, diskusijose. Tai išryškina, ko iš tiesų reikia. Sunku šiuo momentu kalbėti apie ilgalaikius tikslus, nes esame susipažinę tai su kai kurių šalių atstovais. Kitų šalių įpročius ir požiūrį sužinosime ekspedicijos metu“, – sako G. Bučas.
Komanda siekia, kad ši ekspedicija nebūtų tik eilinis pasivaikščiojimas Baltijos jūros pakrante, tad tolimesnius veiksmus po ekspedicijos nariai grynins galėdami įvertinti visų šalių situaciją.
Daugiau šia tema
Didžiulis apmirusios jūros plotas
Viena iš didžiausių problemų, kamuojanti Baltijos jūrą, yra eutrofikacija. Tai – negyvosios zonos, kurių struktūra yra pasikeitusi dėl deguonies trūkumo. Baltijos jūroje ši zona užima tiek, kiek visos Lietuvos plotas. Žinoma, pirštais rodyti galima į pramonę ar žemės ūkį, bet, kaip pažymi G. Bučas, žinutė „Jūra prasideda čia“ pasako, kad jūra prasideda kiekviename mieste: agresyvi buitinė chemija, kosmetikos priemonės, skalbikliai, plovikliai, vaistų likučiai, randami jūroje.
„Manau, kad vaistų vartojimas didėja dėl sparčiai augančių ligų, o ligų skaičius didėja dėl didelio užterštumo“, – mintimis dalijosi G. Bučas. Kiekvienas žmogus gali pakeisti savo buitį. Tokiu būdu užterštumas mažėtų.
G. Bučas pristatytą meninę instaliaciją „Jūra prasideda čia“ mieliau vadina šviečiamąja priemone. Šia menine instaliacija – mokomąja priemone siekiama perteikti problemą ne tik kiekvienam iš mūsų įprastu raštišku būdu, bet ir vizualiai.
„Pamatę instaliaciją žmonės ne tik perskaitys, bet ir pamatys, iš kur minėtoji tarša atsiranda. Ši meninė instaliacija suprantama tiek menininkui, tiek paprastam žmogui, nes panaudoti konkretūs, atpažįstami daiktai“, – sako G. Bučas.
Prisidėti kiekvienas gali jau dabar
„Jūra prasideda čia“ instaliacijoje vaizduojami daiktai, be kurių neįsivaizduojame savo kasdienybės: skalbimo mašina, vonia, automobilių padangos ir kiti daiktai. Prie kiekvieno daikto yra užrašas, kuris informuoja, kaip vaizduojamas daiktas prisideda prie taršos ir ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad ta tarša sumažėtų. Meninės instaliacijos aprašymus sukūrė komandos narė Laura Stukonytė.
„Siekiu ne drausminti ar peikti, bet parodyti, kad galima gyventi kitaip. Rodymas pirštu žmonėms sukelia atmetimo reakciją, tad siekiu parodyti mažesnės taršos būdus kiekvienam priimtinu būdu“, – svarsto pašnekovas.
Pasidomėjus, kaip kiekvienas iš mūsų gali gyventi tvariau, G. Bučas pastebi, kad daugumos dalykų atsisakyti negalime, bet galime sumažinti jų vartojimą. „Galime sumažinti cheminių priemonių vartojimo kiekius ir kartus, rinktis ekologiškesnes valymo priemones“, – sako visuomenininkas.
Ekspediciją „Išsaugokime Baltiją!“ globoja prezidentas Valdas Adamkus. Žygio sumanytojas dalinasi, kad V. Adamkaus parama ir kaip prezidento, ir kaip aplinkosaugininko yra labai svarbus indėlis projektui. „Gauti Valdo Adamkaus palaikymą – didelė garbė visai mūsų komandai, esame labai dėkingi“, – sako G. Bučas.
Palaikyti G. Bučo iniciatyvą gali kiekvienas. Visuomenininkas skatina skleisti informaciją apie idėją, dalintis žinutėmis, skaityti, domėtis, suprasti ir daryti pokytį nelaukiant ekspedicijos. Kviečiami visi, norintys ir galintys ekspediciją paremti finansiškai.
