Į Atlanto vandenyno skalaujamą salą plūsta ir kauniečiai: čia jaučiamės saugiau – Kas vyksta Kaune

Į Atlanto vandenyno skalaujamą salą plūsta ir kauniečiai: čia jaučiamės saugiau

delfi.lt / Dainius Sinkevičius 2021/02/06 13:11
DELFI nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas

Lietuvos valdžiai neskubant sušvelninti karantino sąlygų, vis daugiau lietuvių išvyksta į užsienį dirbti nuotoliniu būdu. Atlanto vandenyno apsupty esanti ir Ispanijai priklausanti Tenerifės sala kasmet sulaukia daugybės užsieniečių, tačiau ši žiema ypatinga – žiemoti čia atvyko ypač daug lietuvių.

„Šiuo metu mes čia jaučiamės saugiau nei Lietuvoje“, – net nebandė slėpti vilnietė advokatė Ieva.

Neoficialiai skelbiama, kad nuolatos Tenerifėje gyvena apie tūkstantis Lietuvos piliečių, tačiau dabar, kai Lietuvoje galioja griežtos karantino sąlygos, lietuvaičių yra kelis kartus daugiau – po visą salą išsibarstę tautiečiai ne tik atostogauja, bet ir dirba nuotoliniu būdu. Daug šeimų atvykę su vaikais, kuriems pamokos mokykloje šiuo metu taip pat vyksta nuotoliniu būdu.

„Kadangi Lietuvą ir Tenerifę skiria dviejų valandų laikotarpis, vaikai keliasi labai anksti – apie 5.30 val., o prie kompiuterių sėdi jau 6 val. vietos laiku, bet šis ankstyvas laikas atperka tai, ką jie gauna dienos metu“, – teigė dviejų vaikų motina Živilė iš sostinės.

Pramoginių renginių organizavimo agentūrai vadovaujanti moteris į Tenerifę atskrido sausio pradžioje, iš pradžių čia su šeima ir draugais planavo praleisti mėnesį, bet vėliau nutarė pratęsti viešnagės laiką: „Juk Lietuvoje dar galioja griežtos karantino sąlygos, be to, dabar sugrįžus reikia dviem savaitėms saviizoliuotis, todėl nutarėme, kad geriau ilgiau pabūsime čia nei namuose.“

Atvykti į Tenerifę iš Lietuvos nėra paprasta, nes iki šiol reguliariųjų skrydžių kompanijos tiesiogiai neskraido, daugelis renkasi jungiamuosius skrydžius per Milaną (Italija) bei Frankfurtą (Vokietija), nemaža dalis lietuvių į pietų Tenerifėje esantį oro uostą atvyksta iš kaimyninės Varšuvos.

Į netoli Afrikos krantų esančią ir Atlanto vandenyno skalaujamą salą keliaujantys lietuviai privalo turėti neigiamo COVID-19 testo sertifikatą anglų arba ispanų kalba, taip pat iš anksto užpildyti sanitarinės kontrolės anketą. Beje, visi į Tenerifę atvykstantys turistai Kanarų vyriausybės sprendimu yra apdrausti sveikatos draudimu, todėl jiems neturėtų kainuoti gydymo išlaidos, jei šie užsikrėstų koronavirusu.

Nors dėl naujų COVID-19 atmainų Užsienio reikalų ministerija jau daugiau kaip savaitę nerekomenduoja vykti į Ispaniją, tačiau dar daugiau lietuvių Tenerifėje atsirado penktadienį – iš Vilniaus net du lėktuvus poilsiautojų atskraidino Lietuvoje veikiantys kelionių organizatoriai.

„Neslėpsiu – matome labai daug lietuvių, dalis atvyksta atostogauti, dalis – dirbti nuotoliniu būdu, nes čia kur kas maloniau, – sakė Playa de las Americas kurorte nuosavai kavinei vadovaujantis Paulius. – Ypač lietuvių padaugėjo prieš dvi tris savaites, kai paaiškėjo, kad karantino apribojimai Lietuvoje yra pratęsti iki kovo.“

Daugiau kaip metus Tenerifėje su šeima gyvenančio Pauliaus teigimu, pagrindiniai Kanarų salų klientai – britai, bet jiems šiuo metu yra uždrausta atvykti: „Lietuvių daug matosi ir dėl to, kad nėra kitų turistų – kai būdavo daug britų, mes paskęsdavome tame sraute, o dabar, kai čia yra vos ne vien lietuviai, iš karto jie matosi“.

Fitneso treneris Giedrius iš Kauno taip pat jau mėnesį gyvena Tenerifėje – vyras sakė, kad nė kiek nesigaili priimto sprendimo karantino metu išvykti iš Lietuvos.

„Kaip ir dauguma lietuvių, pabėgome nuo niūraus oro, o čia yra šilta, be to, vaikas gali mokytis nuotoliniu būdu – jis jau juokavo, kad galėtų čia visada gyventi“, – sakė Giedrius.

Karantino metu be darbo likęs vyras atviravo, kad turi keletą treniruočių, kurias taip pat veda nuotoliniu būdu. „Bet pagrindinis mano tikslas – iš arčiau pažinti salą, ir tai, ką jau matėme, labai patiko, nes gamta nuostabi, oras irgi geras“, – teigė Giedrius.

Nors viešose vietose reikia dėvėti veidą bei nosį dengiančias kaukes, kauniečiui tai nesudaro sunkumų: „Kaukės tikrai netrukdo keliauti, gal Lietuvoje buvo su jomis labiau nepatogu, nes yra šalta, kaukė drėksta ir atsiranda diskomfortas. Ispanai yra gana drausmingi, jie nešioja kaukes, laikosi atstumų, – tai mane labai nustebino, nes Lietuvoje matėme visai kitą vaizdą. Čia net parduotuvėse yra saugu – darbuotojai iš karto dezinfekuoja daiktus, kuriuos palietė pirkėjas. Jie į visa tai žiūri gana rimtai, ko pas mus Lietuvoje nėra, gal dėl to mes ir turime didelius sergamumo skaičius.“

Vyrui nepatogumų nesukelia ir Tenerifėje nuo 23 iki 6 val. ryto įvesta komendanto valanda: „Manau, kad tai padaryta tik dėl to, kad būtų sumažintas judėjimas naktimis – juk daugelis leistų laiką restoranuose ir paplūdimiuose.“

Vilnietė advokatė Ieva teigė, kad Tenerifėje labai greitai bėga laikas. „Čia esame jau mėnesį – dirbame, ilsimės, sportuojame, skaniai valgome. Kadangi dėl skirtingų laiko juostų keliamės anksčiau, ir darbo diena mums baigiasi anksčiau, realiai jau popietę esame laisvi. Ar sunku suderinti? Manau, kad tai yra kūrybos klausimas, bet viskas įmanoma.“

Anot teisininkės, Tenerifė šiuo metu bene geriausia vieta, į kurią gali atvykti lietuviai: „Jausmas yra toks, kad jaučiamės saugiau nei Lietuvoje, bet, žinoma, mes sąmoningai išlaikome atstumus, saugomės ir tikrai jau nėra taip, kaip būdavo prieš karantiną. Bet, reikia pripažinti, saugumo jausmas reikšmingai skiriasi nuo to, ką mes turime Lietuvoje. Be abejo, karantino pojūtis yra – gatvėje vaikštome su kaukėmis, parduotuvėse, restoranuose laikomės atstumų, restoranuose didesnė kompanija neturi galimybės susėsti vienoje vietoje.“

Moteris neslėpė, kad praleidusi mėnesį saloje sutiko daugybę lietuvių: „Bet tai labai mielas faktorius, ir patys esame su nemenka kompanija, tikrai džiaugiamės, kad nesame vieni.“

Kad malonu sutikti tautiečius, kurių šiuo metu saloje yra ypač daug, neslėpė ir DELFI kalbinta Rasa su sutuoktiniu – praėjusių metų pabaigoje mėnesį Tenerifėje praleidusi pora buvo trumpam grįžusi į Lietuvą, bet iš karto suplanavo kelionę atgal ir dabar Kanaruose ketina praleisti dar du mėnesius.

„Dabar čia – labai geras laikas, nes nedaug turistų, o ir dalis mūsų vaikų Tenerifėje gyvena, tad norisi pabūti su anūkais“, – sakė Rasa.

Ji stebėjosi, kad lietuviams šiuo metu lengviau pasiekti už daugiau kaip 4 tūkst. km esančią Tenerifę nei Lietuvoje nuvykti aplankyti kitame mieste gyvenančių šeimos narių. „Atskristi čia tikrai nesudėtinga, žinoma, gal sudėtingiau tiems, kurie neturi finansinių galimybių“, – sakė moteris.

„Tenerifėje yra visiškai saugu, dirba restoranai, parduotuvės, grožio salonai, – kalbėjo Rasa. – Man labai keista, kodėl Lietuvoje parduotuvės neatidaromos, juk čia situacija yra puikiai kontroliuojama – visur stovi pardavėjos, duoda dezinfekcinio skysčio, be to, situaciją stebi policija – būna, žmogus eina nusiėmęs kaukę, tai pareigūnai perspėja, bet nepuola bausti. Ir Lietuvoje galėtų taip būti – žinoma, parduotuvių darbuotojai turėtų labiau kontroliuoti situaciją, gal ir policija dažniau turėtų stebėti ir perspėti žmones, o ne bausti, nes dabar daugelis neturi darbo ir tikrai yra sudėtinga sumokėti baudas.“

Paklausta, kaip vertina kritiškai nusiteikusius tautiečius, kurie smerkia nuo karantino Lietuvoje į užsienį pabėgusius lietuvius, moteris sakė: „Nė kiek ant jų nepykstu, bet jie pyksta gal dėl to, kad patys negali išvažiuoti. Bet juk prieš išvykdami mes pasidarome testus, taip pat visi grįžtame pasitikrinę ir vos tik sugrįžę nepuolame su kažkuo bendrauti, mes taip pat patys izoliuojamės. Ir jeigu viskas gerai, tada kaip ir visi grįžtame į normalų gyvenimą.“

Panašiai kalbėjo ir dvi savaites iš Tenerifės nuotoliniu būdu dirbanti komunikacijos specialistė Gintarė: „Aš nepadariau jokio pažeidimo, kai čia atskridau – pati susimokėjau už testą, nusipirkau lėktuvo bilietus, iš savo pinigų moku už gyvenimą, o keliauti yra nedraudžiama. Vilniuje gyvenu viena, nuo pavasario dirbau nuotoliniu būdu, todėl aplinkos pakeitimas buvo geriausias sprendimas. Žinoma, dirbti nėra lengva, nes dalis žmonių mano, kad prisidengdama nuotoliniu darbu išvykau atostogauti, todėl turiu dirbti net daugiau, kad darbdavys suprastų, jog toks mano priimtas sprendimas naudingas ne tik man, bet ir jam.“

Moteris neslėpė, jog sutiko daugybę nuotoliniu būdu iš Tenerifės dirbančių tautiečių ir labai nustebo, kad kai kurie samdomi darbuotojai net nuslėpė nuo darbdavių, jog dirba ne iš namų Lietuvoje. „Žinoma, jie labai rizikuoja, nes toks darbo būdas turi būti suderintas su darbdaviu, kuris atsako už savo darbuotoją net ir tuo atveju, jeigu jis dirba nuotoliniu būdu“, – sakė komunikacijos specialistė.

Ji pabrėžė, kad laikinai apsigyvendama Tenerifėje suprato, jog turės išleisti visą savo atlyginimą, nors dirbdama iš namų galėjo ir atsidėti santaupoms, tačiau dabar jai pačiai yra gerokai svarbesnė emocinė būsena. Be to, moters teigimu, Kanaruose daugelio maisto produktų kainos yra net mažesnės nei Lietuvoje, čia visuomet galima nusipirkti šviežios žuvies ir jūros gėrybių.

„Yra galimybė suderinti darbą ir laisvalaikį, todėl šia proga ir naudojuosi“, – sakė ji.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA