Šiuo metu Ukrainos prokuratūra yra iškėlusi daugiau kaip 70 tūkst. baudžiamųjų bylų dėl Rusijos karo nusikaltimų, tačiau jas tirti yra iššūkių, sako Lietuvoje viešintis Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska.
„(…) yra kelios karo nusikaltėlių rūšys, kam norėtume pateikti kaltinimus. Pirmoji – gana įprasta – yra kareiviai, karininkai, kurie vykdo karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ir mes turime daugiau nei 70 tūkst. prokuratūros pradėtų baudžiamųjų tyrimų. Skaičius yra gana įspūdingas, o kaltinamuosius yra tikrai sudėtinga pasiekti bet kuriam asmeniui, bet kuriam prokurorui ar bet kuriai tyrimų agentūrai”, – interviu BNS Vilniuje sakė pareigūnas.
Ministras pridūrė, kad norint teisti įtariamuosius kyla keletas problemų – pirmiausia, daugelis jų vis dar laisvėje. Antra, nelaisvėn patekę karo nusikaltimų Ukrainos teritorijoje vykdytojai dažnai iškeičiami į nelaisvės paimtus ukrainiečių karius.
D. Maliuskos teigimu, šiuo metu Ukrainai yra itin svarbu patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo artimiausius bendražygius, taip pat gauti iš Rusijos kompensaciją už ukrainiečiams padarytą materialą ir fizinę žalą.
„Kitaip kam rūpi teisinė valstybė karo metu, jei tie, kurie kalti dėl tokių nusikaltimų, negalėtų būti patraukti atsakomybėn?“, – kalbėjo ministras.
Jis į Lietuvą atvyko dalyvauti Kaune vyksiančiame tarptautiniame forume, skirtame diskusijoms apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktą taikos formulę.
– Penktadienį minime pirmąsias karo Ukrainoje metines. Praėjus metams, kas jau yra žinoma apie Maskvos pajėgų nusikaltimus Ukrainos miestuose tokiuose kaip Buča, Mariupolis, Irpinė? Ar šiandien yra žinoma kokia nors informacija, kas būtent tai daro, kas duoda įsakymus, kaip yra veikiama darant šiuos karo nusikaltimus?
– Gerai, pradėkime iš pat pradžių, kad būtų aišku ir suprantama, jog tai ne pirmieji karo metai, o beveik devyneri, ir mes gavome oficialų Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) patvirtinimą ir pripažinimą. Jie sujungė dvi bylas: Ukraina prieš Rusiją dėl Donbaso ir Ukraina prieš Rusiją dėl plataus masto invazijos, taigi jie sujungė dvi bylas, nes nėra jokio skirtumo tarp to, kas vyksta nuo 2014-ųjų ir dabar, nuo 2022-ųjų.
Taigi, dabar jau yra aišku ir teisiškai patvirtinta, kad tai yra didelė istorija, prasidėjusi 2014-aisiais, ir mes išsprendėme visus tuos klausimus ir visas tas pretenzijas, kurias jau turime, ir nuo tų metų patiriamą žalą. Tad tai yra tik nauji būdai nuo 2014 metais prasidėjusio pusiau hibridinio karo, o kartais net atviro karo.
Kalbant apie karo nusikaltimus, turime nemažai įrodymų ir informacijos apie tai, kas vykdo nusikaltimus, kas yra tie kareiviai, karininkai, kurie duoda nurodymus. Tačiau yra dvi problemos: viena vertus, daugelis jų tebėra laisvėje, mes neturėjome jokios galimybės juos sugauti ir perduoti teismui. Kita problema yra ta, kad tomis keliomis aplinkybėmis, kai turėjome tokią galimybę, Ukrainos teismas priėmė keletą nuosprendžių, tačiau galutinio rezultato vis tiek nėra. Jo nėra paprasčiausiai todėl, kad mes iškeitėme ir toliau keičiame Rusijos pajėgų nelaisvėn paimtus Ukrainos karius į nusikaltėlius.
(…) yra kelios karo nusikaltėlių rūšys, kam norėtume pateikti kaltinimus. Pirmoji – gana įprasta – yra kareiviai, karininkai, kurie vykdo karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ir mes turime daugiau nei 70 000 prokuratūros pradėtų baudžiamųjų tyrimų. Skaičius yra gana įspūdingas, o kaltinamuosius yra tikrai sudėtinga pasiekti bet kuriam asmeniui, bet kuriam prokurorui ar bet kuriai tyrimų agentūrai.
Mes norėtume sutelkti dėmesį į tuos, kurie yra kalti dėl karo veiksmų, todėl svarbu įsteigti tribunolą. Mes dirbame, siekdami surinkti paramą iš kitų šalių, nes nėra jokio teismo, kuris galėtų apkaltinti V. Putiną ir aukščiausius Rusijos pareigūnus dėl agresijos nusikaltimo, todėl turime įsteigti tribunolą, kuris iš tikrųjų užtikrintų teisingumą tiems, kurie yra kalti ir sukėlė šį karą.
– Užsiminėte apie šiuo metu prokuratūros atliekamų baudžiamųjų tyrimų skaičių, bet ar galite konkrečiai nurodyti, kokius karo nusikaltimus Rusijos pajėgos vykdo Ukrainoje?
– Beveik viską, tereikia atsiversti galimų karo nusikaltimų sąrašą ir rasite visų nusikaltimų Ukrainoje pavyzdžius. Jie žudo civilius žmones, atiminėja jų turtą, yra daugybė seksualinių nusikaltimų, jie vykdo raketinį apšaudymą, neskiria civilių gyventojų nuo karinių taikinių, naudoja ir verčia Ukrainos piliečius dalyvauti kare stojant į jų pusę. Tai yra tarsi enciklopedija to, ką jie galėjo padaryti, jie tai padarė.
Mes primygtinai reikalaujame, kad būtų nustatytas ir genocido nusikaltimas, taip pat reikalaujame pasakyti, ir tai pripažins bet kuris išsilavinęs žmogus, kad buvo įvykdytas agresijos nusikaltimas, tai akivaizdu.
– Taigi norite pasakyti, kad rusų veiksmai Ukrainoje yra genocidas?
– Taip. Tai taip pat yra nusikaltimas, kuris tiesiogiai veda prie V. Putino ir jo artimiausių bendrininkų. Jie nebando slėpti savo ketinimų, jie labai aiškiai sako, kad nėra jokios ukrainiečių tautos, kad tai – rusų tauta. Jie atvirai kalba apie tai, kad bando paversti ukrainiečių vaikus Rusijos piliečiais, jie jėga išplėšia juos iš Ukrainos teritorijos, tūkstančius vaikų, ir jėga siunčia tuos vaikus į rusų šeimas, jie paima vaikus iš tėvų ir bando jiems primesti rusų kultūrą ir rusišką tapatybę, kad jie taptų Rusijos piliečiais. Tai yra klasikinis genocido pavyzdys ir mes ketiname tai įrodyti teismuose.
Teisingumas dėl karo turi dvi dalis, viena iš jų – nusikaltėliai. Mes aiškiai sakome, kad V. Putinas ir jo komanda turi būti pasodinti į kalėjimą, kitaip kam rūpi teisinė valstybė karo metu, jei tie, kurie kalti dėl tokių nusikaltimų, negalėtų būti patraukti atsakomybėn? Kita dalis – tai pasirengimas ir kompensacijos, žalos atlyginimas. Kalbame apie šimtus milijardų JAV dolerių vien už materialinę žalą, bet jei atsižvelgsime į kompensacijas už žmonių mirtį, prarastą sveikatą, sužalojimus, šis skaičius tikrai padidės.
– O kas turi įvykti, kad teisingumas būtų įvykdytas? Ar nėra taip, kad tai įmanoma tik pasikeitus valdžiai Rusijoje, žlugus V. Putino režimui?
– Kalbame ne apie teisingumą. V. Putinas turėtų sėdėti kalėjime ir (Ukrainai – BNS) turėtų būti išmokėtos kompensacijos. Nėra jokių garantijų, kad V. Putiną pakeisiantys asmenys bus geresni už jį, bet, žinoma, pirmas žingsnis, labai geras žingsnis būtų pakeisti V. Putiną kitu asmeniu, o tai būtų perspektyvus žingsnis į priekį, bet jis neturėtų jokių pasekmių – kompensacijų ir prasmingo baudžiamojo persekiojimo.
– Pereikime prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), kuris, kaip žinome, šiuo metu irgi tiria galimus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per karą. Kaip ir kokiais būdais Ukraina prisideda prie jo atliekamo tyrimo?
– Mūsų galimybės yra ribotos, mes esame karo dalis, o tai reiškia, kad kovojame su Rusijos pradėtu karu, todėl kyla interesų konfliktas, esame suinteresuoti, kad kaltinimai būtų pateikti V. Putinui, kad ir kiek tai kainuotų. Todėl tarptautinio pripažinimo požiūriu TBT būtų daug geresnis kelias, nes jis gali veikti nepriklausomai nuo Ukrainos ir ukrainiečių. TBT turi veikti nepriklausomai, nes priešingu atveju gali kilti abejonių dėl jų tyrimo rezultatų ir dėl jų neutralumo.
Viską, kas būtina, norint padėti TBT atlikti tyrimą ir veikti nepriklausomai, mes jau padarėme. Mes priėmėme du įstatymus, leidžiančius jiems atlikti bet kokius tyrimui būtinus veiksmus Ukrainos teritorijoje, pripažįstame TBT jurisdikciją ir padedame jiems sudaryti tokias sąlygas, kad jie galėtų veikti Ukrainos teritorijoje be jokių kliūčių ir patekti į bet kurią šalies dalį ar bet kurį objektą. Jie gali laisvai rinkti bet kokius įrodymus, o mes jiems padedame.
– Sausį Europos Parlamentas pritarė Lietuvos europarlamentarų inicijuotai rezoliucijai ir paragino Bendrijos nares bei institucijas įkurti specialų tribunolą tirti Rusijos agresijos nusikaltimus Ukrainoje bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn jų vykdytojus. Kokie yra galimi Ukrainos žingsniai steigiant šį tribunolą ir vėliau, kai jis bus įsteigtas?
– Vėlgi reikėtų aiškiai pasakyti, kad tai nėra tribunolas dėl karo nusikaltimų, nes tam turime TBT. Tai tik TBT papildymas, nes TBT neturi jurisdikcijos, kai kalbame apie teismą tirti agresijai. Yra nemažai žmonių, kurie kalti dėl agresijos nusikaltimo, todėl mums svarbu turėti tokį tribunolą, bet vėlgi, norėčiau paaiškinti, kad yra TBT ir bus tribunolas, kurio didžioji dalis įsikurs Hagoje, bet jie dirbs ir veiks papildydami vienas kitą ten, kur trūksta teisminės jurisdikcijos.
Šiuo metu yra idėja, kuri jau įgyvendinama, sukurti prokurorų biurą Hagoje, o tai reiškia (…), kad mūsų prokurorai dirbtų Hagoje kartu su kitų šalių prokurorais, siekdami surinkti agresijos nusikaltimo įrodymus. Taigi, kai atsiras tribunolas, įrodymai jau bus surinkti. Norint įrodyti agresijos nusikaltimą įrodymų ilgai rinkti nereikės, jų jau yra visur. Rusai neslepia, kad jie užpuolė Ukrainą, buvo pasipriešinimas ir smurtas, tai yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos galima patvirtinti veiksmus kaip agresijos aktą. Yra daugybė įrodymų, patvirtinančių tą nusikaltimą, todėl nematome jokių problemų įrodyti tuos kaltinimus V. Putinui ir kitiems. Taigi, pirmas žingsnis jau žengtas, mes kuriame prokuratūrą, turime civilizuotų šalių koaliciją, remiančią šią idėją.
Yra keli būdai, kaip tai padaryti: vadovaujantis tarptautine sutartimi arba tarptautine organizacija, pageidautina – Jungtinių Tautų Generaline Asamblėja, arba sudaryti mišrųjį tribunolą, kai naudojame jau egzistuojantį teismą arba jau egzistuojančią priemonę, pridėdami prie to teismo agresijos nusikaltimo jurisdikciją. Taigi, kai tik dėl to bus susitarta, būsime pasirengę judėti į priekį su sutartimi, kad ją ratifikuotume ir įsteigtume šį tribunolą.
– Kiek laiko tai užtruks?
– Priklausomai nuo situacijos. Aiškaus termino neturime, buvo kelios mintys, jog būtų gerai, kad tas tribunolas pradėtų veikti šiais metais, ir tai yra įmanoma. Manau, kad galėtume sukurti ir pradėti veiklą šiais metais, bet vis tiek tikrai pradėsime rinkti įrodymus, kuriuos, manau, minėta prokuratūra rinks šį pavasarį. Viskas bus suderinta įrodymų rinkimo atžvilgiu, ir šiais metais yra gana reali galimybė įsteigti tokį tribunolą. Vėlgi, istoriškai tokie teismai paprastai kuriami gerokai vėliau, po karo, kai viskas jau būna išspręsta, bet ne Ukrainos atveju, mes nematome jokios priežasties laukti.
– Tam, kad šis specialusis teismas galėtų egzistuoti, jam yra reikalinga tarptautinė parama, panašu, kad didžioji dalis Vakarų šiam sprendimui pritaria. Tačiau taip pat baiminamasi, kad likęs pasaulis nebus toks entuziastingas. Kaip manote, kodėl?
– Didžiausią susirūpinimą kitoms šalims kelia karas, karo veiksmai Ukrainoje, žinoma, pamatysime, kaip viskas klostysis toliau. Yra nemaža Rusijos įtaka Afrikos valstybėse, Azijoje, žinoma, visos Vakarų šalys yra kitoje pusėje, nes mes turime bendrą supratimą, kas vyksta Ukrainos teritorijoje.
Dėl kitų šalių yra sunkiau: karo atžvilgiu jos nėra pakankamai greitos pasmerkdamos Rusijos veiksmus, bet vis dėlto jos galėtų ir palaikys tribunolo idėją vien dėl to, kad tai bus pirmas atvejis, kai toks tribunolas bus įsteigtas be JT Saugumo Tarybos sprendimo, o tai yra gana reikšminga naujovė, nes Rusija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir blokuoja bet kokį sprendimą. Manome, kad minėtų šalių parama tribunolui galėtų būti reikšmingesnė už tą, kurią matėme dėl žalos atlyginimo mechanizmo.
– Kokių dar sunkumų matote?
– Jų yra daug. Svarbiausias iš jų – tai bus pirmas kartas, kai tribunolas bus įsteigtas be JT Saugumo Tarybos sprendimo, to dar niekada nebuvo, todėl daugelis šalių remia šią idėją vien todėl, kad ji gali atverti duris kitų tribunolų steigimui, kai nėra aiškios patraukimo baudžiamojon atsakomybėn galimybės, kaip, pavyzdžiui, Rusijos karo prieš Ukrainą atveju.
Dėl to kyla didelių sunkumų. Įprastinės tribunolo steigimo priemonės nėra naudojamos Ukrainos karo atveju, todėl šis naujoviškas požiūris į tribunolo steigimą pagal tarptautinę sutartį ir Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), bet ne JT Saugumo Tarybos paramą yra gana naujoviškas. Daugeliui šalių sunku laikytis šio politinio pasirinkimo ir judėti į priekį, tačiau matome, kad tribunolą remiančių šalių koalicija didėja, todėl esame gana optimistiškai nusiteikę, galėtume pradėti derybas dėl sutarties dabar, bet norime, kad kuo daugiau šalių prisijungtų prie šio mechanizmo.
– Kokios dar pagalbos iš Lietuvos ir Vakarų reikėtų Ukrainai tiriant Maskvos nusikaltimus ir agresiją?
– Ką tik galėjote padaryti tyrimo ar įrodymų rinkimo srityje, jūs tai darėte ir darėte teisingai, ir mes tai jaučiame. Dabar pagrindinė pagalba, kurią galbūt būtų galima suteikti teisingumo srityje, yra toliau remti tribunolo įsteigimo ir kompensavimo mechanizmą. Šios dvi pagrindinės idėjos dėl žalos atlyginimo ir tribunolo yra pagrindinės priemonės, kurias būtina toliau remti ir turėti joms tokius gerus sąjungininkus.
Lietuva yra Europos Sąjungos dalis, tai tikrai naudinga, mes nesame ES nariai, mes negalime dirbti viduje, pavyzdžiui, dalyvauti diskusijose už uždarų durų. Vyksta tam tikros vidinės ES ir Lietuvos diskusijos, o tai padeda. Mes tai žinome. Taigi, toliau tai darykime, ir tikiu, kad pasieksime reikiamą rezultatą.
Manau, kad tribunolo sukūrimas ir Rusijos suvereniteto atėmimas – šie du dalykai yra įgyvendinami. Tai prasminga. Visas biurokratinis ir teisinis pasipriešinimas toms idėjoms, kurios turi būti įgyvendintos, yra laikina.
Taip pat nutiko su ginklais, jautėme didžiulį pasipriešinimą, daug prašymų buvo atmesta, bet vis tiek žingsnis po žingsnio gavome tai, ko mums reikia. Tas pats galioja ir tribunolui bei kompensavimo mechanizmui. Jau daug Vakarų šalių prisijungė prie tribunolo sukūrimo – ir ne tik Vakarai, o dėl kompensacijų ir reparacijų jau yra sudarytas susitarimas su Nyderlandais, kurie registruoja žalą. Tai padės sukurti kompensacijų komisiją ir tai yra jau pusė kelio.
Žinoma, ukrainiečiai norėtų, kad viskas vyktų greičiau, bet atsižvelgiant į tai, kad tam tikros institucijos yra gana konservatyvios, (…) kuo svarbesnė jurisdikcija, tuo lėtesni sluoksniai. Esu tikras, kad tie dalykai bus įtvirtinti netolimoje ateityje.
– Ačiū už jūsų skirtą laiką.
