Kauniečiai pernai į miesto biudžetą sudėjo daugiau lėšų nei buvo planuota | Kas vyksta Kaune

Kauniečiai pernai į miesto biudžetą sudėjo daugiau lėšų nei buvo planuota

Asociatyvi / DELFI nuotr.

Portalas „Kas vyksta Kaune” jau skelbė apie tai, kad pernykštis Kauno miesto savivaldybės biudžeto planas ne tik įvykdytas, bet ir viršytas. O dabar jau galima detaliau apžvelgti, kaip miestiečiams sekėsi pildyti pagrindinę Kauno piniginę, pažymint, jog biudžeto planas sėkmingai viršijamas jau ne vienerius metus iš eilės.

Savivaldybės administracijos finansų ir ekonomikos skyriaus duomenimis, gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra svarbiausias savivaldybės pajamų šaltinis, 2022-aisiais planuota gauti 235 mln. Eur), šis planas įvykdytas 111 procentų. Viršytas ir turto mokesčių planas (22,4 mln. Eur), jų praėjusiais metais surinkta 25,1 mln. Eur arba 112 proc., t. y. gauta 2,7 mln. Eur daugiau nei planuota. Iš jų 2,1 mln. Eur – nekilnojamojo turto mokesčio (planas – 19,7 mln. Eur, gauta – 21,8 mln. Eur).

„Kas vyksta Kaune” primena, jog praėjusių metų žiemai baigiantis, savivaldybės taryba patvirtino 432,2 mln. Eur Kauno miesto savivaldybės 2022 metų biudžeto pajamų planą. Vėliau planas buvo tikslinamas. Metų eigoje jis padidintas 61,2 mln. Eur, gavus 16,1 mln. Eur Europos Sąjungos lėšų, 34,8 mln. Eur dotacijų iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Miesto savivaldybės biudžetas praturtėjo ir dėl patikslinto gyventojų pajamų mokesčio plano (padidintas 6 mln. Eur), gavus daugiau nei planuota nekilnojamojo turto mokesčio (3,2 mln. Eur), mokesčių už aplinkos teršimą (0,5 mln. Eur), pajamų už prekes ir paslaugas (0,4 mln. Eur), kitų neišvardytų pajamų (0,2 mln. Eur).

Tad savivaldybės 2022 metų biudžeto patikslintas pajamų planas įvykdytas 538,9 mln. Eur (109,2 proc.). Gauta daugiau 45,5 mln. Eur viršplaninių lėšų.

2022 m. į Savivaldybės biudžetą surinkta nekilnojamojo turto mokesčio 21 82 mln. Eur (planuota – 19, 65 mln. Eur), žemės mokesčio – 2, 84 mln.. Eur (planuota – 2,5 Eur), paveldimo turto mokesčio – 450,7 tūkst. Eur (planuota – 250 tūkst. Eur).

Savivaldybės administracijos atstovų teigimu, pernai į biudžetą daugiau „įkrito” ir valstybinės žemės nuomos mokesčio pinigų, – 2,95 mln. Eur (planuota – 2,7 mln.). Gerą rezultatą pasiekti padėjo sėkminga naujų mokesčio mokėtojų paieška ir jų apmokestinimas, nuoseklus darbas su žemės nuomos mokesčio skolininkais. 2022-aisiais žemės nuomos mokesčio nepriemoka Kaune buvo sumažinta 332,3 tūkst. Eur.

Finansų ir ekonomikos skyriaus specialistų patikinimu, „skolininkų skaičių pavyko sumažinti intensyviai dirbant su mokesčio mokėtojais, tiesioginių pokalbių telefonu ir atvykus į savivaldybės administraciją metu, raginimų raštu, pateiktų dokumentų teisminiam išieškojimui būdais”.

Įvertinus Kauno miesto savivaldybės skolintas lėšas ir biudžeto lėšų 2022 metų pradžios likutį, visi savivaldybės finansiniai ištekliai sudarė 542,9 mln. Eur.

Portalas „Kas vyksta Kaune” savo skaitytojus yra informavęs ir apie savivaldybės pasiskolintus pernai ar dar ankstesniais metais viešuosius finansus, naudojamus dalies reikšmingų, pasak miesto vadovų, projektų įgyvendinimui. Ilgalaikės miesto paskolos buvo viršijusios 60 mln. eurų, tačiau tai – tik dalis to, kiek iš viso savivaldybė gali pasiskolinti pagal nustatytą limitą. .

Dabar paviešinta, jog Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų trumpalaikės mokėtinos sumos 2022 metų pabaigoje sudarė 11,4 mln. Eur, ir palyginus su skola 2021 m. gale (buvo 7,1 mln. Eur), sumos padidėjo 4,3 mln. Eur.

Valstybės tarnautojai paaiškino, kad pagrindinės trumpalaikės skolos priežastys – ženkliai išaugusios energetinių išteklių kainos, padidėjęs pašalpų ir kompensacijų gavėjų skaičius, išaugusios darbų kainos ir praėjusių metų pabaigoje sutrikusi banko atsiskaitymo sistema.

Tiesa, ne visas pernykščio biudžeto lėšas savivaldybei pavyko panaudoti iki 2022 metų galo. Savivaldybės biudžeto patikslintas išlaidų planas 542,9 mln. Eur įvykdytas 524 mln. Eur arba 96,5 proc., – neįvykdytas 18,9 mln. Eur.

Patikslinto asignavimų plano neįvykdymo viena iš pagrindinių priežasčių – užsitęsusios arba pakartotinai vykstančios viešųjų pirkimų procedūros, trūkinėjančios tiekimo grandinės ir vėluojantys rangos darbai.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog ne kiekvienu atveju tas kliūtis įmanoma įveikti vien savivaldybės administracijos pastangomis.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA