Džiugi diena „Liūdesyje“ – istoriniai laidojimo namai atgimė naujam gyvenimui

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Trečiadienį „Kas vyksta Kaune“ pasiekė kiek netikėta žinia – mažiau nei prieš pusantrų metų Jonavos gatvėje pradėta „Liūdesio“ laidojimo namų rekonstrukcija baigta, naujieji valdytojai pasiruošę priimti gedinčius kauniečius. Apžiūrėti Alfredo Paulausko prieš kelis dešimtmečius sukurto ir ilgai merdėjusio unikalaus pastato susirinko projekto įgyvendintojai, aukščiausi miesto valdžios bei religinės bendruomenės atstovai.

Diena laidojimo namų pristatymui pasitaikė permaininga – tokia, kad nors imk ir svarstyk apie gyvasties trapumą. Smarkus vėjas ginė grėsmingus debesis, tarpais tai prapliumpančius smarkiu lietumi, tai atveriančius saulės spinduliams kelią link to paties debesingo pilkumo „Liūdesio“ fasado, o renginio svečiai rinktis neskubėjo.

Tuo metu atvykusieji turėjo laiko apžiūrėti įsimintiną laidojimo namų interjerą lenktomis natūralios šviesos nutviekstomis sienų nišomis ir ornamentuotomis grindimis. Tai, kas vertinga, naujieji šeimininkai išsaugojo, o nauja pastato dalis vaizdo, rodosi, negadina.

Pro daugiau nei po dešimtmečio miestiečiams vėl atidarytas duris žengė savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius, Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, galiausiai pasirodė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su Loreta Stonkiene – oficialioji pristatymo dalis galėjo prasidėti.

Atrado mirtiną sąsają

Prikeltus laidojimo namus pašventinusio ir pristatymo dalyvius maldai pakvietusio Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo pastebėjimu, nors tokia vieta pirmoje vietoje susijusi su liūdesiu, čia taip pat reikia stabtelėti susikaupti, pamąstyti apie gyvenimo prasmę, viltį bei sunkiu momentu turimą paramą, tvirtą užnugarį.

Arkivyskupas linkėjo, kad vėl atvertas dangaus prieangis būtų ramybės, ne sielvarto namai. K. Kėvalas taip pat atkreipė dėmesį, liepos 22-ąją – „Liūdesio“ rūmų atidarymo – dieną krikščioniškąjį pasaulį pagerbiant Mariją Magdalietę, kuri pagal Naująjį Testamentą pirmoji pamatė prisikėlusį Jėzų. Ko gero, tik šventikams būdingu įtaigumu sujungęs šias prasmes K. Kėvalas drąsino turėti biblinės moters nusiteikimą, sekti besąlygiška meile ir tikėjimu.

Atnaujintus laidojimo namus pašventino vyskupas K. Kėvalas / R. Tenio nuotr.

Projektui vadovavęs „RA studijos“ architektas Rimas Adomaitis džiaugėsi, kad dešimtmetį kaip statybinių medžiagų sandėlis funkcionavęs objektas atgavo savo paskirtį ir jį modernizuoti išlaikant saugomas A. Paulausko formas pavyko gana sklandžiai.

V. Matijošaitis statytojams dėkojo už atnaujintus laidojimo namus, kuriuose „kauniečiams teks ne kartą apsilankyti ir galiausiai iš čia išeiti“ į amžiną kelionę. Išorėje, pažymėjo meras, architektūros šedevras iš pažiūros tik kiek pagražėjo, o viduje sutvarkytas idealiai. V. Matijošaitis taip pat prisiminė, kad Kaune tik išrinkta jo komanda visų pirmiausia pradėjo tvarkyti kapines, tad rūmų rekonstrukcija – tarsi tų darbų tąsa, atlikta jau privačiomis rankomis.

Statybų rangovo bendrovės „Neris“ atstovai „Liūdesio“ vadovui Vyčiui Sidabrui įteikė simbolinį raktą nuo laidojimo namų, o meras padovanojo Kauno vėliavą.

Sunkiau nei tikėjosi

V. Sidabras „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, kad laidojimo rūmus atstatyti planuota maždaug per metus: „Deja, ne viskas taip greitai išeina, kaip norisi – tu planuoji, o Dievas juokiasi. Mūsų situacija labai panaši. Pradėjus statyti pamatai, kad susiduri su tuo, ko prieš tai neįvertinai, kaip paveldiniai dalykai. Tos sienos, kurias matome, terasa, grindys, ant kurių stovime, turėjo būti atkurtos, o tai padaryti net šių laikų statybininkai ne visi moka.“

Užmiršti Kauno laidojimo rūmai kyla iš numirusiųjų 14 nuotr.

Anot pašnekovo, laimė, kad generalinis rangovas bendrovė „Neris“ atrado sprendimus ir atliko darbus tokia technologija, kokia buvo anuomet – viskas atrodo gražu, bet švarus fasadas slepia labai sunkius užkulisius.

„Sudėtingiausia tiek mums, tiek architektams buvo senąją architektūrą sujungti su nauja. Holas ir pagrindinė statinio dalis yra autentiška, o priestatas visiškai naujas. Nelengva buvo viską suderinti ir, kaip minėjau, atkurti saugotinas detales. Daug lengviau nugriauti ir pastatyti iš naujo nei restauruoti“, – tarp statybininkų dažnai sklandantį teiginį pakartojo V. Sidabras.

Praplėtė, tačiau originali forma išliko

Kadangi „Liūdesio“ rūmai 2009 m. įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kaip tinkami naujieji pastato šeimininkai suktis negalėjo. Pagal „RA Studijos“ paruoštą projektą, esamo statinio tūrinė-erdvinė kompozicija išsaugota, o fasadai restauruoti ir konservuoti.

Išlaikytos nuožulnios perdangos ir buvusių salių tūriai, restauruota saugotina dolomito plokščių apdaila ir raštuoto betono grindys. Tiesa, dalis nevertingų vidaus buitinių patalpų pertvarų išgriauta, o tarp 1978 m. statytų rūmų ir šlaito iškilo naujas priestatas, laidojimo namų salių skaičius nuo trijų išaugo iki keturių, bendras objekto plotas – nuo 1300 kv. m iki 1594 kv. m.

Pagrindinį rūmų vestibiulį nutvieskia netikėtai, bet apgalvotai prasprūdęs saulės spindulys, banguojančios formos kontrastuoja su kampuota grindų geometrija / R. Tenio nuotr.

Verta paminėti, jog restauruota ir priešais pagrindinį fasadą niūria rimtimi dvelkianti dviejų ištįsusių figūrų skulptūrinė kompozicija „Liūdesys“. Taip pat sutvarkytos dangos, kiemo inžineriniai statiniai, įrengti takai, poilsio zonos, 174 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelė.

Visi darbai, įvardijo V. Sidabras, atsiėjo 4 mln. eurų. „Mes rezultatais patenkinti, dabar lauksime įvertinimo iš kitų. Nuo rytojaus pradedame dirbti, viskas pilnai paruošta“, – apibendrino „Liūdesio“ direktorius.

Pastatą atgaivinusi bendrovė „Respekta“ Kaune valdo dvejus laidojimo namus: Panemunėje ir, nuo šiol, Jonavos gatvėje. Velionių Kaune aptarnaujama įvairiai, V. Sidabro skaičiavimu – nuo 20 iki 40 laidotuvių per mėnesį. Įmonių grupė taip pat teikia laidojimo paslaugas Klaipėdoje ir Plungėje bei numato dar plėstis.

Blėstančios žymės Kauno veide

Į Kultūros vertybių registrą 2009 m. balandžio 24 d. įtraukti laidojimo rūmai „Liūdesys“, skelbiama registre, vertingi savo tūrine-erdvine kompozicija, ekspresyvių skulptūriškų formų fasadais, kurie dekoruoti šviesiu terazitiniu tinku.

Skulptūriška statinio tūrinė kompozicija, kaip toliau rašoma KPD portale, yra vienas išraiškingiausių vėlyvojo sovietmečio modernizmo stilistinės raiškos pavyzdžių Kaune ir visoje Lietuvoje. Analogiškos architektūrinės vertės ir kalbos funkciniai pastatai šalyje skaičiuojami ant vienos rankos pirštų – Kultūros vertybių registro duomenimis, po vieną tokio tipo objektą pastatyta Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Rekonstruotų laidojimo rūmų interjere galima atpažinti originalias raštuotas grindis, grubiu tinku ir dolomito plokštėmis dekoruotas sienas / A. Paulausko asmeninio archyvo, AUTC nuotr.

„Liūdesio“ laidojimo rūmus suprojektavęs kaunietis A. Paulauskas (1928 m. rugpjūčio 20 d. – 2013 sausio 5 d.), beje, paliko ryškių architektūrinių ženklų ant Kauno urbanistinio veido, kurie bėgant dešimtmečiams ir miestui keičiantis pamažu blėsta.

Su Vanda Paleckiene architektas parengė 1977–1982 m. vykusios Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą, 1978 m. pastatytas „Liūdesio“ kompleksas (Jonavos g. 220), parengtas 1977-1988 m. vystytas „Britanikos“ projektas (Kęstučio g. 26), o 1985 m. pastatyta universalinė parduotuvė „Kupa“ (K. Donelaičio g. 44).

42 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

„Luminor“: savaitgalį laikinai nebus galima naudotis kai kuriomis paslaugos

Prašoma visuomenės pagalbos: Kauno pareigūnai ieško į namus nesugrįžusio vyro

Susisiekimo ministerija inicijuoja ilgalaikę programą laivybai Nemunu atnaujinti

Kaune elektrinių paspirtukų vairuotojams buvo dalinami šalmai

Šalia Kauno įkūrė krevečių auginimo ūkį: bandys užkariauti Europą

Kauno Sobore įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai

Kauno apskrities policininkams įkliuvo ne vienas gerokai įkaušęs vairuotojas

Lietuvoje patvirtinti dar 37 koronaviruso atvejai, 29 iš jų - Kauno apskrityje

Kauniečiai vėl užfiksavo neįprastą reiškinį virš Kauno

Tiesioginė transliacija: Jonava švenčia 270-tąjį gimtadienį