A. Veryga: nauji alkoholio draudimai viršijo lūkesčius

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Turbūt nėra draudimo, kuris visuomenėje nebūtų išprovokavęs didelių diskusijų. „Delfi“ laidoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikino, kad iš dalies supranta žmonių norą priešintis, tačiau jis pabrėžia, kad viena priemonė ir negali padaryti esminio lūžio.

A. Veryga: tai nėra priemonė, kuri padarys esminį lūžį

Kalbėdamas apie draudimus lauko kavinėse, ministras tikino, kad reikia kalbėti apie priemonių visumą, o net ir viena išgelbėta gyvybė yra svarbi.

„Visi sprendimai, kurie buvo siūlyti ir įgyvendinti, buvo vadinami kaip nepamatuoti – pertekliniai, nereikalingi, dėl visų jų buvo diskutuojama. Jeigu mes paimame kokį nors sprendimą iš konteksto, tuomet sakoma, kad negi ši priemonė viską išspręs, – žinoma, kad ji visko neišspręs. Tai nėra ta priemonė, kuri galėtų padaryti kažkokį esminį lūžį, bet priemonių visuma ir sukuria maksimalų efektą.

Jeigu mes jas visas Lietuvoje išrankiosime po vieną, tai kiekviena iš jų turės ribotą poveikį. Ši priemonė turi savo adresatą ir esu ne kartą minėjęs tą statistiką, kuri yra sukaupta ir teismo medikų“, – „Delfi“ sakė ministras.

„Tai nėra kažkokia absoliuti priemonė, kuri staiga išspręs visas bėdas“, – pridūrė pašnekovas. Anot jo, nėra tokios statistikos, kuri atskleistų, kiek žmonių, pavyzdžiui, ateina į paplūdimį jau būdami neblaivūs.

„Manau, kad tokios statistikos, kiek žmonių nuskęsta būdami neblaivūs ir gėrę būtent toje ar anoje kavinėje – ar jie atėjo iki paplūdimio, ar atsinešė savo, nėra. Žinoma, neleidimas ten prekiauti neeliminuoja visos rizikos. Jeigu aš paklausčiau žmonių, kokia kaina būtų pakankama, kad ta priemonė galėtų būti įgyvendinama, kiek reikėtų žmonių išgelbėti: du ar tris?

Jeigu mes vertiname žmogaus gyvybę ir jeigu ši priemonė išgelbės keletą gyvybių (manau, kad išgelbės), tai nepaisant nepasitenkinimo (tos priemonės reikalingos – „Kas vyksta Kaune“). Nepasitenkinimą, manau, jaučia žmonės, kurie tikrai nėra priklausomi nuo alkoholio, o tie, kurie priklausomi, randa vietų, kur pavartoti ir išgerti. Didžioji dalis tų apsvaigusių būtent būna tiesiog atėję į vietą ir sugalvoję, kad toks būdas yra geras atsigaivinti“, – sakė A. Veryga.

„Buvimas neblaiviam prie vandens yra pavojingas mišinys“, – taip pat laidoje sakė ministras.

Tikina, kad draudimai viršija lūkesčius

Pasiteiravus, ar galėtų įvardyti bent vieną draudimą, kuris buvo perteklinis, ministras tikino, kad visi draudimai viršijo lūkesčius. „Visada galima ginčytis ir diskutuoti – tai politinio susitarimo klausimas, kiek šalis ar parlamentas sugeba priimti tam tikrą sprendimą. O priėmė tokius, kokius turime šiandien. Galiu pasakyti tik apie rezultatus. Manau, kad jie viršijo lūkesčius.

Vartojimo sumažėjimas po litrą absoliutaus alkoholio vienam gyventojui, vyresniam negu 15 metų amžiaus, per metus, ir taip dveji metai iš eilės, tai yra tikrai stulbinantis rezultatas. Šalia to skeptikai sako, kad žmonės vis tiek važiavo pirkti į Lenkiją ar Latviją. Taip, buvo vienas ar kitas, kuris važiavo, bet sumažėjo mirčių atvejų, sumažėjo psichozių, apsinuodijimų, sveikatos pasekmių“, – sakė A.Veryga.

Ministras taip pat tikino, kad visi draudimai yra skirti skirtingiems žmonėms. „Nedrįsčiau jų grupuoti, nes jie visi yra labai skirtingi ir skirti kitokioms auditorijoms. Mokestiniai sprendimai yra labiau skirti mažiau pasiturintiems žmonėms. Turtingesni žmonės nekreipia dėmesio į tai, kad vynas pabrango euru. Pavyzdžiui, reklama labiausiai veikia tuos, kurie dar nevartoja, amžius – vėlgi tuos, kurie dar nevartoja. Tai yra skirtingo kalibro priemonės“, – tikino jis.

Lietuviai vartoja saikingiau?

Šią savaitę „Delfi“ laidoje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Gražina Belian pateikė kelis statistikos rodiklius, anot jos, rodančius, kad lietuviai saikingiau vartoja alkoholį.

„2018 metais vienas Lietuvos gyventojas, vyresnis nei 15 metų, išgeria 11, 2 litro absoliutaus alkoholio, kas yra 1,1 litro mažiau, negu buvo metai prieš tai. Bet mes į tą reiškinį žiūrime platesniu aspektu – žiūrime, kas darosi su kitais rodikliais, ypač su mūsų sveikata. Šie rodikliai, ko gero, labiausiai atspindi tuos teigiamus pokyčius, kurie vyksta su alkoholio vartojimu, o mūsų sveikata gerėja.

2019 metais palyginus su 2016 metais statistikos rodikliai rodo, kad alkoholinės psichozės Lietuvoje sumažėjo 41 proc., baltoji karštinė sumažėjo 42 proc., apsinuodijimai alkoholiu sumažėjo 28 proc., ūmūs apsinuodijimai alkoholiu sumažėjo 12 proc. alkoholinė kepenų cirozė sumažėjo 28 proc. Čia yra ženklūs pasiekimai“, – „Delfi“ tikino G. Belian.

Aušrinė Armonaitė „Delfi“ laidoje tikino, kad tokia statistika neatspindi realios situacijos. „Manau, kad daug žmonių silpnus alkoholinius gėrimus dabar nusiperka Latvijoje ir Lenkijoje, ypač tie, kurie arčiau gyvena. Dėl to mes savo statistikoje matome ne viską. Todėl nusipirkimo ar pardavimo statistika negali būti visiškai reprezentatyvi, nes mes nežinome, kiek iš tiesų lietuviai nusiperka, nes jie perka kitose šalyse“, – tikino pašnekovė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

265 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Korupcijos byloje įtariamam Kauno advokatui skirtos švelnesnės kardomosios priemonės

Kauno „Akropolyje“ pradeda veikti „Kakės Makės pasaulis“

Dėl karantino atšaukimo Lietuva neatitinka vieno iš keturių rekomendacinių kriterijų

Specialistų išvados: Nemunas neatitinka vandens kokybės reikalavimų

Švelninama saviizoliacija: iš užsienio grįžę asmenys galės nuo izoliacijos vietos nutolti per kilometrą

Keičiasi apibrėžimas, kada žmogus bus laikomas galimai sergantis koronavirusu

Tiesioginė transliacija: A. Veryga informuoja apie koronaviruso situaciją šalyje po savaitgalio

Kauno policijos pareigūnai švyturėliais ir sirenomis atidavė pagarbą žuvusiam kolegai

Šįvakar Kauno centre ir vėl skambės gyva muzika: vyks akcija „Ačiū, Lietuva!“

Prasidėjo priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas