Skaitytojas: maniau, šis Kauno turgus miręs, bet… – Kas vyksta Kaune

Skaitytojas: maniau, šis Kauno turgus miręs, bet…

Vienas akylas „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas nustebo sužinojęs, kad turgus „Marmantas“ kur kas gyvesnis nei gali pasirodyti einant pro šalį. Čia pirkti ir parduoti, pasidalinti paukščių veisimo aktualijomis reguliariai renkasi Kauno balandininkai. Vaizdo įrašus apie balandžius kuriantis Arūnas Gudunskas sako, kad šis hobis pamažu nyksta, nors lietuviai pasižymėję tarptautiniu mastu ir vis dar stiprūs.

„Iki šiol galvojau, kad šitas Kauno turgus yra miręs, bet pasirodo, kad nieko panašaus“, – pirmadienio popietę balandininko A. Gudunsko vaizdo įrašu iš „Marmanto“ turgaus Šilainiuose pasidalijo skaitytojas.

Kauno balandžių klubo vadovas A. Gudunskas „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad į balandžių turgų Šilainiuose sekmadieniais renkasi augintojai iš visos Lietuvos. Neskaičiuoja, kiek entuziastų dalyvauja – susirenka savi, laikantys balandžius. O toks turgus neseniai atgimė ir Šiauliuose, taip pat vyksta Kretingoje, Lenkijos miestuose.

Kas grožiui, kas varžyboms

„Mes ne ukrainiečiai, neruošiame karui prieš Rusiją. Tai yra hobis. Vieni užsiima balandžių veisimu ir veislių tobulinimu, kiti veisia grynai sau, treti treniruoja, yra sportiniai balandžiai varžyboms, juos veža į Europos miestus ir leidžia iš ten namo.

Veisia aukštaskraidžius, kurie kyla aukštai ir ore praleidžia ilgą laiką. Paleidus, tarkime, Berlyne, balandis turi grįžti tą pačią dieną ir kuo greičiau. Kiekvienas randa savo nišą: kažkam tai dekoracija, kažkam sportas“, – paklaustas, ką su paukščiais veikia balandininkai, vardija A. Gudunskas.

Ir priduria, kad balandžius auginti nelengva – reikia žinių, įrangos, pasistatyti balandinę. Jeigu balandinė statoma mieste – kaimynų, visų kitų sutikimų. Stogus gali dergti kirai, varnos, kiti laukiniai paukščiai, bet jeigu žmogus laiko balandžius, visa netvarka būtinai nurašoma jiems.

„Balandis turi savo namus, savo vietą, kur nutūpia po skrydžio, jis niekad nesėdės ant svetimo stogo. Tie biurokratiniai reikalavimai pasunkina balandininkų dalią. Neleidžiama nei miesteliuose, nei bažnytkaimiuose nieko laikyti. Vienas juokavo, jeigu nori auginti kiaulę, turi jai dušą ir kanalizaciją atvesti.

Daugiabučiuose auginimai jau baigti. Buvo, kas turėjo nuo tarybinių laikų įsirengę balandines, bet laikai pasikeitė. Pagal potvarkį, balandžių negali būti gyvenamojoje patalpoje, nė ant aukšto. Privalomas atskiras pastatas, išlaikantis atstumus, kitus reikalavimus“, – paaiškina A. Gudunskas.

Daugiabučio palėpėje įkalinti balandžiai greit pradės gaišti

Turi, ką parodyti Europai

Kauno balandžių klubas šiuo metu vienija virš 40 narių, o balandžių augintojų yra dar daugiau. Anot pašnekovo, Kauno balandininkai visais laikais buvo vieni stipriausių, o Kaunas – šio hobio traukos centras. Dabar kasmet jų mažėja, bet Kaune balandžių žinovai vis dar stiprūs.

„Klubas kurį laiką buvo neveiksnus, dabar atnaujinome jo veiklą ir kasmet sausį organizuojame balandžių parodas. Jose pristatome, ką per metus nuveikėme, užauginome. Pateikiame savotišką ataskaitą, kuo galime pasigirti, ir pasižiūrime, ką padarė kiti.

Kviečiame tarptautinės klasės teisėjus (turime vieną ir lietuvį), atvažiuoja svečiai: lenkai, latviai, estai, anksčiau atvykdavo kiti kaimynai. Iki Naujųjų metų paukščiai šeriasi, keičia plunksną, spalvą, pasidaro gražesni – tada ir verta organizuoti parodą“, – dėsto A. Gudunskas.

Kauniečiai vyksta į renginius Europoje, dažniausiai Lenkijoje, nes ten šis užsiėmimas itin populiarus. Šiemet klubo balandininkai dalyvavo visose europinio lygio parodose ir pasiekė puikių rezultatų.

„Ne vien tik krepšiniu esame garsūs. Nors šalis mūsų maža, turime nepaprastai daug lietuviškų veislių – 14 ar 15, kurios Europoje įteisintos, pristatytos. Senajame Žemyne mažai kas tuo gali pasigirti, gal tik lenkai, bet Baltijos šalyse nukonkuruojame visus“, – patikina vyras.

Balandininkystės tradicija nyksta

„Gaila, kad tos veisimo kultūros paveldas visiems vienodai šviečia, niekas į tai nesureaguoja, neteikia jokios paramos. Veisimo tradicija Lietuvoje skaičiuoja šimtmečius, pasaulyje – tūkstantmečius, tokie dalykai labai seni. O Lietuva turi paukščių, kurių neturi nė viena valstybė. Veislę sukurti yra kas veikti. Reikia išmanyti genetiką ir kitus mokslus, kad sėkmingai tai padarytum.

Balandininkystės tradicija pamažu nyksta, pasaulis ir pomėgiai keičiasi: kompiuteriai, telefonai, mažiau laiko praleidžiama lauke. Ir šis pomėgis po truputį traukiasi, sakau, gal užleidžia vietą kompiuteriniams žaidimams. Tai yra hobis tam, kuris mėgsta leisti laiką gamtoje. Aukštaskraidis paukštis skraidyti gali 5-6 valandas, o šeimininkas tuo metu stebi paukščio skrydį – ne kiekvienam tiek lauko reikia“, – šypteli A. Gudunskas.

Jis pažymi, kad sportiniai paukščiai reikalauja intensyvios priežiūros ir nuolatinių treniruočių: po darbo žmogus sparnuočius šeria, prižiūri, augina, savaitgalį deda į transportavimo krepšius, veža 50-60 km, leidžia paukščius, grįžta, nuima laiką. Kainuoja inventorius, grūdai, mineralai, įvairūs papildai, galiausiai degalai.

Mažasis džiaugsmas – centre iš rankų pašerti balandžius

„Tai tampa žiauriai brangiu užsiėmimu, ne taip, kaip anksčiau. Jaunimą nelabai traukia. Viskas yra gražu, bet kas tą mėšlą valys (juokiasi). Nelabai malonus užsiėmimas, bet reikia švarą palaikyti, dezinfekuoti. Vis dėlto, tiems, kurie patraukia į balandžių auginimą, tai patinka“, – trumpą pašnekesį baigia Kauno balandžių klubo vadovas.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA