Ištikimi savai tradicijai Kauno valdantieji atmetė visus opozicijos siūlymus ir dėl miesto biudžeto – Kas vyksta Kaune

Ištikimi savai tradicijai Kauno valdantieji atmetė visus opozicijos siūlymus ir dėl miesto biudžeto

Paskutinis Kauno miesto savivaldybės dabartinės tarybos kadencijos posėdis įvyks kovo 28-ąją – jau po visų Lietuvos savivaldybių tarybų bei merų rinkimų. Tuomet tikėtina, kad bus žinomi jų rezultatai, nebent mero išrinkimui prireiktų antrojo rinkimų turo.

Naujoji taryba bei savivaldybės vadovas miestą valdys remdamiesi šią savaitę „senosios“ tarybos patvirtintu biudžeto pajamų bei išlaidų planu. Aišku, išrinktieji galės biudžetą koreguoti, jei kiltų kokia nenumatyta problema, kurios sprendimui prireiktų biudžeto lėšų. Arba, – jei jų būtų surinkta daugiau nei suplanuota.

Juolab, kai dabartinė valdančioji tarybos dauguma su savo lyderiu neabejoja ir po rinkimų tokiais išliksiantys. Atseit, geri darbai kalba patys už save, o savivaldybės „ruporų“ pranešimuose nebūna visuomenei (savaime aišku, – ir žurnalistams) informacijos apie gal ne visada gerus (nebūtinai gyventojų labui skirtus) arba, tarkim, apie taisytinus darbus.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ seniai atkreipė dėmesį į tai, kad netgi iš anksto paskelbtos spaudos konferencijos kažkaip atidedamos, nenurodžius, iki kada. O paskui aiškėja, – iki niekados..

Ketverių metų darbo kadenciją baigiančioje taryboje iš 41 nario opozicijos atstovų tėra 9. Tad jei per priešpaskutinį posėdį jie siūlė tam tikras su pagrindiniu metiniu savivaldybės finansiniu dokumentu – biudžeto planu – susijusias tam tikras korekcijas, tai valdantieji abejingai, kai kurie ironiškai šypsodamiesi (ginkdie, nieko neįžeisdami), viską atmetė ir balsavo prieš.

„Stoties turgaus konversija“ – svarbiau už daugiabučių kiemų įvažas ir darželinukų maitinimą

„Kas vyksta Kaune“ jau skelbė, jog daugelio Lietuvos savivaldybių biudžetų apimtys šiemet didesnės nei pernai dėl ką tik buvusio šalies ekonominio augimo. Ne išimtis ir Kauno miesto savivaldybės 2023-ųjų biudžetas, kuris didėja beveik 5,3 proc. ir sudaro 571,7 mln. eurų. Ne paslaptis, kad dabar ekonomika sulėtėjo, o kai kuriose srityse netgi kalbama apie krizę. Todėl dabar visas surinktas mokesčių mokėtojų ar iš kitų šaltinių gautas biudžeto pajamas reikia naudoti ypač atsakingai.

Na taip, kauniečiams labai reikia ir geresnių gatvių, naujų sporto centrų, ir švietimo, kultūros objektų, ir „Mokslo salos“ muziejaus bei kitų įgyvendintų projektų, nepaisant jų kaštų. Kad turėtume ką svečiams parodyti ir kuo pasigirti, patys pasidžiaugti. Bet gyventojai tikisi pokyčių bei investicijų ir į tai, kas galėtų realiai gerinti jų gyvenimo kokybę.

Vienas iš ne taip seniai Kauno valdytojų dėmesio centre atsidūrusių objektų – turgus prie geležinkelio stoties. Kai kažkada miesto savivalda jį privatizavo (taip pat, kaip dar keliolika kitų senųjų turgaviečių), pasiliko akcijų paketą (51 proc.), tačiau sprendžiamojo balso, valdant šią komerciją, savivaldybė neturėjo.

Atnaujintas stoties turgus
Atnaujintas stoties turgus / R. Tenio nuotr.

Jau šiais laikais, valdant dabartiniam merui, kažkaip jį įgijo. Išprašiusi valstybinės žemės sklypą, nusprendė savivaldybė „valdiškomis“ lėšomis turguje pastatyti prekybos paviljoną su kelių aukštu garažu. Atseit, daugiau turistų pritrauks į Kauną (lyg kokia rytietiška „medina“?).

Dabar apie turistus nekalbama, tiesiog projektas savivaldybės naujoje strategijoje vadinamas „Stoties turgaus konversija“. Iki šiol į ją jau investuota nemažai viešųjų finansų. Numatytos investicijos ir šįmet naujo Stoties turgaus paviljono su lauko prekyviete projektavimui.

Užtat opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymas skirti 1 mln. eurų vaikų darželių virtuvės įrangos atnaujinimui, kad mažieji kauniečiai būtų maitinami kokybiškiau, į šiemetinį savivaldybės biudžetą nepateko.

„Mūsų frakcijai kelia nerimą vaikų maitinimo organizavimas Kauno mieste priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šiemet planuojama tam reikalingas lėšas padidinti tik 10 proc., didžiąją dalį skiriant darbo užmokesčio augimui. O kaip su maitinimo kokybe, ar minimalus lėšų padidėjimas garantuos vaikams ekologišką, kokybišką maitinimą?

Menkai bus finansuojamos ir vaikų vasaros stovyklos. Nors šiemet joms planuojama skirti 100 tūkst. eurų daugiau, tačiau įvertinus infliaciją, energetinių išteklių, maisto kainas – ar tai ta suma, kurią savivaldybė teišgali skirti vaikų poilsiui vasarai? Prieš kelerius metus siūlytas, tačiau miesto valdančiųjų neįgyvendintas, visos dienos mokyklos modelis pradinėse mokyklose nepakankamas.

Siūlome didinti finansavimą, kad visos dienos mokyklos modelį būtų galima įgyvendinti ir progimnazijose,“ – pažymėjo frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys, buvęs pedagogas, mokyklos vadovas Vygantas Gudėnas. Ir…liko neišgirstas.

Nemuno salai – dar vienas tiltas, bet ne nuo karališkojo prospekto pusės

Suplanuoti savivaldybėje ir trys nauji Kauno tiltai – vienas, vadinamas Kėdainių vardu, kitas – iš Nemuno salos į Aleksotą, o taip pat – Brastos tiltas iš Vilijampolės į Senamiestį. Bet su pirmojo statyba konservatoriai siūlo palūkėti, nepaisant to, kad savivaldybės vadovybės priminimu, Kėdainių tiltas seniai įrašytas į miesto Bendrąjį planą (tarp kitko, į tą planą daug kas seniau buvo įrašyta ar neįrašyta, ir tie įrašai pataisomi). Ir dar „opozicionieriai“ siūlė pirmiau išanalizuoti, ar tokio tilto būtent toje vietoje dar reikia, ar jis tikrai išspręs transporto kamščių problemas.

Kėdainių tiltas / „Processoffice“ nuotr.

Konservatoriaus Pauliaus Lukševičiaus teigimu, Vilijampolės tiltui šiemet suplanuotas lėšas verčiau panaudoti gyvenamuosiuose kvartaluose, kad būtų galima sutvarkyti kuo daugiau įvažų į daugiabučių kiemus. Na ir kas, kad taip pasiūlė, – bent kol kas opozicijos siūlymai jokio poveikio neturi. O po kovo 5-sios, tai priklausys nuo to, kaip rinkėjų valia susiklostys“ politinės jėgų santykis miesto taryboje.

„Neaišku, o kokie gi 2023 m. savivaldybės biudžeto prioritetai. Kokią įtaką juos įvardinant, turi Kauno miesto gyventojai, bendruomenės, nevyriausybinės, verslo, švietimo, kultūros, sporto ir kitos asocijuotos organizacijos. Net tos veikiančios savivaldybėje patariamosios tarybos.

Panašu, kad dalyvaujamojo biudžeto formavimo principų net nėra. Ir vėl susidaro įspūdis, kad dabartinė valdžia geriau žino, ko reikia miestiečiams. Iš miestiečių reikia tik mokesčių surinkimo, o kur juos išleisti, – yra kam nuspręsti,“ – pabrėžė frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Edita Gudišauskienė.

Dėmesys ir finansai – statyboms

Pagal biudžeto planą šiemet Kauno miesto savivaldybė atseikės 4 mln. eurų ligoninės Josvainių g. 2 statybai. Jau seniai savivaldybė nėra šios gydymo įstaigos savininkė ar dalininkė, tačiau ligoninė miesto dabartinei valdžiai smarkiai rūpi.

Neslepiama, kad tai susiję su patalpomis Kauno centre (buvusi Raudonojo kryžiaus ligoninė), kuriose šiuo metu veikia Kauno ligoninės padalinys. Todėl išrinktiesiems neįdomios kauniečių nuomonės, kad daugiau kaip 100 metų miesto centre tarnaujanti ligoninė (nemažai jos patalpų atnaujinta, panaudojant ES lėšas) galėtų čia ir toliau veikti.

Ir be tarimosi su miestiečiais nuspręsta, kad savivaldybei apsimoka senąjį kompleksą Laisvės alėjoje parduoti. Kas jį įsigis, – jau kitas klausimas.

Opozicinei demokratų frakcijai keistokai atrodo ir suplanuotas savivaldybės socialinio būsto fondo finansų sumažėjimas net 92,5 procentų. Pernai šiam fondui buvo skirta 666, 3 tūkst. eurų, o 2023 m. numatyta tik 50 tūkstančių.

Gal ir kauniečių eilių socialiniams būstams gauti problemos Kaune nebeliko, kaip pavyzdžiui, miesto savivaldybei „sklandžiai pavyko išspręsti“ nekilnojamojo turto sugrąžinimo teisėtiems paveldėtojams klausimus?

Prisilaikant įstatymų, miesto biudžetas planuojamas pagal programas. Bet sunku aptikti logines jungtis kai kuriuose, švelniai sakant, užprogramuotuose nesutapimuose. Štai, pagal „Ekonominio skatinimo“ programos pavadinimą tikimasi, kad joje numatyta finansuoti tai, kas skatina Kauno miesto ekonominį augimą. Bet pagrindinis dėmesys čia sutelktas į kultūros sritį, tarptautinės rinkodaros skatinimą, o apie 9 mln. eurų šįmet teks statyboms.

Taigi, kadangi konservatorių senas projektas Aleksote savivaldybės lėšomis įkurdinti „Technopolį“, biudžetui kainavo ne vieną milijoną (ne eurų, bet litų), bet paskui kažkaip „nepasiteisino“, ir naudos kauniečiams nedavė.

O dabar skelbiama, jos duos kitas, kur kas didesnis, verslo objektas, – taip nusprendė šiandieniniai valdantieji. Todėl šalia kitų viešųjų finansų, jau Aleksote išleistų keliasdešimties ha teritorijos (būkim biedni, bet teisingi) komercinei veiklai skirtos infrastruktūros įrengimui, žadama pinigų panaudoti dar daugiau.

Šiemet projektas „Buvusios aviacijos gamyklos angaro konversija” pagrindinę miesto piniginę patuštins beveik 9 mln. eurų. Kartu su Stoties turgaus teritorijos vystymui pažadėtu penktadaliu milijono tai sudarys beveik 27,7 proc. visų savivaldybės skirtų ekonominiam skatinimui lėšų. Dar jų numatyta ir savivaldybės inicijuojamiems bendriems verslumo ugdymo, skatinimo projektams įgyvendinti drauge su verslo įmonėmis, universitetais.

