Iš „nulinės“ karos zonos surinktos skeveldros tapo dar neregėtu atminimo kryžiumi – Kas vyksta Kaune

Iš „nulinės“ karos zonos surinktos skeveldros tapo dar neregėtu atminimo kryžiumi

SKIRMANTĖ JAVAITYTĖ 2020/11/22 12:24
R. Tenio nuotr.

Vienintelis pasaulyje kryžius, pagamintas iš karo lauko minų skeveldrų, tūtų bei kito karo metalo antradienį iš Ukrainos buvo atgabentas į Kauną. Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti skirtas paminklas „Už jūsų ir mūsų laisvę“ prieš tai buvo pristatytas ir palaimintas Kijeve, kur į ceremoniją atvyko ir kare žuvusių vyrų mamos, žmonos, sesės, nešinos jų portretais.

Apie išskirtinį Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojamą paminklą portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo idėjos sumanytojas Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių reabilitacijos centro Ukrainos karių laisvalaikio organizavimo kuratorius Ramūnas Šerpatauskas.

Kryžius iš skeveldrų / R. Tenio nuotr.

Unikalus paminklas

R. Šerpatauskas mena, kad 2017 m. balandį jis su reabilitaciją Lietuvoje atliekančiais sužeistais Ukrainos kariais Kryžių kalne pastatė pirmąjį medinį Ukrainos karių kryžių. Su kariais keliaujant atgal, jam automobilyje kilo originali mintis: iš fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų bei kito karo metalo pagaminti kryžių, dedikuojant jį Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti. Idėją kariai priėmė džiugiai, tad buvo imtasi darbų.

„Niekur neteko girdėti, kad būtų sukurta kažkas panašaus. Tai vienintelis toks kryžius pasaulyje“, – tikino R. Šerpatauskas.

Įgyvendinti projektą padėjo ukrainietis savanoris, bataliono „Donbas Ukraina“ karys Oleksa Sokil. R. Šerpatauskas kartu su O. Sokil 2018 m. važinėdamas po Ukrainą ir susitikdamas su kariais, savanorių organizacijomis pristatė unikalaus kryžiaus projektą, papasakojo apie Kryžių kalną. Beliko sulaukti idėjos įgyvendinimo, kuris truko 3 metus.

Žuvusių Ukrainos karių asmens identifikavimo žetonai / R. Tenio nuotr.

Iš „nulinės“ zonos

Kryžiaus komponentai – minos, raketų sistemos „Grad“ skeveldros, tūtos ir pan. – karių ir savanorių slapta nuo 2017 m. rinktos fronto linijoje Rytų Ukrainoje, vadinamojoje „nulinėje“ zonoje, kur ieškota žuvusiųjų kūnų.

„Tai mirtį nešęs metalas. Paminklo gaminimas užtruko trejus metus, nes iš „nulinės“ zonos kurį laiką buvo uždrausta bet ką išvežti. O vienu metu drausta pakliūti net savanoriams, teikiantiems pagalbą kariuomenei. Užtruko, bet mums pavyko“, – džiaugėsi R. Šerpatauskas.

Iš viso buvo surinkta apie 10 maišų metalo, jis nuvežtas į Poltavą.

Kryžius eksponuojamas Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kriptoje / R. Tenio nuotr.

Kazokų stiliaus kryžius

Poltavoje kovos už laisvę simbolį – Ukrainos kazokų stiliaus, 200 kg sveriantį, beveik 2 m aukščio kryžių suliejo ukrainietis karo veteranas, kalvis Anatolijus Lavricenko. Kryžiaus centre įkomponuotas skydas su Lietuvos ir Ukrainos šalių vėliavomis, ant kurių pavaizduoti šių valstybių simboliai – Gediminaičių stulpai ir Tridantis.

Kryžių juosia gausybė asmens indentifikavimo žetonų su nuo 2014 m. žuvusių Ukrainos karių vardais, žuvimo data ir vieta. Tiesa, žetonai čia ne visų, nes žuvusiųjų skaičius viršija 10 tūkstančių. Įdomu, kad ant kryžiaus galima išvysti ir 1991 m. sausio 13-osios aukos Gintaro Žagunio, Medininkų tragedijos ir paskutinės sovietų agresijos aukos – savanorio Artūro Sakalausko vardinius žetonus. Ant kryžiaus pagrindo iškaltas įrašas: „Už jūsų ir mūsų laisvę“.

„Kalvis A. Lavricenko yra sakęs, kad šis kryžius yra tarsi liūdesio motina, o žetonai apjuosti aplink kryžių – kaip liūdni papuošalai. Tai daug pasako apie kryžiaus prasmę“, – teigė R. Šerpatauskas.

„Kariams svarbu, kad būtų įprasmintas jų draugų atminimas, o esantiesiems fronte šis paminklas yra tarsi padrąsinimas kovoti už savo tautos likimą. Tai įkvepia, suteikia tikėjimo, kad karas kažkada baigsis, o jis baigsis pergale, kitaip būti negali“, – įsitikinęs R. Šerpatauskas.

Ant kryžiaus – ordinas už didvyriškumą / R. Tenio nuotr.

Ukrainiečiai dėkoja

Pašnekovas prasitarė sulaukiantis daugybės žinučių iš Ukrainos. Žmonės dėkoja už svarbų darbą.

„Kai Kijeve buvo šventinamas šis kryžius, atėjo daug motinų, žmonių su žuvusiųjų portretais. Jaudinantis vaizdas… Iš šeimų, kurių vyrai, sūnūs žuvo šiame kare sulaukiu gerų žodžių už jų artimųjų atminimo įamžinimą, už parodymą, kad jų mirtis nėra beprasmė. Kariai palaiko projektą, jiems tai įkvėpimo šaltinis“, – sakė kryžiaus idėjos autorius.

Išskirtinis laisvės paminklas / R. Tenio nuotr.

Kviečia užrišti trispalvę

Pasibaigus karantinui, unikalų paminklą galės pamatyti visi norintieji. Šiuo metu jis saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus kriptoje, skirtoje atminti 1918-1923 m. kovojusiuosius už Lietuvos laisvę.

Šiame muziejuje kryžius bus eksponuojamas iki 2021 m. vasario pabaigos. Po to jis keliaus į Vilnių, Klaipėdą, kitus Lietuvos miestus, o galiausiai atsidurs Šiaulių rajone esančiame Kryžių kalne.

R. Šerpatauskas ragina po karantino lankytojus atsinešti po trispalvės juostelę ir užrišti ant kryžiaus.

„Tokiu būdu atiduosime pagarbą ne tik ukrainiečiams, kurie šiandien kovoja už savo ir mūsų laisvę, bet kartu prisimintume ir tuos, kurie 1991 m. padėjo galvą už Lietuvos laisvę. Dera prisiminti, kad 1991 m. sausio 13 d. ukrainiečių studentai gynė Lietuvos parlamentą kartu su lietuviais“, – pažymėjo R. Šerpatauskas.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT