Epidemija Lietuvoje neslopsta: jei taip ir toliau, gali tekti kalbėti apie komendanto valandą – Kas vyksta Kaune

Epidemija Lietuvoje neslopsta: jei taip ir toliau, gali tekti kalbėti apie komendanto valandą

delfi.lt / Gintarė Bakūnaitė 2020/11/25 08:50
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Lietuva antrąsyk į karantiną paniro daugiau nei prieš dvi savaites. Pirminės mokslininkų prognozės rodė, kad tiek laiko turėtų pakakti, jog situacija pradėtų stabilizuotis, tačiau skaičiai signalizuoja ką kitą. Remiantis Vyriausybės analitiko dr. Aisčio Šimaičio analize, per praėjusią savaitę naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičius šoktelėjo daugiau nei 20 proc., o sergamumo augimas toliau stebimas beveik visose Lietuvos vietose.

„Praėjusią savaitę atvejų skaičius išaugo 21 proc. – daugiau nei prieš tai buvusią savaitę, kai šis augimas buvo 12 proc.“, – rašoma analizėje, kuria priimdama sprendimus remiasi Vyriausybė.

Jeigu karantinas veikia, taip neturėtų būti

Kaip pastebima analizėje, karantiną įsivedusiose valstybėse atvejų kritimas prasidėdavo trečiąją savaitę.

„Tačiau ar tai vyks ir pas mus, nėra aišku. Daugumoje savivaldybių stebime atvejų kilimą ir tik keliose yra aiškus kritimas“, – teigiama analizėje.

A. Šimaičio analizės duomenys

Kad karantino poveikis turėtų pasijusti per 2-3 savaites, sutiko ir prezidento suburtai sveikatos ekspertų tarybai priklausanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė.

„Jeigu karantinas geras, ribojimas tinkamas, tai turi tikrai pradėti mažėti. Praeitą savaitę mes jau buvome tokio atsargaus optimizmo kupini, kad taip ir vyksta. Ir staiga matome, kad vėl šoko. Reiškia, kažkas nėra gerai“, – neslėpė profesorė.

R. Kalėdienės teigimu, specialistai dar „turi slaptą viltį“, kad artimiausiomis dienomis augimas sulėtės, tačiau kol kas nepanašu, kad tai gali įvykti.

„Tai jau yra mūsų trečia (karantino – „Delfi“) savaitė. Mūsų analitikai buvo suskaičiavę, kad apie savaitės vidurį mes pasiekiame piką ir pradeda mažėti. Buvo datos lapkričio 22-23 d. Tai neįvyko. Į tuos savaitgalinius nukritimus mes paprastai nelabai kreipiame dėmesio, nes mažiau žmonių testuojasi. Visada žiūrime į savaitės vidurį ir skaičiuojame 15 dienų vidurkius. Tai, kad kažkurią dieną atvejų rasta truputėlį mažiau, dar nerodo, kad situacija gerėja“, – komentavo pašnekovė.

Paklausta, ar tokį augimą aiškina per švelniu karantinu, profesorė teigė, kad pasakyti sunku, tačiau akivaizdu, kad epidemija neslopsta.

„Mūsų visos prognozės nusikėlė į priekį, mes sakome, kad maksimumą, jei karantinas būtų efektyvus, mes pasiektume apie gruodžio 12 d. Taip neturėtų būti, jei karantinas, ribojimai veiktų taip, kaip turi. Aš tikrai jaučiu, kad mums kažkur dar reikia pastiprinti tuos ribojimus“, – kalbėjo R. Kalėdienė.

Karantinas Kaune / R. Tenio nuotr.

Daugėja ir kiek vienas sergantis užkrečia kitų

Analizėje, kuria remiasi Vyriausybė, Lietuvos situacija palyginta su Airija, kuri, kaip teigiama apžvalgoje, taiko panašius ribojimus į mūsiškius.

„Lyginant mūsų skaičius su Airija, kuri taiko labai panašias karantino priemones kaip mes, jų pikas buvo 3 kartus mažesnis 1 mln. gyventojų negu mūsų, tad karantino poveikis greičiausias skirsis“, – pastebi analitikas R. Šimaitis.

Tiesa, naujų kasdienių patvirtintų susirgimų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, Airijoje buvo ir iki šiol yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje.

„Mes matome, kad Airijoje ar Čekijoje įvedus karantino priemones tikrai ėmė mažėti epidemijos plitimas. Tada žiūrima labai konkrečiai, ką jie darė. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje netgi buvo ribojamas žmonių susibūrimo skaičius iki dviejų, leidžiama tik ribotą laiką išeiti iš namų. Tiesiog žiūrime kiekvieną tą aspektą ir galvojame, ką mes darome ne taip, kad pas mus epidemija neslopsta“, – palyginimus komentavo R. Kalėdienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad auga ne tik bendrų aktyvių atvejų skaičius ar nauji užsikrėtimai.

„Mes matome ir prezidentūrai pristatėme savo radinius, kad tas vadinamasis R koeficientas, kuris taip primityviai tariant atspindi, kiek žmonių užkrečia vienas sergantis, gerokai padidėjo.

Prieš savaitę jis buvo jau beveik vienetas. Kai žemiau vieneto, tai tada jau epidemija pradeda slopti, reiškia, užkrečia mažiau negu vieną. Dabar jis gerokai šoktelėjo ir tai reiškia, kad mes galime sakyti, jog karantino priemonės kaip ir nelabai veikia“, – teigė R. Kalėdienė.

Anot profesorės, nors R koeficientas nepasikeitė drastiškai, tačiau jo kreivė „jau užlinko į viršų“. Pašnekovės teigimu, dabar net ir pagal optimistiškiausią scenarijų sunku tikėtis, kad atvejų pradės mažėti anksčiau nei gruodžio viduryje, o ir tai norint pasiekti greičiausiai reikės papildomų, griežtesnių priemonių.

Vis daugiau teigiamų atsakymų

Vyriausybės parengtoje analizėje taip pat pastebima, kad išaugo ir teigiamų testų procentas. Pasak analitiko, iš į mobilų punktą atvykstančių išsitirti simptomus jaučiančių žmonių kone pusei jų patvirtinama koronavirusinė infekcija.

A. Šimaičio analizės duomenys

„Teigiamų testų procentas paaugo nuo 13 iki 15.6 proc., ypač didelis yra teigiamų testų procentas tarp simptominių asmenų mobiliuose punktuose – jis siekia beveik 40 proc.. Palyginimui rugsėjo mėn. šis procentas nesiekė 10 proc.

Toks aukštas simptominių atvejų procentas greičiausia reiškia, kad jei šiuo metu asmuo jaučia peršalimo tipo simptomus, tai labai tikėtina to priežastis yra būtent COVID-19, o tuo tarpu rugsėjo mėnesį greičiausiai simptomų priežastis buvo kitos su peršalimu susijusios ligos“, – įžvalgomis Vyriausybei parengtoje apžvalgoje dalinasi A. Šimaitis.

A. Šimaičio analizės duomenys

Vis dėlto, anot Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus infektologo Arvydo Ambrozaičio, peršalimo ligų sezonas Lietuvoje dar nėra pasibaigęs. Vis dėlto, sutiko jis, visai tikėtina, jog nemaža dalis žmonių, pajutusių peršalimo simptomus, iš tiesų pasigavo Covid-19.

„Peršalimo ligų sezonas prasideda rugsėjo mėnesį ir dabar jis, mano manymu, tęsiasi. Bet dabar stipriai padaugėjo Covid-19 atvejų, tai, matyt, ir tų teigiamų testų santykis yra didesnis. Pagal simptomus labai sunku atskirti peršalimo ligą nuo kovido“, – kalbėjo profesorius.

A. Ambrozaitis pastebėjo, kad peršalimo ligas sukelia 200 virusų, o dabar jiems dėl oro sąlygų labai palankus metas plisti. Be to, akcentavo jis, sausį prasidės ir gripo sezonas.

„Mes išmokome saugotis nuo kovido, išmokome dėvėti kaukes, laikytis saugaus atstumo, dėvėti kaukes. Manau, tai padės suvaldyti gripo protrūkį ar epidemiją, jei ji bus. Bet, aišku, didžiausią reikšmę turi skiepai“, – akcentavo infektologas.

Remiantis Vyriausybės disponuojamais duomenimis, visose šalies ligoninėse auga ir Covid-19 pacientų skaičius.

„Tad ligoninių apkrovimo stabilizacijos dar nematome. Tačiau 7 dienų augimas yra mažesnis nei 14 dienų, ir tai rodo, kad pacientų srautai į ligonines lėtėja. Ši tendencija stebima antrą savaitę iš eilės. Pagal sekmadienį rengtus scenarijus, savaitės gale ligoninėse galime turėti apie 2000 pacientų“, – prognozuojama analizėje.

A. Šimaičio analizės duomenys

Jei taip ir toliau, teks galvoti apie komendanto valandą

Komentuodamas praėjusią savaitę stipriai išaugusį užsikrėtimų skaičių A. Ambrozaitis teigė, kad reikia pripažinti, jog kol kas karantinas neveikia.

„Nesuveikė. Nors gali būti ir kita nuomonė, jeigu nebūtų karantino, augimas būtų dar didesnis, eksponentinis. Galbūt dabar jis sulėtėjo, bet vis tiek neveikia tiek, kiek turėtų veikti. Matyt, ne visi laikosi, žmonės per daug aktyvūs, per daug juda“, – svarstė profesorius.

Anot jo, dabartinė situacija rodo, kad tų priemonių, kurios yra įvestos, dar neužtenka.

„Be abejo, reikės pratęsti karantiną. Kol kas nėra augimo stabilizacijos. Augimas toliau vyksta“, – konstatavo A. Ambrozaitis.

Paklaustas, kurias sritis jis mato kaip rizikingiausias, pašnekovas įvardijo prekybos centrus, ugdymo įstaigas.

„Daugiau atrodo viskas daugmaž sureguliuota, tik, aišku, dar yra viena griežta priemonė – komendanto valanda. Tai būtų paskutinė priemonė, kurią reikėtų įvesti“, – sakė profesorius. Kol kas to daryti Lietuvoje jis nematė poreikio, tačiau tokia būtinybė gali atsirasti, jei situacija nesitaisytų per artimiausia dvi savaites.

Arvydas Ambrozaitis / DELFI nuotr.

„Gal reikėtų dar palaukti savaitę, kitą. Jei toliau sergamumas ir toliau taip didės, kaip kad dabar išaugo 21 proc., jeigu toliau nebus stabilizacijos, tai galima svarstyti tą klausimą dėl komendanto valandos įvedimo. Gal tai būtų griežtesnė priemonė, bet mes esame pripratę prie griežtų priemonių. Jeigu tik rekomenduoji, tai niekas nepaiso“, – teigė profesorius.

A. Ambrozaitis neatmetė galimybės, kad po Kalėdų situacija vėl gali pablogėti, nes Vėlinių pavyzdys rodo, kad lietuviai nelinkę susilaikyti nuo viešnagių pas artimuosius.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

PATVIRTINTA NAUJŲ LIGOS ATVEJŲ PER VAKAR DIENĄ:
*Per vakar dieną ištirta ėminių

Per praėjusią parą nuo SARS-CoV-2 paskiepyta asmenų:
Iš viso nuo SARS-CoV-2 paskiepyta asmenų

14 dienų sergamumas COVID-19 liga (100 tūkst. gyventojų)

LIETUVOJE PATVIRTINTŲ LIGOS ATVEJŲ

Pasveikusių viso

(informacija atnaujinta pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis)
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA