Buvęs Totorių priemiestis Kaune įamžintas atminimo lenta – Kas vyksta Kaune

Buvęs Totorių priemiestis Kaune įamžintas atminimo lenta

Lietuvos totorių jaunimo ansamblio „Efsane“ atstovai ir buvęs ilgametis Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Jonas Ridzvanavičius prie atminimo lentos / J. Mičiulienės nuotr.

Rugpjūčio 19 dieną Kaune, I. Kanto gatvėje buvo atidengta atminimo lenta, žyminti čia XVII-XVIII a. buvusį Totorių vartų bokštą, sudėtinę miesto sienos dalį, ir šioje vietoje, tarp dabartinių I. Kanto, D. Poškos ir J. Gruodžio gatvių, įsikūrusį Totorių priemiestį, kuriame nuo XV a. gyveno totoriai. Kaunas miesto gynybinėje sienoje turėjo tris vartus: Totorių, Vilniaus ir Neries.

Į pagalbą kovai su kryžiuočiais pirmasis totorius pasikvietė dar kunigaikštis Gediminas, o daugiausiai jų į LDK persikėlė Vytauto Didžiojo laikais. Kaip lentos atidengimo ceremonijoje kalbėjo buvęs ilgametis Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Jonas Ridzvanavičius, viduramžiais totoriams, gyvenusiems miestuose, būdavo skiriama teritorija, paprastai miesto pakraštyje.

Ta teritorija lenkiškai buvo vadinta „Tatarski konec“ (Totorių galas, pakraštys). Tokius priemiesčius turėjo daugelis miestų – Gardinas, Minskas, Naugardukas. Vilniuje toks totorių priemiestis – Lukiškės, rašoma Kultūros paveldo departamento pranešime žiniasklaidai.

„Totoriai vartus, esančius prie jų priemiesčio, prižiūrėjo ir saugojo. Čia buvo ir jų mečetė, kuri sudegė 1795 m., remiantis kitais duomenimis, – 1812 m., – pasakojo J. Ridzvanavičius. – Tiksliai jos vieta nežinoma, nurodoma, kad prie Nemuno.

Totoriai turėjo savo kapines, kurios buvo Skavų kaime, dabar ta vieta, esanti tarp A. Mickevičiaus ir S. Daukanto gatvių, nuo Kęstučio gatvės šiek tiek į Nemuno pusę. Dabar čia miesto centras, o seniau buvo pakraštys.

Šios kapinės panaikintos 1850 m. naujoms kapinėms skirta vieta Karmelitų kapinėse, prie dabartinės totorių mečetės. XIX a. viduryje miestas plėtėsi, totorių priemiestyje atsirado Didžioji totorių gatvė (dabartinė I. Kanto g.) ir Mažoji totorių gatvė (dabartinė D. Poškos g.) Šių gatvių pavadinimai pasikeitė 1921 – 1930 m., buvusi Ūkio gatvė pervadintas į Totorių gatvę“.

Pažymint 700 metų nuo pirmosios lietuvių sąjungos su totoriais sudarymo, šie metai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metais.

Kaip rašo šia šventine proga išleistas Kauno apskrities totorių bendruomenės informacinis biuletenis, totoriai kariavo ne tik Žalgirio mūšyje, bet ir kitose svarbiose Lietuvai kovose.

Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą. Totoriai Vytautą labai gerbė, jį vadino Watad, kuris reikškia atramą, palaikiančią Islamą. Lietuvos totoriai Vytautą dar vadino Baltuoju chanu, prisimenant Aukso ordos laikus, Kipčiakų chanatą, į kurį veda totorių šaknys. Atvykę į LDK ir eidami karinę tarnybą už tai totoriai gaudavo žemės ir kilmingųjų privilegijas. Lietuvos žemė ir valstybingumo idėja tapo totorių savastimi.

Atminimo lentos ceremonijoje sveikinimo kalbas sakė Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Kauno miesto savivaldybės komiteto pirmininkė Jūratė Norvaišienė, dabartinis Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius. Lentos įrengimą finansavo Kauno miesto savivaldybė.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA