Didmiesčių savivaldybės susiduria su iššūkiais dėl druskos, skirtos kelių priežiūrai: vienoms ji šį sezoną pabrango dvigubai, kitos patiria tiekimo sutrikimų.
Kaunui druska brango dvigubai
„Kauno švaros“ atstovas spaudai Jonas Tumpa BNS sakė, kad įmonė druską miesto gatvėms tvarkyti iki šiol pirko iš „LIT Salt Trade“ – pastaroji anksčiau druską klientams Lietuvoje tiekdavo iš Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“. Tačiau 2018 metais sudaryta sutartis baigėsi pernai gruodį.
„Šiemet sutartį sudarėme su latvių įmone „LAT Salt Trade“, kuri, pagal pavadinimą, gali būti susijusi. Bet mūsų žiniomis, druskos kilmės šalis yra nebe Baltarusija, o ji yra iš Egipto“, – tvirtino J. Tumpa.
Anot jo, kaina pasibaigus sutarčiai „pasikeitė dvigubai“ ir šiemet siekia 90 eurų už toną, pagal ankstesnę sutartį tona kainavo 46 eurus. Įmonės atstovas teigė, kad tokio brangimo tikėtasi, jis siejamas su infliacija, sankcijomis „Belaruskalij“ bei konkurencijos nebuvimu.
„Kadangi didelės konkurencijos šioje sferoje nėra, turbūt tiekėjai naudojasi aplinkybėmis ir užkelia kainas“, – kalbėjo J. Tumpa.
Jis tikisi, kad šį sezoną keliams užteks iš ankstesnės sutarties sukauptų druskos rezervų.
Renkasi tiekimą iš Maroko, Vokietijos
Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės „Kelių priežiūra“ atstovė spaudai Giedrė Čekavičienė BNS taip pat sakė, kad anksčiau pirkta baltarusiška druska, ją tiekė „LIT Salt Trade“, šiuo metu druska per kitus tiekėjus atkeliauja iš Maroko ir Vokietijos.
Anot jos, sutartys sudaromos su mažiausią kainą pasiūliusiais tiekėjais, kurie atitinka kvalifikacinius reikalavimus.
„Šiemet druską įsigijome 20 proc. brangiau nei pernai. Kaina svyruodavo, bet vidutiniškai anksčiau pirkome už 50 eurų už toną“, – BNS sakė G. Čekavičienė.
Jos teigimu, įmonė per šaltąjį sezoną kelių priežiūrai sunaudoja labai didelius kiekius – 110–120 tūkst. tonų druskos. Viešuosius pirkimus su pristatymu į sandėlius visoje Lietuvoje organizuoja iš anksto, tad su tiekimo problemomis nesusiduriama.
„Belaruskalij“ tarpininkas renkasi kitus gamintojus
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintaras Runovičius šią savaitę tarybos nariams teigė, kad savaitės pradžioje bendrovės „Grinda“ darbą tvarkant miesto gatves komplikavo būtent stringantis druskos tiekimas.
„Pirmadienį ir antradienį buvo sustojęs tiekimas, bet šiandien viskas atsistojo į savo vietas, druska į sandėlius yra pristatoma pagal sutartis“, – BNS sakė G. Runovičius.
Anot jo, savivaldybė druską perka iš įmonių „Keluva“ ir „LIT Salt Trade“.
„LIT Salt Trade“ komercijos direktorė Laima Vosylė BNS patikino, kad šiuo metu druska nebėra importuojama iš Baltarusijos, o Vilniaus savivaldybei ir kitiems klientams tiekiama iš įmonės sandėlių, kur yra ir „Belaruskalij“, ir iš Egipto atgabentos druskos.
„Buvo iškilę tam tikrų logistikos problemų, tačiau per kelias dienas persidėliojome resursus, tiekimo srautus, ir druskos pristatymas „Grindai“ vyksta toliau. Iš tikrųjų pirkėjas to net nepajuto. Visas užsakytas druskos kiekis bus pristatytas numatytais terminais“, – BNS informavo ji.
Pasak įmonės komercijos vadovės, žiemos sezonui baigiantis, naujų druskos kiekių nebeimportuojama.
„Pristatymą vykdome iš savo sandėlių Lietuvoje, kuriuose turime anksčiau atvežtos baltarusiškos druskos likučių ir egiptietiškos druskos, jos didelį kiekį į Lietuvą atsivežėme gruodžio pradžioje“, – tvirtino L. Vosylė.
Brango iki 50 procentų
Bendrovės „Klaipėdos želdiniai“, prižiūrinčios miesto infrastruktūros, šaligatvių, aikščių, skverų, švarą direktorius Gediminas Valašinas BNS teigė, kad druska šį sezoną iš tiesų gerokai pabrango.
„Kiekvienais metais brangdavo, ne drastiškai, kažkiek, o dabar dešimtimis procentų“, – tvirtino G. Valašinas.
Bendrovė sezonui įsigyja apie 200 tonų druskos, ją maišo su smėliu. Anot G. Valašino, įmonei taip pat buvo kilę problemų dėl tiekimo vėlavimo.
„Pabrango, negali nepastebėti. Vienu atveju pabrango dvigubai, kitu atveju – 30–50 procentų“, – sakė direktorius.
Anot jo, pabrangimo priežastis aiški – druska nebeatkeliauja iš Baltarusijos, ji dabar vežama iš Kinijos, Maroko, Egipto.
