Uždraudus LGBT eitynes Kaune – kritikos lavina V. Matijošaičiui: elgiasi kaip praktiškas verslininkas – Kas vyksta Kaune

Uždraudus LGBT eitynes Kaune – kritikos lavina V. Matijošaičiui: elgiasi kaip praktiškas verslininkas

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2021/06/24 16:39
Kauniečiai ieško mero
Kauniečiai ieško mero / R. Tenio nuotr.

Kauno savivaldybės administracijai atsisakius leisti Laisvės alėja žygiuoti pirmajam miesto istorijoje LGBT bendruomenės paradui „Kaunas Pride“ tapo akivaizdu, jog šis sprendimas priimtas su mero Visvaldo Matijošaičio žinia ir pritarimu. Paprašius pakomentuoti, ar jis palaiko seksualinių mažumų atstovus, ką galvoja apie jų teises bei įvairovę, konkretaus mero atsakymo nesulaukta. Apribota lakonišku paaiškinimu, jog kol kas V. Matijošaitis nuo asmeninių vertinimų linkęs susilaikyti. Ką slepia tokia Kauno mero pozicija, ar jis homofobas, o gal į viską žvelgia pragmatiškai ir vengia konfliktų?

V. Matijošaičio patarėjas: meras visus žmones vertina ir gerbia vienodai

Ką Kauno meras galvoja apie seksualines mažumas, kurių atstovams neleista žygiuoti Laisvės alėja? Į šį klausimą, panašu, atsakymo greitai sulaukti nepavyks. Kauno mero bei jo patarėjų nenoras kalbėti šia tema bei LGBT bendruomenei nepalankus savivaldybės administracijos sprendimas duoda peno įvairioms spėlionėms.

Viena jų – ar antrąją kadenciją Kaunui vadovaujantis V. Matijošaitis yra homofobas? O gal atsisakant leisti Laisvės alėja žygiuoti LGBT bendruomenės nariams norima išvengti homofobiškai nusiteikusių visuomenės atstovų protestų?

Nors formaliai meras nesuteikia leidimų masiniams renginiams, tai daro savivaldybės administracijos ir policijos atstovai, tačiau vieša paslaptis, jog dauguma, ypač esminių Kauno savivaldybės sprendimų yra derinami būtent su miesto meru ir priklauso nuo jo valios.

„Meras sako, kad miestas yra įvairialypis, kaip ir visas pasaulis, todėl neteisinga būtų kažką išskirti iškeliant aukščiau kitų. Jis visus žmones vertina ir gerbia vienodai.

Sprendimas dėl Laisvės alėjos turi objektyvias priežastis – tai suplanuoti konkretūs darbai, kurie bus vykdomi toje vietoje“, – patikslino Kauno mero V. Matijošaičio patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Jarusevičius.

„Delfi“ pasidomėjo, ką apie tai mano Kauno akademinės bendruomenės atstovai, politologai.

Baltic Pride Vilniuje 2019 / DELFI nuotr.

Turi būti gerbiama konstitucinė teisė į susirinkimus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, doc. dr. Ainius Lašas keistais ir sunkiai suprantamais vadino ne tik Kauno, bet ir Vilniaus savivaldybių sprendimus neišduoti leidimų masiniams renginiams.

„Man tik keista, kalbant tiek apie šias eitynes („Kaunas Pride“ – red.), tiek ir apie „Šeimų maršo“ organizatorių protesto akciją. Aš nematau jokios priežasties neduoti leidimo. Žmonės nori susirinkti lauke, tai dabar leidžiama, atitinkant visus reikalavimus. Tai prašome, rinkitės.

Žmonės nori praeiti Laisvės alėja, turi tam priežastį, nori kažką pasakyti sau ir kitiems. Tai jų teisė, mes esame laisva, demokratiška visuomenė, kurioje gerbiamos kito žmogaus teisės ir nuomonės. Tai pat gerbiama ir teisė į susirinkimą“, – portalui „Delfi“ sakė doc. dr. Ainius Lašas.

KTU dekanas minėjo, jeigu esama kokių nors nuogąstavimų, kad Kaune planuojamų LGBT bendruomenės eitynių metu gali kilti problemų dėl žmonių saugumo, tam yra viešosios tvarkos pareigūnai.

„Šiuo atveju nematau nei vienos svarios priežasties, dėl kurios reikėtų atsakyti ar vieniems Kaune, ar kitiems Vilniuje“, – sakė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas.

Ainius Lašas / DELFI nuotr.

Kauno savivaldybės argumentus vadina nerimtais

Kauno savivaldybė teigia, jog leidimas „Kaunas Pride“ dalyviams Laisvės alėja negali būti išduotas dėl to, kad joje dar nebaigti visi remonto darbai, vyksta defektų šalinimas. Be to kavinėms ir barams leista į pėsčiųjų zoną išnešti daugiau staliukų ir kėdžių, esą jie trukdytų maršo dalyviams.

KTU atstovas A. Lašas šiuos argumentus vadino nerimtais, kuriais patikėti gali tik naivūs žmonės.

„Šioje situacijoje man atrodo, kad meras ir jo komanda nenori veltis į kultūrinių vertybių karus ir imasi grynai pragmatinio sprendimo. Lygiai tą patį daro ir Vilniaus savivaldybė. Bandoma tiesiog neleisti, taip lengviau, tuomet tarsi užspaudžiama problema, jos tarsi visai nebūtų. Galų gale visa tai atrodo neadekvačiai, keistai.

Aš nesuprantu, kokią funkciją šiuo atveju atlieka savivaldybė? Jeigu ji turi funkciją išduoti leidimą ir neturi objektyvaus pagrindimo, kodėl leidimas negali būti išduotas, jį privalo išduoti. Ir visai nesvarbu, tau patinka, ar nepatinka“, – sakė dr. A. Lašas.

KTU dekanas sakė nematantis jokių grėsmių ar saugumo problemų, kurias keltų „Kaunas Pride“. Juolab, tai toli gražu ne pirmasis Lietuvoje LGBT bendruomenės maršas.

„Todėl aš nematau jokios priežasties, dėl ko reikėtų drausti. Išskyrus pragmatiškas, galbūt homofobiškas, nenorint veltis. Tačiau tarptautiniu mastu tai atrodo keistai, ypač kai savivaldybė nesugeba pateikti normalios argumentacijos.

Nes visą laiką galima rasti kas kliudo, ar kavinių staliukai, ar dar kas nors. Klausimas kyla, ar tai adekvatus paaiškinimas? Ne, šiuo atveju tai tikrai nėra adekvatus paaiškinimas ir visi mes tai suprantame“, – konstatavo A. Lašas, savivaldybės atstovų argumentaciją pavadinęs „aiškinimu apie nieką“.

V. Matijošaitis elgiasi kaip praktiškas verslininkas

A. Lašas minėjo, jog norint galima surasti alternatyvių maršrutų, kuriais miesto centru galėtų žygiuoti „Kaunas Pride“ dalyviai. Tai galėtų būti ir Laisvės alėjos dalis, ir Kęstučio bei K. Donelaičio gatvės.

Vertindamas Kauno mero poziciją šioje situacijoje, o tiksliau – aiškios savo nuomonės neišsakymą, A. Lašas ją apibūdino kaip pragmatiško verslininko elgesį.

„Jeigu išsakai savo poziciją vienu ar kitu klausimu – susikuri priešų. Todėl V. Matijošaitis, panašu, elgiasi kaip praktiškas verslininkas, nenorintis įgyti daugiau priešų, žaidžiamas toks žaidimas: „nei ką nors sakau, nei atsakau“. Nes tada ateis žiniasklaida, cituos, narplios kiekvieną žodį. Todėl jam geriau tiesiog patylėti ir neišreikšti savo pozicijos“, – sakė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. A. Lašas.

V. Matijošaitis / DELFI nuotr.

Teisę į susirinkimus turi ir seksualinės mažumos, ir recidyvistai

Ar Kauno savivaldybės pozicija neleisti žygiuoti LGBT bendruomenei prisidengiant nebaigtais Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbais, defektų šalinimu gali būti suvokiama ir kaip tam tikra homofobijos apraiška?

„Dabar mes galime kelti tik hipotezes, kurioms neturime įrodymų. Geriausia būtų, kad demokratinėje visuomenėje išrinkti politikai atsakytų į klausimus. O tai padaryti – privalu, nes jie deleguoti politinės tautos, rinkėjų, jie dirba darbus, už kuriuos turi atsiskaitinėti. Tad viešumas ir atsakymas į klausimus yra vienas tų viešųjų elementų“, – portalui „Delfi“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas.

Jis akcentavo, kad teisę į susirinkimus Lietuvos Konstitucija garantuoja visiems piliečiams. Todėl šiuo atveju valdžia turi labai aiškiai pasakyti, kokios priežasties lemia, kad neleidžiama šia konstitucine teise pasinaudoti.

„Visai nesvarbu kas tai būtų: LGBTQ+, „Šeimų maršas“ ar kaliniai recidyvistai. Suderinus detales dėl saugumo tie susirinkimai turi vykti. Tai negali tapti dingstimi tuos dalykus riboti, nes tuomet mes ribojame žmonių konstitucines teises.

Turi būti labai aiškiai įvardinta, dėl kokių konkrečių priežasčių atsisakoma suteikti leidimą rinktis, nes antraip tai labai panašu į politinių pažiūrų dominavimą“, – sakė VDU profesorius M. Jurkynas.

Mindaugas Jurkynas / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasigenda geranoriškesnio požiūrio

Pasak mokslininko, vertinant Kauno savivaldybės atsisakymą leisti Laisvės alėja žygiuoti „Kaunas Pride“ dalyviams, galima įžvelgti tam tikrą miesto mero V. Matijošaičio pataikavimą dominuojančiai nuomonei.

„Atsižvelgdamas į apklausas, tam tikras visuomenės nuotaikas, nenorėdamas konfrontuoti arba šioms nuotaikoms pritardamas jomis ir vadovaujasi savo politinėje veikloje. Tai yra meras, kuris turi įtaką savivaldybės administracijai, jo vadovaujamas judėjimas – daugumą savivaldybės taryboje, tad normalu, kad nuo jo požiūrio labai daug kas priklauso. Todėl kyla klausimas, ar yra pagrįstas paaiškinimas dėl draudimo“, – kalbėjo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Jean Monnet profesorius M. Jurkynas.

Savivaldybės argumentų, kad Laisvės alėjoje esama gausybės staliukų bei kėdžių, dar nėra baigti visi remonto darbai, mokslininkas sakė nelaikantis itin svariais. Jo vertinimu, norint galima pasistengti, kad kelioms valandos šios kliūtys būtų pašalintos ir eitynės galėtų įvykti. Juo labiau, kad kavinių ir barų lauko staliukai nėra varžtais pritvirtinti prie grindinio.

„Čia nėra kažkas tokio, tereikia pažvelgti geranoriškai. Bet tai yra politikai, jie žiūri į politines nuotaikas. Politikai nori neturėti kritikos šaltinių ir jų atsiradimui nesuteikti jokios dingsties. Jeigu leidimas įvairovės maršui Kauno savivaldybės administracijoje būtų suvokiamas kaip vienas kritikos bei populiarumo mažėjimo šaltinių, tai būtų grynai pragmatinis apskaičiavimas, kodėl to nedaryti“, – sakė VDU profesorius M. Jurkynas.

Merai bėga nuo atsakomybės, sprendimo teisę perduoda teismui

Svarstydamas, kodėl Kaune nebuvo leista žygiuoti LGBT aktyvistams VDU politologas doc. dr. Bernaras Ivanovas daro išvadą, kad tiek šį sprendimą priėmusi Kauno valdžia, tiek protestuoti „Šeimų maršo“ organizatoriams leidimo nedavę sostinės vadovai tiesiog vengia atsakomybės.

„R. Šimašiui nepatinka, kad jo rinkėjai, įvairiaplaukiai, įvairiaspalviai liberalai bei jiems prijaučiantys bus nepatenkinti, todėl jis kratosi atsakomybės. V. Matijošaitis įsivaizduoja, kad jo rinkėjas – „Šeimų maršo“ dalyvis, „kitos Lietuvos“ rinkėjas, nacionalistas. Svarbu atsikratyti atsakomybės, tegul teismas nusprendžia, priima sprendimą, tada tiek vienam, tiek ir kitam bus kaip vanduo nuo žąsies. Aš juk nieko neleidau, leido teismas“, – svarstė dr. B. Ivanovas.

Bernaras Ivanovas / DELFI nuotr.

Jis tikino, kad šioje situacijoje net neverta ieškoti kokių nors politinių pažiūrų, svarstyti, ar sprendimą dėl „Kaunas Pride“ galėjo lemti homofobinės nuotaikos. Pasak B. Ivanovo, viskas kur kas paprasčiau – dominuoja išskirtinai pragmatinis siekis išlaikyti turimą elektoratą.

„Kai kurie mūsų politikai dedasi labai moraliais, europiečiais. Nors iš tikrųjų jie patys didžiausi provincialai, homo sovieticus su atitinkamu mentalitetu, atitinkamu elgesiu ir atitinkama komunikacija. Šia prasme visi mūsų valdžios atstovai daugmaž vienodi, tik kai kurie jų yra didesni veidmainiai.

Didžiaisiais europiečiais save vadinti mėgstantys konservatoriai iš esmės yra tokie patys kaip ir Darbo partija. Nematau jokio skirtumo tarp G. Landsbergio ir M. Puidoko, tarp M. Puidoko ir P. Gražulio, tarp P. Gražulio ir V. Čmilytės-Nielsen. Visi jie iš tos pačios postsovietinės pelkės ir atitinkamas jų elgesys. Tad visai nesvarbu, kas tai būtų, „progresyvistas“ R. Šimašius, ar „tradicionalistas“ V. Matijošaitis“, – sakė VDU politologas, dr. B. Ivanovas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Rekomenduojami video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.