Žvelgiantys „pro opozicijos akinius“, dar užduoda daugiau „nepatogių“ klausimų: o kur miesto projektai demografiniams rodikliams gerinti, ar tikrai pristačiusi „angarų“, savivaldybė garantuotas ekonomikos augimą mieste, jei nebus kam dirbti, jei nebus skatinamos tiesioginės inovacijos?

Inovacijų pramonės parko statybos Aleksote / Kaunas.lt nuotr.

Pasimaudys baseine ir bus visuomenė sumanesnė

Į Kauno savivaldybės 2023-ųjų biudžeto „Sumanios ir pilietinės visuomenės ugdymo programą“ įkomponuoti įvairūs projektai (darbai) – nuo pastatų rekonstrukcijų iki naujų statybų. Buriavimo sporto bazės Kauno marių krante įrengimas „pilietiškai ugdomiems“ miestiečiams šiemet atsieis dar 1,4 mln., lengvosios atletikos maniežo projektavimas ir statyba – beveik 13 mln., baseinų infrastruktūros gerinimas – 3 mln. eurų.

Pasak anksčiau su valdančiaisiais taryboje dirbusios, paskui į opoziciją perėjusios savivaldybės politikės dr. Rasos Šnapštienės, nepagrįstas išlaidų grupavimas į atskiras programas labai apsunkina galimybę objektyviai vertinti numatytas biudžeto išlaidas.

„Susidaro įspūdis, kad dėl statybos darbų dirbtinai didinamas Ekonominio skatinimo ir Sumanios visuomenės vystymo programų finansavimas, o programa, tiesiogiai sietina su darniu teritorijų bei infrastruktūros vystymu, – mažinama.

Tikėtina tai todėl, kad kažkas išvengtų kritikos, jog Kauno valdžios dabartinė veikla labiau panaši į verslo statybos bendrovės veiklą nei į gyventojų savivaldai keliamų lūkesčių įgyvendinimą,“ – pažymėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnės pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Ar didės sporto, švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų kainos?

…Mūsų kaimynai savo energingus, judrius 3 vaikus pernai leidę bent į keletą būrelių, šiemet buvo priversti riboti elementarius savo berniukų poreikius sportuoti, lavintis.

Vienam paliko galimybę lankyti robotikos užsiėmimus, kitam – imtynių treniruotes, o jauniausiam, lankiusiam futbolą, pinigų neliko.

Nepaisant to, kad „dabar futbolas – ant bangos“, 6-mečio vaiko treniruočių kaina (ir vieta) pasikeitė: buvo 20 eurų mėnesiui, dabar – 35. Tiems taip vadinamiems neformaliems užsiėmimams, kurių vaikai nori, šeima neturi lėšų, nors abu tėvai sunkiai dirba prekybos centre. O kiek tokių šeimų Kaune gyvena, ar kam rūpi?

Pagal Kauno savivaldybės biudžeto šiemetinį planą daugiausiai lėšų bus skiriama būtent sumanios ir pilietinės visuomenės ugdymui. Tik taip ugdoma kažkodėl tiki, kad ne jos labui 2023-aisiais savivaldybė suplanavo (ir už tai politikai pabalsavo) biudžetinių įstaigų gaunamų pajamų už suteiktas paslaugas padidinimą (apie tai jau rašė „Kas vyksta Kaune”).

„Ar tai – skambutis miesto gyventojams, kad bus didinamos kainos už sporto, kultūros, švietimo, sveikatos, socialines paslaugas?, – anaiptol ne retoriškai klausia frakcija „Vardan Lietuvos”, kuri pasigenda biudžeto projekte pačios Kauno miesto savivaldybės inicijuotų, inovatyvių projektų, skirtų aktualiausioms, aštriausioms švietimo, sveikatinimo, socialinės srities problemoms spręsti. Opozicijos pastebėjimu, Kaune veikia daug nevyriausybinių organizacijų, pajėgių įsilieti į tokių projektų įgyvendinimą.

Duobės / R. Tenio nuotr.

Kaunas auga ir toliau „asfaltuojasi bei betonuojasi“

Girdėjau, kaip pats meras viešai aiškino, jog važiuodamas iš sostinės, nesirenka kelio link namų Ateities plentu, bet daro apylanką, kad galėtų pasigrožėti pakitusia į gerą Kauno išvaizda. Tų pokyčių tikrai neneigia ir kiti politikai. Bet daugelis paprastų miestiečių, dirbančių, mokesčius mokančių, su viltimi dairosi, kada gi grožis bei gerovė atkeliaus ir į atokesnius miesto kampelius. Taip sakant, -arčiau kiekvieno gyventojo. Gal kada nors..?

Juk viskam, ko reikia miestui bei jo gyventojams, pinigų neužtenka. O dar opozicija valdantiesiems „kiša trigrašį“ ir labai argumentuotai siūlo finansavimą didinti sveikos gyvensenos skatinimui, vaikų maitinimo organizavimui priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimui, socialinių paslaugų teikimui vaikams (vaikams su negalia), likusiems be tėvų globos, socialinės priežiūros teikimui šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams už šiluminę energiją, patiektą gyvenamoms patalpoms šildyti (kt. energijos ir kuro rūšimis), mokėti.

Taip pat – daugeliui kitų gyventojams reikšmingų klausimų sprendimui, tarp kurių minimas netgi bendruomeniškumo skatinimas. Bet kokį aukštą bendruomeniškumo lygį Kaune kas bepasiektų, išrinktiesiems nebūtų kuo prieš kitus pasigirti.

Kitas reikalas – teritorijų ir infrastruktūros plėtra, kuriai šiemet skiriama apie 172 mln. eurų. Tiesa, į šią biudžeto programą „sumestos“ ir išlaidos, kurios vargu ar siejasi su tuo vystymu.

Ką išsirenkame – tą turime, o visos valdžios kainuoja. Todėl šiemet beveik 19,5 mln. eurų numatyta Kauno miesto savivaldybės institucijų žmogiškųjų išteklių valdymui ir kompetencijų didinimui. Daugiau nei 10,5 mln. – savivaldybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti, 3,1 mln. eurų – savivaldybės apskaitai.

O dar suplanuota pinigų ir Laisvės alėjos bei Miesto sodo skvero rekonstrukcijai, Kėdainių tilto statybai, automobilių parkavimo organizavimui, įvairiems remonto, rekonstrukcijų, statybų, miesto tvarkymo ir priežiūros darbams. Jeigu kas kam nepatinka, gali skųstis. Ir atsakymus gaus.

Dažnai – iš „arčiausiai gyventojų esančių“ miesto valdžios padalinių – seniūnijų, kurios net biudžeto plane paminėtos. Nes seniūnijų stiprinimui šiemet numatyta skirti (į tai atkreipė dėmesį miesto tarybos frakcija „Vardan Lietuvos“) net… 15 tūkstančių eurų. Kaip nors pasidalins, juk seniūnijų Kaune – tik vienuolika.

„Peršasi išvada, kad 2023 metų biudžeto, kaip ir ankstesnių dabartinės valdžios biudžetų, dėmesys koncentruotas į asfaltą ir betoną. Biudžetas orientuotas į nepagrįstas kaštų naudos analize statybas, nesiekiant bendradarbiavimo su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, neįtraukiant verslo struktūrų į infrastruktūros projektus.

O viešosioms paslaugoms, dabartiniam miestiečių gyvenimui, jo kokybei valdžios dėmesys – minimalus“, – sakė E. Gudišauskienė, „Vardan Lietuvos“ frakcijos Kauno miesto taryboje seniūnė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA