Policijos statistika rodo, kad seksualinis priekabiavimas tebėra neteisėto elgesio pilkojoje zonoje, kuri dėl intymaus pobūdžio dažnai lieka teisėsaugos užribyje, o visuomenė dėl to, galima manyti, turi nepakankamai griežtą požiūrį priekabiautojo atžvilgiu. Portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė pasakojimas „Rigvedoje“ vairavimo mokslą krimtusios merginos, kuri iš instruktoriaus vėlyvais vakarais sulaukė visai ne patarimų, kaip teisingai perjungti pavaras. Vairavimo mokyklos atsakas – instruktorius per geras, kad vertėtų imtis kokių nors priemonių, o kol policijoje neguli pareiškimas, apskritai nėra, ką spręsti.
Pedagoginius įgūdžius atmiežė gašlus šaukštas deguto
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pasakoja netylėti nusprendusi Greta (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), istorijai pasiekti viešumą prireikė metų, nes tik prieš kelis mėnesius „Rigvedos“ vairavimo instruktorius V. N. nustojo merginai rašyti naktines žinutes ir skambinti klausdamas, už kiek ji girtą vyrą kur nors nuvežtų, o gal net pati prisijungtų išgerti.
„Šį instruktorių išsirinkau ne atsitiktinai, o perskaičiau vmreitingai.lt atsiliepimus. Visi iki vieno buvo puikūs, mokiniai gyrėsi, kad „Regitros“ egzaminus išlaikė iš pirmo karto. Pripažinsiu, kaip instruktorius jis tikrai geras, puikiai mane paruošė tiek egzaminams, tiek tolimesniam vairavimui. Nuo pirmų pamokų susidariau įspūdį, jog instruktorius smagus, mėgstantis pajuokauti, tačiau su laiku pradėjo lįsti yla iš maišo. Tie juokeliai peraugo į nešvankius, laidydavo užuominas.
Kadangi teises pradėjau laikytis vos 17-os, prieš tai jokio priekabiavimo nebuvau patyrusi. Dėl to instruktoriaus juokelių bandžiau nesureikšminti ir nekreipti dėmesio, nes brolio draugams buvau kaip sesė, mokytojams – mokinė, šokių treneriams – šokėja, o instruktoriui, deja, ne vairuotoja, bet, kaip dabar suprantu, eilinė jo auka“, – prisimena Greta.
Mokinės naivumu instruktorius esą pasinaudojo, juokeliai tęsėsi iki 18-o merginos gimtadienio, po kurio situacija pablogėjo. Vis dažniau jauna kaunietė sulaukdavo komentarų apie savo išvaizdą, V. N. mėgdavo aptarti jos figūrą, pradėjo lįsti ir fiziškai – tai koją paglostydavo vairuojant, ranką uždėdavo „tikrai ne tam, kad padėtų perjungti pavarą“, netgi pagriebdavo už užpakalinės dalies ar krūtinės.
Naktį prašė pavežti ir kvietė išgerti
„Per savo naivumą, kad galbūt jis nustos kibti, nekeičiau vairavimo instruktoriaus. Egzaminas buvo ne už kalnų, pagalvojau – išsilaikysiu, o tada priekabiavimas greit užsibaigs. Čia ir vėl klydau. Išsilaikiusi visus egzaminus nenustojau gauti žinučių iš instruktoriaus. Ir jos nebuvo šiaip, kad paklaustų, kaip sekasi, o vis kviesdavo kartu su juo išgerti, nors nesu 20-ies, tai kažkur nuvažiuoti, ar jį girtą parvežti namo, ar dar kaži kas“, – apie mėginimus užmegzti ryšį atvirauja Greta.
Situaciją, jos teigimu, sunkina tai, kad tie bandymai susisiekti dažniausiai būdavo naktimis. Vieną jų V. N. paskambino ir pradėjo nerišliai pasakoti, kokia mergina nuostabi, kaip jį sužavėjusi, norėjo dviese važiuoti „ten, kur tik akys veda“.
„Žinoma, kvietimo atsisakiau, o jis iškėlė sąlygą, kad gerai apgalvočiau ir po 20 minučių paskambinęs vėl bandė įtikinti, kad važiuotumėm. Aiškiai pasakius „ne“, tikėjausi, kad tai bus paskutinis kartas, kai su instruktoriumi turėsiu kažkokį kontaktą. Tačiau neišvengiau ir vis sutikdavau jį parkavimo aikštelėse, vasarą vėl buvau gavusi žinutę, kurioje klausė, kiek imu už kilometrą. Pravažiuojant „Rigvedos“ mokyklėlę vis dairausi, išsigąstu mokyklinių automobilių. O kaskart, kai sutinku ar prasilenkiu su juo, turiu sustoti, kad nusiraminčiau“, – tvirtina mergina.
Mintis, kad kitos mokinės tai patyrė pas tą patį instruktorių, Gretą baugino. Ji nusprendė savo istorija pasidalyti – iš pradžių parašė laišką į „YouTube“ kanalo „Negyvas Eteris“ merginoms skirtą tinklalaidę „Dar tos čia“, kur jos pasakojimas buvo perskaitytas, o panašius išgyvenimus patiriantys asmenys paraginti netylėti.
Yra geri atsiliepimai – nėra problemos
Toliau Greta pasidalijo savo istorija forume, kur atsiliepė 10 merginų, lankiusių pamokas pas V. N., o kai kurių istorijos esą žymiai baugesnės ir liūdnesnės negu „Kas vyksta Kaune“ pašnekovės. Taip pat mergina išsiaiškino instruktorių prieš Kauno „Rigvedą“ dirbus Prienuose, kur neva buvo atleistas dėl tos pačios priežasties, bet netrukus vėl įsitvirtino vairavimo mokytojo pareigose. Šio fakto „Rigveda“ portalui nei patvirtino, nei paneigė.
„Supratau, kad per forumus nieko nepakeisiu, tai susirinkusi tiek kitų merginų istorijas, tiek savo įrodymus (žinutes, skambučių išklotinę), parašiau skundą į „Rigvedą“. Netrukus sulaukiau atsakymo, bet jokios pagalbos. Atsakė, kad visi forumai ir išpažintys apie šio instruktoriaus seksualinį priekabiavimą jau buvo perskaityti, o veiksmų imtasi nulis.
Mat eilės merginų eina pas šį instruktorių, atsiliepimai patys puikiausi, taip pat davė žinoti, kad seksualinis priekabiavimas turi galiojimo terminą – pasakė, gaila, jog kaltinimai tik po metų trukmės išlenda į paviršių. Tuo pokalbis su „Rigvedos“ komercijos direktore Gerda Kriščiūnaite-Krociene ir užsibaigė“, – pasakoja Greta. Tinklalapiuose rekvizitai.lt ir vmreitingai.lt kelerių metų laikotarpiu galima rasti „rūgščių“ pasisakymų apie minėtą instruktorių, bet dauguma išties yra teigiami.
Savo pasakojimu mergina tvirtino nesiekianti moralinės žalos atlyginimo ar šlovės, tik norinti, kad tokie žmonės kaip V. N. neturėtų galimybės eiti pareigų, kuriose lengva pasinaudoti jaunų merginų pažeidžiamumu, istorijos apie šį ir kitus panašaus sukirpimo asmenis pasiektų viešumą, o priekabiautojai atsakytų už savo veiksmus. Mat vadovybei pasirinkus ginti darbuotojus, aukos atsiduria keblioje padėtyje.
Suabejojo, ar mergina sako tiesą
„Kas vyksta Kaune“ susisiekus su G. Kriščiūnaitė-Krocienė, ši nurodė Gretą nenorėjus įdėti pastangų ir padėti „Rigvedai“ išsiaiškinti situaciją iki galo bei merginai pareiškus, jog skundą atsiima.
„Ką mes galime pakeisti, jei mokinė neprisideda prie problemos sprendimo – kyla įtarimas, kad tai gali būti ir ne visai tiesa. Taip pat su logika prasilenkia kiti dalykai: instruktorių bet kuriuo metu galima keisti, visi mokiniai tai žino. Kodėl Greta nenorėjo to padaryti ir kodėl nesikreipė anksčiau, pirko papildomas pamokas? Tikriausiai, nesužinosime. Visos iki vienos šio instruktoriaus esamos mokinės apklaustos, jokių nusiskundimų nėra, priešingai – yra šimtai gerų atsiliepimų ir rekomendacijų“, – strėles atmušė „Rigvedos“ komercijos direktorė.
G. Kriščiūnaitė-Krocienė taip pat geranoriškai informavo, kad šitokie kaltinimai – ne žiniasklaidos, o teisėsaugos reikalas, ir paviešinus asmens bei įmonės vardą nesant pareikštų įtarimų, portalas gali susilaukti nemalonės pagal LR civilinį kodeksą, taip pat mokykla reikalautų prisiimti atsakomybę už reputacijos menkinimą. Reikia suprasti, blogis randasi tik tuomet, kai dėl jo pradedamas ikiteisminis tyrimas. „Kas vyksta Kaune“, savo ruožtu, geranoriškai primena 2018-ųjų gruodį „Rigvedą“ gavus dešimttūkstantinę baudą dėl kartelinių susitarimų – ko gero, kaip tik nuo to momento bendrovė labiau už viską ėmė saugoti savo reputaciją.
Greta portalui nurodė atsiėmusi skundą, nes baiminosi iš instruktoriaus pusės galinčios kilti grėsmės – esą nėra būtinybės mokytojui minėti jos vardą, mat „Rigveda“ sistemoje mato, kad mergina mokosi pas V. N. Kaip dėstė naujai iškepta vairuotoja, jos pirmas mokyklinis egzaminas vyko 2019 m. gruodžio 12 d., o 18 metų suėjo tik gruodžio 11 d. Papildomas pamokas Greta pirko prieš tai, o priekabiavimai prasidėjo po gimtadienio. Per mokyklinius egzaminus, kurie filmuojami, V. N. buvo ramus, o tarp jų, merginos teigimu, įsiterpė tik dvi pamokos.
„Per visą kursą buvo, kaip man atrodė, nekalti juokeliai, bet tarp mokyklinių egzaminų 2019-ųjų gruodį prasidėjo visokie paglostymai. Po to kovo gale skambutis ir liepą neaiškios žinutės. Dar kelios savaitės po teisių gavimo sutikus jį degalinėje, ranka perbraukė per užpakalį“, – nemalonius susidūrimus prisimena Greta, kurios manymu, problemą išspręstų visų vairavimo pamokų filmavimas.
G. Kriščiūnaitės-Krocienės pasiteiravus, ar ketinama įdiegti tokią prevencinę priemonę, taip pat paklausus, kokiu būtent būdu atlikta V. N. mokinių apklausa, kur instruktorius dirbo anksčiau ir kodėl perėjo į Kauną, papildomo komentaro „Kas vyksta Kaune“ nesulaukė.
Per 10 mėnesių – vos du ikiteisminiai tyrimai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad dėl tokio elgesio, kuomet asmeniui yra laidomos gašlios replikos arba jis liečiamas prieš savo valią, atsakomybė teoriškai kyla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnį, už seksualinį priekabiavimą.
„Tai, kad asmuo be perstojo, taip pat itin vėlyvu metu ir galimai neblaivus, bando susisiekti, užmegzti ryšį su mergina, nors ji aiškiai duoda suprasti to nepageidaujanti, įvertinus visas aplinkybes, irgi galėtų būti kvalifikuojama kaip nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 152 str., padarymas“, – komentavo O. Vaitkevičienė.
Anot Kauno apskrities VPK atstovės, veikos pavojingumas priklauso nuo keleto aspektų: jos tęstinumo, intensyvumo, pastovumo bei nuo to, kaip šį elgesį suvokė asmuo, prie kurio priekabiauta, nes seksualinis priekabiavimas yra nepageidaujamas elgesys.
„Nepageidautinų vulgarių ar panašių seksualinio pobūdžio veiksmų, pasiūlymų ar užuominų pakartotinumas leidžia spręsti apie tokių veiksmų intensyvumą, sistemiškumą ir tokią veiką vertinti kaip pavojingą baudžiamosios teisės prasme“, – nenuolaidų policijos požiūrį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus deklaravo O. Vaitkevičienė.
Vis dėlto, pareigūnų duomenimis, per 2019 m. pirmus 10 mėnesių Kauno apskrities VPK nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų pagal LR BK 152 str. 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu pradėti tik du tyrimai dėl seksualinio priekabiavimo. O. Vaitkevičienė priminė apie galimas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus visuomet informuoti policijos pareigūnus skubios pagalbos telefonu 112 arba policijos elektroninių paslaugų sistemoje epolicija.lt.
Teisę į orumą gina įstatymas
Kontoros „Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai“ advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus aiškinimu, seksualinio priekabiavimo apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 6 d. – tai yra nepageidaujamas užgaulus žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.
„Konstitucinis Teismas (KT) 2017 m. gruodžio 9 d. apibrėžė nepageidaujamo seksualinio pobūdžio elgesio požymius: elgesys gali būti išreikštas apsikabinimais, laiškais, pasakojimais, replikomis, tam tikrų vaizdų demonstravimu ir t. t. Elgesys paprastai trunka tam tikrą laiką, gali būti pasikartojantis ar sistemingas, yra nepriimtinas asmeniui, su kuriuo taip elgiamasi, jo turinys yra susijęs su asmens, prie kurio priekabiaujama, lytimi“, – įvardijo E. Pavlovičius.
Priekabiavimo atveju elgesio turinys taip pat turi seksualinį pobūdį, t. y. gali būti vulgarus, susijęs su prisilietimais prie tam tikrų kūno vietų, pokalbiais lytinių santykių, pornografijos, seksualinių savybių tematika ir panašiai. Veiksmais siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas.
