Nuspręsta: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai – Kas vyksta Kaune

Nuspręsta: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai papildyta

BNS 2021/04/19 13:38
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

KT taip pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo.

Šio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, Konstitucinis Teismas nagrinėjo tik teisės klausimus.

„Tokio kaip mero Konstitucijoje nėra, yra savivaldybių tarybų nariai, jie renkami, o visi savivaldybių tarybų nariai yra lygūs. Akivaizdu, kad nustatytas keistas būdas, kada vienas iš savivaldybės tarybos narių padaromas jos vadovu ir renkamas atskirai nuo kitų. Jau tuo savaime pažeistas lygių savivaldybių tarybų narių teisių principas“, – žurnalistams sakė D. Žalimas.

„Kitas dalykas – jam suteikiami papildomi įgaliojimai. Nežinau, ką reiškia savivaldybės vadovas, tokio kaip savivaldybės vadovo Konstitucijoje irgi nėra. Konstitucijoje yra tik savivaldybių tarybos ir vykdomosios institucijos, kurios formuoja tos pačios tarybos“, – teigė jis.

Konstitucijoje, anot KT, yra įtvirtintas lygus ir vienodas mandatas visiems išrinktiems politikams, nepaisant to, kaip jie išrinkti, ir jokių išimčių nėra numatyta.

„Savivaldybių tarybų nariai negali būti nelygūs savo konstituciniu statusu“, – teigė D. Žalimas.

Anot jo, pagal Konstituciją, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi jie yra lygūs, turi turėti vienodas galimybes dalyvauti tarybos darbe, vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, lygią balso teisę priimant savivaldybės tarybos sprendimus.

KT taip pat akcentavo, kad savivaldybių tarybų nariams negali būti suteikti vykdomųjų institucijų įgaliojimai.

„Dėl išskirtinio išrinkimo į pareigas būdo ir įstatymų suteiktų specifinių savarankiškų įgaliojimų meras, nors ir būdamas savivaldybės tarybos narys, kartu yra Konstitucijoje nenumatyta savivaldybės institucija, kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia institucija“, – teigiama nutarime.

Anot jo, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad į mero pareigas gali kandidatuoti tik Lietuvos pilietis, tuo metu kitiems tarybos nariams toks reikalavimas nekeliamas.

„Visiems savivaldybių tarybų nariams reikalavimai turi būti vienodi“, – pabrėžė KT pirmininkas.

KT teigimu, Konstitucija taip pat garantuoja demokratinį principą, jog vienasmenė valdžia turi būti ribojama. Anot teismo, įvedus tiesiogiai renkamą vienasmenę instituciją, pavyzdžiui mero, turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas.

„Tai vienas iš kertinių demokratijos principų (…). Būtent kadencijų skaičiaus ribojimas asmenims, kurie eina vadinamąsias vienasmenes pareigas, pavyzdžiui, valstybės vadovo, būtinas siekiant išvengti valdžios koncentracijos to paties asmens rankose ilgą laiką“, – tvirtino D. Žalimas.

Mero rinkimai / R. Tenio nuotr.

Merų kadencijų riboti nereikėtų tuo atveju, jei jį rinktų savivaldybių tarybos ir jis neturėtų vykdomosios valdžios funkcijų.

Šioje byloje paskelbta atskiroji teisėjos Danutės Jočienės nuomonė.

Ji pareiškė nesutinkanti, kad dėl dabartinio teisinio reguliavimo netobulumų reikėtų keisti Konstituciją, norint merus rinkti tiesiogiai. Pasak teisėjos, KT nurodytos spragos ir nukrypimai gali būti išspręsti pataisant įstatymus.

Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.

Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Papildyta 13.43 val.

M. Sinkevičius ragina įtvirtinti Konstitucijoje

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius tiesioginius merų rinkimus ragina įtvirtinti Konstitucijoje.

Tokią poziciją jis išsakė pirmadienį Prezidentūroje vykusioje spaudos konferencijoje, dar prieš Konstituciniam Teismui paskelbiant, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

„Tikėtina, kad toks jis bus (KT sprendimas – BNS). Manau, kad tai turės galimų neigiamų pasekmių. Jeigu bus grįžta į seną rinkimų sistemą, matyt, turėsim netvarias savivaldas su galbūt merų pasikeitimas per kadenciją, turint tris ar keturis skirtingus merus“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Politikų rankose galimybė de facto padaryti de jure – padaryti Konstitucijos pataisas, įteisinant tiesioginius merų rinkimus. Aš tikiuosi, kad tas bus padaryta“, – pridūrė jis.

Savivaldybių asociacijos prezidentas taip pat teigė manantis, kad jei bus grįžta prie senosios sistemos, dėl to gali nukentėti ir rinkimų į savivaldybių tarybas aktyvumas. Jis taip pat pabrėžė nematantis argumentų, kodėl tokie rinkimai būtų nepasiteisinę.

Mero rinkimai / R. Tenio nuotr.

„Turiu lūkestį, kad visos partijos – ne tik valdančioji dauguma ar opozicija – sutars, kad mums reikia konstitucinio pokyčio“, – sakė Jonavos meras.

Mato norą imtis rinkimų įstatymų peržiūros

M. Sinkevičius šiuo metu – ir Lietuvos socialdemokratų partijos laikinasis pirmininkas.

Jis vėliau pirmadienį išplatintame pranešime teigė, kad tiesioginiai mero rinkimai „užtikrina ir savivaldybių veiklos tęstinumą, politinį stabilumą“.

„Tiesiogiai išrinktas meras yra tos teritorijos lyderis, savivaldybės veidas“, – cituojamas M. Sinkevičius.

Pasak politiko, Konstitucinio Teismo sprendimas yra nekvestionuojamas ir jį reikia vykdyti, tačiau laikinasis socialdemokratų vadovas atkreipia dėmesį, kad šio klausimo nagrinėjimo pagrindiniai iniciatoriai – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai.

„Kreipimasis į KT, matyt, buvo sąmoningas konservatorių atstovų (o jų priekyje – buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas) noras, kad toks merų rinkimų būdas būtų panaikintas. Greičiausiai jų tikslas yra grįžti prie buvusios rinkimų tvarkos“, – sakė M. Sinkevičius.

Anot jo, vis daugiau „viešų ir neviešų ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros“.

„Valdantieji vis garsiau kalba apie tai, kad renkant Seimą reikia atsisakyti vienmandačių, parlamentą rinkti tik balsuojant už partijų sąrašus. Taip pat šalia keliamas klausimas, ar prezidentas Gitanas Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų dalyvauti Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. Visas šis fonas, tokios diskusijos ir iniciatyvos pandemijos metu neramina – konservatoriai bando sutelkti vis daugiau galių savo rankose“, – teigė Jonavos meras.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.