Kauno arkikatedroje – įdomybės apie „LKB Kroniką“ – Kas vyksta Kaune

Kauno arkikatedroje – įdomybės apie „LKB Kroniką“

2021 m. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ įrašyta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“./ Organizatorių nuotr.

Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vos kelias savaites eksponuojama paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, skirta šio leidinio 50-mečiui pažymėti. Joje – įdomūs faktai apie vieną svarbiausių Lietuvos antisovietinių pogrindinių leidinių, sugebėjusių pasklisti po Europą, Ameriką, Australiją.

Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Ekspozicija veiks iki balandžio 24 d.

Nuo idėjos iki paplitimo po pasaulį

Parodoje pasakojama apie „LKB Kronikos“ gimimą, atskleidžiamas kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbas, slaptas leidinio kelias į Vakarus, sklaida Vakarų žiniasklaidoje, vaidmuo kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje bei KGB bandymai susidoroti su leidėjais ir platintojais.

Ekspozicijoje – nuotraukos, raštija, sovietų represinių struktūrų tarnybų dokumentai, originalių daiktų skaitmeniniai vaizdai.

1972-1989 m. buvo išleistas 81 „LKB Kronikos“ numeris. Leidinys Vakaruose buvo išverstas į anglų, ispanų, italų, vokiečių, prancūzų kalbas. „Kroniką“ cituodavo žinomi pasaulio dienraščiai: „The New York Times“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „El Paris“ ir kt.

Sigitas Tamkevičius
Už „Kronikos“ leidimą buvo sunkiai baudžiama, įtariamieji leidimu ir platinimu – persekiojami. 1973 m. gruodžio 14 d. ataskaitoje rašoma, kad KGB pareigūnai atliko 51 kratą, kurių metu paimti 2 dauginimo aparatai „ERA“, 4 spausdinimo staklės, 15 rašomųjų mašinėlių, apie 600 kg linotipinio šrifto, apie 300 kg popieriaus, apie 30 egz. Kronikos numerių, 130 vnt. „ideologiškai žalingos“ religinės literatūros knygų/. R. Tenio nuotr.

Talkino kunigai, vienuoliai, pasauliečiai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Gerda Urbonienė atkreipė dėmesį, kad pogrindžio leidinio leidyba ir platinimas reikalavo didelės konspiracijos.

„Buvo pasitelktas didelis būrys pagalbininkų: kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Surinkta medžiaga buvo perrašoma ranka į rankraščius, kuriuos leidėjai slėpdavo slėptuvėse iki kol atsirasdavo galimybė spausdinti pogrindžio spaustuvėse“, – sakė G. Urbonienė.

Sigitas Tamkevičius
Kad pasiektų Vakarus, imtasi konspiracinių priemonių: pirmasis egzempliorius būdavo nufotografuojamas, o fotojuostos ritinėlis paslepiamas dantų pastos tūbelėje, saldainių popierėlyje, veido pudros dėžutėje, prožektoriuje ir pan./ R. Tenio nuotr.

„Juozas Gražys, Vladas Lapienis, Povilas Buzas, Anastazas Janulis, vienuolės Ona Vitkauskaitė, Genovaitė Navickaitė, Ona Pranckūnaitė, Nijolė Sadūnaitė, Bernadeta Mališkaitė, Ona Kavaliauskaitė, Birutė Briliūtė – visi jie buvo idealistai, visiems rūpėjo bent kuo patarnauti Bažnyčiai ir Tėvynei. Kai buvau suimtas 1983 m., vienas saugumietis – kpt. Rainys pavadino mane laimingu avantiūristu ir paprašytas paaiškino: Mokėjai pasirinkti gerus bendradarbius. Iš tikrųjų ir pasirinktieji, ir patys pasisiūlę į talką buvo šaunūs darbininkai, taurios asmenybės“, – prisiminimuose rašė pagrindinis „Kronikos“ redaktorius Sigitas Tamkevičius.

Sigitas Tamkevičius
„Kronika“ knygų formatu./ R. Tenio nuotr.

Griežtai baudė

„Kronikos“ spausdinimą ir platinimą sovietų režimas vertino kaip sunkų nusikaltimą valstybei ir už tai griežtai bausdavo.

Siekiant išaiškinti „Kronikos“ leidėjus įtariamieji buvo sekami, jų namuose atliekamos kratos. Teisiamųjų suole atsidūrę kunigai, vienuolės ir pasauliečiai buvo baudžiami laisvės atėmimo bausmėmis, siunčiami kalėti į kalėjimus ar griežto režimo lagerius, pvz., P. Plumpa nuteistas 8 m. griežto režimo lagerio bausme, S. Tamkevičius – 6 m. griežto režimo lagerio ir 4 m. tremties bausme, P. Petronis – 4 m. griežto režimo lagerio bausme, N. Sadūnaitė – 3 m. griežto režimo lagerio ir 3 m. tremties bausme.

Tačiau bendraminčių tai nepalaužė – jie dar įnirtingiau dirbo, o sovietinio režimo represinis aparatas iki pat „Kronikos“ leidybos pabaigos 1989 metais taip ir nesugebėjo jos likviduoti.

Toliau paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ keliaus į Kybartus. Ji taip pat bus eksponuojama JAV lietuvių bendruomenėse.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA