Kauno meras Visvaldas Matijošaitis galimą grįžimą prie senos rinkimų tvarkos vertina kaip žingsnį atgal. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikantys merų rinkimų tvarką ir žada ieškoti teisinio sprendimo.
Kauno savivaldybės vadovas V. Matijošaitis tvirtina, jog būtent dėl tiesioginių rinkimų ir apsisprendė kandidatuoti į mero pareigas prieš šešerius metus pirmai kadencijai.
„Ateidamas dirbti Kaunui, vien dėl to ir sutikau dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose, nes žinojau, kad tai bus pačių žmonių, o ne politinių partijų sprendimas. Miestui kaip niekad šioje vietoje reikėjo realiai dirbančio vadybininko, o ne daug kalbančio politiko. Vien žodžiais gero rezultato nepasieksi – reikia veiksmo“, – pranešime spaudai teigė V. Matijošaitis.
„Jeigu Lietuva vėl sugrįžtų prie senosios rinkimų tvarkos, esu įsitikinęs, kad tai būtų didelis žingsnis atgal“, – tvirtino jis.
V. Matijošaitis Kauno meru tapo 2015-aisiais, per pirmus tiesioginius rinkimus, 2019-aisiais miesto vadovas tiesiogiai perrinktas antrajai kadencijai. Iki 2015-ųjų merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
G. Nausėda: esant reikalui, reikėtų galvoti apie Konstitucijos keitimą
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tiesioginiai merų rinkimai yra svarbūs vietos savivaldai ir stiprina instituciją, todėl esant reikalui ragina galvoti ir apie galimą Konstitucijos keitimą.
Prezidentas poziciją išsakė po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad dabartinė tiesioginių mero rinkimų tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui.
„Gerovės valstybės vienas svarbiausių prioritetų yra pilietinės galios augimas. Prezidento nuomone tiesioginiai merų rinkimai stiprina mero institucijos svarbą vietos savivaldos raidos kontekste, didina savivaldos rinkimų aktyvumą, merų veiklos stabilumą. Prezidento nuomone, rinkimų tvarka, kai merus išrenka savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, viso to neužtikrina“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
„Prezidentas nekvestionuoja Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kviečia Seimo narius, politines partijas, savivaldybių atstovus ir bendruomenes diskutuoti ir aktyviai siūlyti sprendimus, kaip užtikrinti, kad Lietuvos piliečių tiesioginė įtaka regionų politikai ir regionų valdymui augtų, reikalui esant, svarstant net apie atitinkamų Konstitucijos pataisų priėmimo galimybę“, – tvirtina Prezidentūra.
I. Šimonytė kviečia ieškoti teisinio sprendimo
Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad dabartinė tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo.
„Iš principo pačius tiesioginius merų rinkimus aš palaikau, bet jie neturėjo būti apibrėžti vienu sakiniu vietos savivaldos įstatyme. Kviečiu dėl merų rinkimų rasti tokį sprendimą, kuris atitiktų Konstituciją arba būtų joje įtvirtintas“, – komentare BNS teigė premjerė.
Anot jos, Seime yra suburta speciali darbo grupė, kuri „į šį klausimą gilinsis ir pasiūlys sprendimus“.
„Tad raginu visas politines jėgas susitelkti ir rimtai padirbėti bendram labui“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Tikisi, kad dėl Konstitucijos pataisų Seimas balsuos birželio mėnesį
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų įteisinti tiesioginius merų rinkimus, Seimas balsuos dar birželio mėnesį.
„Aš manyčiau, kad reikėtų siekti, jog jis įvyktų dar birželio mėnesį, laiko dar turime“, – žurnalistams pirmadienį Seime komentavo jo vadovė.
Ji tikisi, kad pavyks rasti sutarimą ne tik su partneriais koalicijoje, tačiau ir opozicija.
„Aš viliuosi, kad pavyks susitarti. Šią savaitę kviesiu frakcijų seniūnus – tiek pozicijos, tiek opozicijos, manau, kad ieškosime bendro sprendimo. Manau, kad būtų logiška, nepaisant to, kad turime laiko iki 2023 metų, jau suformuluoti reikalingą pasiūlymą dar pavasario sesijoje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Reikia plataus palaikymo. Reikia, visų pirma sutarti, kaip suformuluoti tą pataisą. Po trijų mėnesių turime kartoti balsavimą ir formuluotė negali keistis, abu kartus reikia 94 balsų, reikia sutarimo“, – kalbėjo ji.
Konstitucijoje numatyta, kad projektą keisti ar papildyti pagrindinį šalies įstatymą turi teisę Seimui pateikti ne mažesnė kaip 1/4 visų parlamento narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.
Seimo statutas numato, kad balsuojant dėl Konstitucijos pataisų Seime reikalingi 94 parlamentarų balsai, priėmimo metu Seime balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
„Kas vyksta Kaune“ primena, jog Konstitucinis Teismas pirmadienį konstatavo, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai ir teisės požiūriu „yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.
Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