Teisybės ieškoti galima dviem keliais
Anot E. Pavlovičiaus, seksualinio priekabiavimo atveju pirmiausia galima gintis remiantis Civilinio kodekso 2.25 str. 1 dalimi – asmuo privalo būti apsaugotas ne tik nuo smurtinio, bet ir nuo nepageidaujamo seksualinio pobūdžio elgesio. Jeigu ši nuostata pažeidžiama, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, prašydamas priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą.
„Atkreiptinas dėmesys, kad seksualinio priekabiavimo bylos civilinio proceso tvarka yra išimtinės. Diskriminaciją patyrusiam asmeniui pateikus patikimus ir objektyvius duomenis, jog priekabiavimo faktas buvo, ne pranešantis asmuo, bet atsakovas turi įrodyti lygių teisių principą iš tiesų nebuvus pažeistą. Tad byloje tiesiogiai taikytina nacionalinės teisės norma įtvirtina palankesnę ieškovui įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – pažeidimo faktas yra preziumuojamas“, – išskirtinumą pabrėžė E. Pavlovičius.
Priekabiaujant prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, kaip minėta, atsakomybė kyla pagal Baudžiamojo kodekso 152 str. Priklausomumas lemia, kad vieno žmogaus gerovė priklauso nuo kito žmogaus valios, todėl priekabiautojas atsiduria geresnėje, viršesnėje padėtyje, o auka yra priversta jam paklusti. Toks asmuo gali būti nubaustas bauda nuo 750 iki 25 tūkst. eurų arba laisvės apribojimu, arba areštu nuo 10 iki 45 dienų.
„Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus nukentėjusiojo skundą arba pareiškimą, todėl tyrimą atlieka policijos pareigūnai, vadovaujant jį prižiūrinčiam prokurorui. Susidūrus su seksualiniu priekabiavimu, svarbiausia nesitaikstyti. Daugeliu atvejų būtent greita reakcija užkerta kelią tolesniems priekabiavimo veiksmams. Ikiteisminį tyrimą atliekantis policijos pareigūnas renka duomenis bei sprendžia nagrinėti toliau ir teikti bylą teismui, jei duomenų pakanka sėkmingam bylos nagrinėjimui arba jį nutraukti, jei tokių duomenų nepakanka“, – baudžiamojo proceso eigą nusakė teisininkas.
Tiek civilinio, tiek baudžiamojo persekiojimo tvarka duomenys yra vertinami teismo – E. Pavlovičius pažymėjo, kad bet kokia reali informacija gali būti vertinama kaip įrodymas: balso, vaizdo įrašai, SMS žinutės, kitokio pobūdžio elektroniniai ar ranka rašyti persekiotojo pranešimai, liudytojų parodymai ir panašiai.
Priekabiautojus ragina traukti iš šešėlio
„KT išaiškino priekabiavimo faktams nustatyti esant nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad veiksmai buvo nepriimtini. Svarbu išsiaiškinti, ar tam tikras elgesys galėjo būti laikomas priekabiavimu, kaip jį suvokė priekabiavimą patyręs asmuo. Nėra būtina, kad priekabiautojas būtų turėjęs tokį tikslą. Be to, priekabiavimo faktams paneigti nepakanka vien to, kad juos neigia asmuo, kuris galbūt priekabiavo“, – Konstitucinio Teismo pozicija dalijosi E. Pavlovičius.
Advokato duomenimis, Lietuvoje seksualinio priekabiavimų bylų negausu: 2014 m. pradėti du ikiteisminiai tyrimai, 2015 ir 2016 m. – po vieną, 2018 m. – du. Tačiau tai, pabrėžė E. Pavlovičius, nereiškia, kad tokių nusikaltimų tiek ir tėra arba jie mūsų šalyje nepopuliarūs. Jeigu pastatytume vaizdo stebėjimo kameras kiekviename kvadratiniame metre, nusikaltimų statistika ženkliai išaugtų, kadangi jie taptų matomesni.
„Dalis nusikaltimų yra šešėlyje dėl daugelio priežasčių, pagrindinė kalbant apie priekabiavimą – asmuo pats nesikreipia į policiją ir nieko nedaro, kad nusikaltimas būtų išaiškintas. Auka nemano ar nežino, kad tai nusikaltimas, kyla gėdos jausmas „ką žmonės pagalvos“ arba „nemandagu, jis yra geras žmogus“. Kitaip tariant, dažnai asmuo save viktimizuoja – dėl kito daromų neteisėtų veiksmų kalta jaučiasi pati auka. Taigi, reikia nebijoti kreiptis į policiją, o nutraukus ikiteisminį tyrimą, nepasiduoti ir skųsti skundžiamus nutarimus ar nutartis aukštesnėms instancijoms“, – seksualinio priekabiavimo aukas drąsino E. Pavlovičius.
