Baigiantis praėjusiais savaitei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo atsisakyti perskaičiuoti savivaldos rinkimų balsus Kaune. Kovo 5-osios dienos rinkimų rezultatai lieka nepakitę.
Jeigu būtų nuspręsta balsus perskaičiuoti ir tai atliekant paaiškėtų, jog trūkstamus balsus „Vardan Lietuvos” vis tik yra gavusi, tai šios partijos du atstovai būtų patekę į Kauno savivaldybės tarybą. Galimai iš jos „išstumdami” porą kandidatų iš daugumą (26 mandatus iš 41) miesto savivaldybės taryboje laimėjusio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas”. Tačiau to neįvyks,- rinkėjų balsai nebus perskaičiuojami, nes skundas atmestas.
Partijos atstovo Arnoldo Pikžirnio teigimu, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos” iki patekimo į Kauno tarybą, skaičiuojant kovo 5 d. savivaldos rinkimų rezultatus, pritrūko vos 0,01 proc. – 11 balsų. Vienok dar kovo 10-ąją atmesdama „Vardan Lietuvos” prašymą, Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino, kad nėra teisinio pagrindo rinkėjų balsų perskaičiavimui Kaune.
„Vardan Lietuvos” vadovui, buvusiam premjerui, parlamentarui Sauliui Skverneliui ir žinoma, jo vadovaujamiems partijos nariams belieka apgailestauti, kad naujasis Rinkimų kodeksas nenumato galimybės perskaičiuoti balsus renkant savivaldybių tarybas. Tačiau to tikėtis galima tik merų rinkimų atveju, kai skirtumas tarp kandidatų siekia iki 50 balsų.
Todėl jau po antrojo turo, komentuojant savivaldos rinkimų rezultatus, žurnalistų paklaustas, kaip vertina partijos kandidatų nesėkmę Kaune, S. Skvernelis vėlų sekmadienio vakarą dar kartą atkreipė dėmesį į skirtingas galimybes, siekiant balsų perskaičiavimo (kai merų rinkimuose tai įmanoma, tačiau tarybas renkant, – ne). „Vardan Lietuvos” pirmininko įsitikinimu, rinkimus reglamentuojantį įstatymą būtina tobulinti, kad tokių nelygybių ar kitų taisytinų nuostatų jame neliktų.
Kauno savivaldoje tarpuvaldžio neturėtų būti
„Kas vyksta Kaune” primena, jog kovo 28-ąją vyks paskutinis ketverių metų kadenciją baigiančios Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis. Kovo 5-ąją išrinkti miesto tarybos politikai (taip pat – ir meras) prisieks bei darbą pradės balandį. Bet gyventojai tarpuvaldžio Kaune tikrai nepajaus, nes valdančioji dauguma bus ta pati, ir sprendimų teisė lieka, galima sakyti, tose pačiose rankose. Nors įstatymu bei poįstatyminiais aktais, kurių dar trūksta, nulemtų pokyčių ir tam tikros sumaišties, organizuojant darbus savivaldybėje, bus sunku išvengti.
Greta 26-ių „Vieningo Kauno” atstovų miesto taryboje dirbs 8 Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai (tiek pat jų buvo išrinkta ir 2019-aisiais). Drauge dirbs dar 4 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei 3 Lietuvos socialdemokratų partijos nariai. Pastarosios dvi politinės jėgos prieš ketverius metus į ankstesnės kadencijos Kauno miesto tarybą nebuvo patekusios.
Pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, daugiau nei anksčiau įgaliojimų (kartu – ir atsakomybės) ateinančiam 4 metų laikotarpiui įgijęs miesto meras (jau trečią kartą tiesioginius rinkimus Kaune laimėjęs „Vieningojo Kauno” lyderis Visvaldas Matijošaitis) nebebus tarybos nariu.
Daugiau šia tema
Merui teks nemaža teisių ir pareigų našta
Anot Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos biuro patarėjo Rimo Rudaičio, pagal priimtus Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, už kuriuos pernai birželį balsavo 122 parlamentarai, savivaldybės meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys jos posėdžių darbotvarkes ir teiks tarybos sprendimų projektus. Taip pat šauks savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkaus, pasirašys tarybos sprendimus bei posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.
Tačiau meras neturės balsavimo teisės tarybos posėdžiuose sprendžiamais klausimais. Bet jis turės teisę nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui. Tokiu atveju, savivaldybės taryba galės arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą.
Merui laikinai negalint eiti savo pareigų (pvz., dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo), jį pavaduos vicemeras, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog mero įgaliojimams nutrūkus ar naujam merui neprisiekus, laikinai jo pareigas eis savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys.
Naujas Vietos savivaldos įstatymo variantas įsigalios nuo balandžio 1-osios
Mero pavaduotojo pareigybė jame keičiama vicemero pareigybe. Meras savo vienasmeniu sprendimu turės teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą, pirmiausia reikės atsiklausti savivaldybės tarybos. Bet jeigu taryba nepritars siūlomai vicemero kandidatūrai, meras vis tiek turės teisę savo sprendimu paskirti jį vicemeru.
Naujomis nuostatomis bus sudaroma galimybė savivaldybės tarybos nariams pareikšti nepasitikėjimą vicemerais ar savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau ar juos atleisti ar ne, iš užimamų pareigų, spręs meras.
Vicemeras bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius. Kartu bus naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė.
Ne valdantieji lems, kiek gali trukti tarybos posėdyje politikų pasisakymai
Jei praėjusią kadenciją Kaune opozicijos atstovams netgi prireikė teismo, kad nebūtų sekundėmis ribojama, per trumpa laiko atžvilgiu galimybė viešai per savivaldybės tarybos posėdį pareikšti savo nuomonę vienu ar kitu aktualiu klausimu, tai dabar tai jau aptarta įstatymu. Nustatoma minimali trukmė, kiek privalu leisti pasisakyti, klausti, atsakyti į klausimus savivaldybės tarybos posėdyje.
Taip pat sudaroma papildoma galimybė savivaldybės tarybos mažumai turėti tarybos mažumos valandą, kurios metu bus galima užduoti klausimų merui, vicemerams, administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Be to, savivaldybės tarybos mažuma kartą per pusmetį turės teisę įtraukti klausimus į vieną tarybos posėdžio darbotvarkę.
„Kas vyksta Kaune” atkreipia dėmesį ir į kitą svarbią detalę, tenkinančią visuomenės poreikį daugiau žinoti, kas miesto valdžios rūmuose daroma gyventojų labui: „bus patikslintos normos ir dėl savivaldybės tarybos komisijų bei komitetų darbo, numatant, kad jų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami”.
Įstatyme įtvirtinama savivaldybės tarybos dauguma, mažuma, opozicija ir opozicijos lyderis. Taip pat patikslinamas tarybos narių frakcijos ir grupės sudarymas, papildomai įteisinama mišri grupė. Be kita ko, nustatoma papildomų teisių savivaldybės tarybos mažumai, opozicijai ir opozicijos lyderiui”, – pažymėjo Seimo atstovas.
Ar plėsis „atsakovų” ratą Kauno savivaldybėje?
Iki šiol mieste daugybė nepasitenkinimą keliančių politinių sprendimų, kurie galimai pažeidžia tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teises, buvo aiškinami maždaug taip: „Sprendimą priėmė savivaldybės taryba, ir tik ji gali jį atšaukti”. Bet dažniausiai atšaukti abejotino sprendimo nesinori. Todėl su tuo nesutinkantiems tenka savo teises ginti teisme.
Todėl nemažą būrį teisininkų išlaikančios savivaldybės administracija, mokesčių mokėtojų lėšomis neretai samdo iš šalies nepigiai savo paslaugas vertinančius advokatus, kad sprendimus apgintų. Bylų kasmet nagrinėjama šimtai, ir deja, nemažai jų savivaldybė pralošia. Paskui jai tenka išleisti biudžeto lėšas, tačiau niekas visuomenei neįvardina asmens ar asmenų, kurie savivaldybėje nulėmė neteisingą sprendimą arba potvarkį.
Kadangi už viso to dažniausiai stovi „kolektyvinė atsakomybė”. Tokia ji tikėtina išliks ir ateityje. Nors būtų daugiau prieš sprendimo priėmimą jį bei jo pasekmes aptariančiųjų, o vėliau bent moralinę atsakomybę galinčiųjų (bet neprivalančių) prisiimti kartu su tais, kurie sprendimą tvirtina savo parašais.
Prieš keliasdešimt metų Kauno miesto savivaldybėje veikė tarybos kolegija
…o joje svarbius klausimus su politikais aptarinėjo ir administracijos vadovai. Gal kolegija vėl sugrįš, nes naujas Vietos savivaldos įstatymas vėl numato galimybę jai veikti? Tiesa, kokia ji galėtų būti, dar neaišku.
„Tikslinamas kolegijos sudarymas ir papildomas klausimų, kuriuos ji nagrinėja, sąrašas, kuris, be kita ko, yra nebaigtinis. Priimtais pakeitimais būtų išplečiamas asmenų, kurie įeina į savivaldybės kolegiją, sąrašas. Į jį bus įtraukiamas meras, vicemerai, administracijos direktorius, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkai, opozicijos lyderis. Taip pat įtvirtinama, kad kolegija gali būti sudaryta savivaldybės tarybos sprendimu. Kolegijos posėdžiams pirmininkaus meras”, – paaiškinta Seimo pranešime.
Kaip ir ar keisis apmokėjimas už darbą išrinktiems Kauno savivaldos politikams, irgi kol kas anksti pasakyti. Šiandien Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje sunku aptikti duomenis, kiek buvo išleista (tarkime, pernai) biudžeto lėšų, apmokant išrinktiems politikams už jų atliekamą visuomeninį darbą kauniečių labui.
Prieš keliolika metų akcentuota tokia tvarka: mokama tik už tas politiko sugaištas valandas, kurių jis negalėjo skirti tiesioginiam darbui savoje darbovietėje. Ir mokama tik tuo atveju, kai savivaldybės administracijai pristato iš darbovietės pažymą, kad tokią dieną ir tiek valandų jis negalėjo dirbti savo įstaigoje ar įmonėje, organizacijoje bei už tas valandas negavo algos. (Nes tuo metu dirbo savivaldybės komitete, komisijoje ar dalyvavo miesto tarybos posėdyje, susitikime su gyventojais). Paskui pažymų atsisakyta. Juolab, kai dalis išrinktųjų buvo įdarbinti savivaldybės įmonėse ar įstaigose.
Anot R. Rudaičio iš LR Seimo Spaudos biuro, „naujomis nuostatomis nutarta keisti savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo modelį, sudarant daugiau skaidrumo ir teisingiau atlyginant už faktiškai dirbtą laiką, taip pat numatant daugiau savarankiškumo pačioms savivaldybėms nusistatyti apmokėjimo dydį.”
Tad nuo balandžio I-osios (ir pataikyk tu man taip, – juk tai – Melagių diena) gyventojų išrinktųjų veikla bei jos apmokėjimas tarybose galėtų pasikeisti tiek Kauno miesto, tiek kitose visos Lietuvos savivaldybėse, kurių iš viso yra 60. Kaip iš tikrųjų bus, – matysime.
