Grožio specialistai ir prekybininkai pasigenda valdžios argumentų, kodėl neleidžiama atsidaryti – Kas vyksta Kaune

Grožio specialistai ir prekybininkai pasigenda valdžios argumentų, kodėl neleidžiama atsidaryti dalis uždarytų verslų ima dirbti nelegaliai

BNS 2021/02/03 14:54
Kirpyklų ir grožio salonų atstovai sako pasigendantys Vyriausybės argumentų, kodėl trečiadienį buvo atidėtas sprendimas dėl galimo jų atidarymo. Tuo metu sprendimas kol kas neleisti veikti nemaisto prekių parduotuvėms prasilenkia su realybe ir logika, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Pasak Rūtos Vainienės, dalis uždarytų verslų ima dirbti nelegaliai. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad verslo asociacijos iki šiol nėra gavusios atsakymų iš Vyriausybės, kodėl joms negalima dirbti laikantis saugumo reikalavimų. „Viskas priklauso nuo tų žmonių, kurie sprendžia be mūsų, nes mūsų neįsiklauso ir negirdi“, – BNS trečiadienį sakė J. Mačiulienė. Pasak jos, grožio srities atstovai yra išmokę dirbti saugiai pirmojo karantino metu, tačiau dabar jaučiasi neišgirsti. „Priežasčių, kodėl nebuvo sprendžiama, nežinome, nes atsakymų negavome. Tikėjomės, kad bus paaiškinta, nes raštai jungtinai ir nejungtiniai, ir visų asociacijų, ir pavienių, buvo išsiųsti, ir kol kas, kodėl negalime dirbti, konkretaus atsakymo nėra“, – teigė ji. „Iš mūsų pusės, esame atlikę ir padarę namų darbus po pirmojo karantino, tai tikrai įrodėme, kad esame saugūs ir atsakingi, tas turėjo turėti tokį garantą, kad grožio sektorių reikėtų atlaisvinti ir leisti jam dirbti, juolab, kaimynai mūsų dirba“, – kalbėjo J. Mačiulienė. Sprendimai prasilenkia su logika Vyriausybės sprendimu piktinasi ir prekybininkai, dalis uždarytų verslų ima dirbti nelegaliai. „Tai prasilenkia su realybe ir logika, nes realybė yra tokia, kad tikrai nemažai verslų, kurie yra uždaryti, veiklą pradeda vykdyti nelabai legaliai ir šešėlyje, ir tokia paradoksali situacija gaunasi, kad nebedirba tie, kurie dirba legaliai“, – BNS sakė R. Vainienė. Jos teigimu, iš 19 tūkst. mažmeninės prekybos įmonių neveikia maždaug apie 5 tūkst., turinčių nedaug prekybos vietų. R. Vainienė pabrėžia, kad jose pirkėjų srautai būtų minimalūs. „Jei atidarant tik parduotuves su įėjimu iš lauko srautai yra nedideli, apie 80 proc. srautų apyvartos yra prekybos centruose ir tik nedidelė dalis tose parduotuvėse, kur yra atskiras įėjimas iš lauko“, – teigė asociacijos vadovė. „Turime paradoksalią situaciją, veika 75 proc. prekybos įmonių, kuriose yra didžiausi srautai, o neleidžiama atsidaryti, kurie turi įėjimus iš lauko, tai tikrai prasilenkia su logika, ir negirdime nė vieno pagrįsto argumento“, – pridūrė ji. R. Vainienė pabrėžia, kad ilgai delsiant atnaujinti prekybininkų veiklą įmonės gal primti radikalius sprendimus – atsisakyti patalpų, atleisti darbuotojus. „Tai per ilgas laikotarpis. Verslas sukurtas veikti ir prastovose būti ne verslo funkcija, o dar kai kurie net negauna paramos“, – sakė ji. Vyriausybė trečiadienį nusprendė kol kas nešvelninti karantino reikalavimų, nors anksčiau buvo skelbta, kad Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl ne maisto prekių parduotuvių ir kirpyklų atidarymo. Po pirmadienį vykusio Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys skelbė, kad trečiadienį Vyriausybei bus teikiamas siūlymas leisti dirbti ne būtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, teikti grožio paslaugas. Prie Vyriausybės veikianti ekspertų komisija antradienį pasiūlė karantino režimo kol kas nekeisti. Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šie klausimai bus svarstomi kitą savaitę.

Kirpyklų ir grožio salonų atstovai sako pasigendantys Vyriausybės argumentų, kodėl trečiadienį buvo atidėtas sprendimas dėl galimo jų atidarymo. Tuo metu sprendimas kol kas neleisti veikti nemaisto prekių parduotuvėms prasilenkia su realybe ir logika, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė. Pasak Rūtos Vainienės, dalis uždarytų verslų ima dirbti nelegaliai.

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė sako, kad verslo asociacijos iki šiol nėra gavusios atsakymų iš Vyriausybės, kodėl joms negalima dirbti laikantis saugumo reikalavimų.

„Viskas priklauso nuo tų žmonių, kurie sprendžia be mūsų, nes mūsų neįsiklauso ir negirdi“, – BNS trečiadienį sakė J. Mačiulienė.

Pasak jos, grožio srities atstovai yra išmokę dirbti saugiai pirmojo karantino metu, tačiau dabar jaučiasi neišgirsti.

„Priežasčių, kodėl nebuvo sprendžiama, nežinome, nes atsakymų negavome. Tikėjomės, kad bus paaiškinta, nes raštai jungtinai ir nejungtiniai, ir visų asociacijų, ir pavienių, buvo išsiųsti, ir kol kas, kodėl negalime dirbti, konkretaus atsakymo nėra“, – teigė ji.

„Iš mūsų pusės, esame atlikę ir padarę namų darbus po pirmojo karantino, tai tikrai įrodėme, kad esame saugūs ir atsakingi, tas turėjo turėti tokį garantą, kad grožio sektorių reikėtų atlaisvinti ir leisti jam dirbti, juolab, kaimynai mūsų dirba“, – kalbėjo J. Mačiulienė.

Sprendimai prasilenkia su logika

Vyriausybės sprendimu piktinasi ir prekybininkai, dalis uždarytų verslų ima dirbti nelegaliai.

„Tai prasilenkia su realybe ir logika, nes realybė yra tokia, kad tikrai nemažai verslų, kurie yra uždaryti, veiklą pradeda vykdyti nelabai legaliai ir šešėlyje, ir tokia paradoksali situacija gaunasi, kad nebedirba tie, kurie dirba legaliai“, – BNS sakė R. Vainienė.

Jos teigimu, iš 19 tūkst. mažmeninės prekybos įmonių neveikia maždaug apie 5 tūkst., turinčių nedaug prekybos vietų. R. Vainienė pabrėžia, kad jose pirkėjų srautai būtų minimalūs.

„Jei atidarant tik parduotuves su įėjimu iš lauko srautai yra nedideli, apie 80 proc. srautų apyvartos yra prekybos centruose ir tik nedidelė dalis tose parduotuvėse, kur yra atskiras įėjimas iš lauko“, – teigė asociacijos vadovė.

„Turime paradoksalią situaciją, veika 75 proc. prekybos įmonių, kuriose yra didžiausi srautai, o neleidžiama atsidaryti, kurie turi įėjimus iš lauko, tai tikrai prasilenkia su logika, ir negirdime nė vieno pagrįsto argumento“, – pridūrė ji.

R. Vainienė pabrėžia, kad ilgai delsiant atnaujinti prekybininkų veiklą įmonės gal primti radikalius sprendimus – atsisakyti patalpų, atleisti darbuotojus.

„Tai per ilgas laikotarpis. Verslas sukurtas veikti ir prastovose būti ne verslo funkcija, o dar kai kurie net negauna paramos“, – sakė ji.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kol kas nešvelninti karantino reikalavimų, nors anksčiau buvo skelbta, kad Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl ne maisto prekių parduotuvių ir kirpyklų atidarymo.

Po pirmadienį vykusio Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys skelbė, kad trečiadienį Vyriausybei bus teikiamas siūlymas leisti dirbti ne būtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, teikti grožio paslaugas.

Prie Vyriausybės veikianti ekspertų komisija antradienį pasiūlė karantino režimo kol kas nekeisti.

Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šie klausimai bus svarstomi kitą savaitę.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA