Naujausi reitingai: „valstiečiai“ smunka, aiškėja, kas juos pakeis

Delfi.lt nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Partijų reitingai atskleidžia, kad toliau pirmauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), o Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, įvertinus paklaidą, dalijasi antrą, trečią vietą su Lietuvos socialdemokratų partija.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19–29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atlikta visuomenės nuomonės apklausa neužfiksavo 3,1 proc. paklaidą viršijančių pokyčių, kalbant apie partijų reitingus.

Mažesni pokyčiai lėmė tai, kad Lietuvos socialdemokratų partija formaliai atsidūrė antroje vietoje, o „valstiečiai žalieji“ smuko į trečią. Skirtumas tarp šių partijų rezultatų yra 0,5 proc., tai yra neperžengia paklaidos ribų, todėl teisingiausia būtų konstatuoti, kad socialdemokratai, jei ir nepralenkė, tai tikrai pasivijo Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą.

Labai prasta žinia kairiesiems

Pirmoje reitingų lentelės vietoje išlieka TS-LKD, už ją spalį būtų balsavę 18 proc., o lapkritį – 19,1 proc. respondentų.

Gabrielius Landsbergis / R. Tenio nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partijos reitingas spalį buvo 6,9 proc., o lapkritį – 8 procentai. Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos reitingas spalį – 10,2 proc., o lapkritį – 7,5 procento.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius DELFI sakė, kad naujausi reitingai rodo vieną žinią – lapkritis buvo labai geras dešiniesiems ir labai blogas kairiesiems.

Paprašytas pakomentuoti „valstiečių“ reitingą, K. Girnius sakė, kad įdirbis tam buvo daromas visus šiuos metus. „Mane stebina, kad „valstiečiai“ dar gauna 7,5 procentus, praktiškai visi šie metai buvo fiasko.

Viskas prasidėjo nuo mokytojų streiko, tada visi pralaimėti rinkimai, o dabar dar tas sudaromas biudžetas, kai pajamų šaltiniai keičiami beveik kas dieną. Tai sukuria tikrai labai nekompetentingos partijos įvaizdį. Be to, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis su savo vendeta prieš Viktorą Pranckietį leidžia visiškai suprasti, kodėl žmonių netenkina ši partija“, – DELFI sakė K. Girnius.

„Manau, kad jei reikalai tęsis tokie, kokie yra dabar, „valstiečiai“ turėtų būti laimingi, jei kituose rinkimuose laimės 6–7 procentus“, – prognozavo politologas. Antroje reitingų lentelės vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

K. Girniaus teigimu, tai lemia ir „valstiečių“ kritimas žemyn. „Reikia pastebėti, kad Darbo partija irgi panašiai pakilo, rodo, kad kairiosios jėgos persiskirsto. Pagrindinės trys kairiosios jėgos: valstiečiai, socialdemokratai ir Darbo partija, tai „valstiečių“ nuosmukis neišvengiamai padidina tų, kurie balsuos už „socdemus“ ir Darbo partiją“, – kalbėjo politologas.

Jis stebėjosi, kad Tėvynės sąjunga savo rezultatu praktiškai atliepia visas tris kairiąsias partijas. „Kas yra tikrai įspūdinga, atrodo, kad konservatoriai jau pasiekė tą savo natūralų dydį, jie turi 19 procentų, o visos trys kairiosios partijos turi tik 23 procentus, kartu sudėjus.

Ta viena partija, konservatoriai, surenka tiek pat, kiek visi kairieji. O jeigu dar prie konservatorių pridėtume ir Liberalų sąjūdį, tai atrodo, kad dešinieji turi neblogą tikimybę laimėti rinkimus“, – kalbėjo K. Girnius.

Jis pabrėžė, kad dabar prognozuoti kitų Seimo rinkimų lemtį gerokai per anksti, lieka galimybė, kad per kurį laiką kairiosios partijos atsigaus.

Kodėl nusisuka rinkėjai?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis teigė, kad reitingai parodo „valstiečių“ veiklos nesėkmę.

„Priežastys politinės, akivaizdu. Iš vienos pusės, yra vykdoma politika, kurią daug kas mato kaip nereikalingą, nepopuliarią ir nenorimą. Labai svarbus dalykas, kad nėra vykdomi rinkiminiai pažadai – tas, kas dabar yra daroma, neturi nieko bendro su rinkiminės kampanijos metu žadėtais dalykais ir programa“, – tikėtiną „valstiečių“ smukimo priežastį įvardijo Š. Liekis.

Jo teigimu, antrą vietą užėmę socialdemokratai jokių aiškių žingsnių, kad galėtų persivilioti nuo „valstiečių“ nusisukantį rinkėją, nedaro.

„Socdemai“ irgi nelabai turi ką pasiūlyti. Kol kas nematyti, kad galėtų tapti realia centro kairės partija, nematyti jokių žingsnių daromų. (…) Dabar „valstiečiai“ praranda savo rinkėją. O „socdemai“, ar jie sugebės perimti „valstiečių“ rinkėjus? Greičiausiai ne“, – DELFI sakė Š. Liekis.

„Visi nori savimi pasitikinčių ir žinančių, ko nori, politikų“, – sakė politologas, kalbėdamas apie priežastis, kodėl rinkėjai nusisuka nuo „valstiečių“. O būtent neseniai pasiūlyti mokesčiai ir rodo, kad nėra bendro stipraus požiūrio.

Jei sumažins kartelę – Seime bus chaosas

Už Darbo partiją spalį būtų balsavę 5,5 proc., lapkritį – 7,2 proc., už Liberalų sąjūdį – atitinkamai 6,3 proc. ir 6,6 proc. respondentų. „Matyt, vėl gelbėtojo vaidmenį prisiima, žmonės to ieško“, – apie gana aukštą Darbo partijos rezultatą sakė Š. Liekis.

Viktoras Uspaskichas / DELFI nuotr.

Esant dabartinei rinkimų į Seimą kartelei – 5 proc. partijoms ir 7 proc. – koalicijoms, į Parlamentą būtų patekusios šios penkios partijos. Jeigu kartelė būtų nuleista iki siūlomų 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms, patektų dar trys partijos.

Laisvės partijos reitingas spalį buvo 3,5 proc., lapkritį – 3,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – atitinkamai 3,2 proc. ir 3,3 proc., o partijos Tvarka ir teisingumas – atitinkamai 5 proc. ir 3,1 proc.

Už Naglio Puteikio vadovaujamą Lietuvos centro partiją „Gerovės Lietuva“ spalį būtų balsavę 2,9 proc., lapkritį – 2,7 proc., už Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungą – atitinkamai 1,5 proc. ir 2,3 proc. respondentų.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos reitingas lapkritį buvo 1,6 proc., o Žaliųjų partijos – 1,1 procento. 3,4 proc. apklaustųjų lapkritį būtų rinkęsi kitą partiją, 19,5 proc. sakė, kad nebalsuotų, o 13,9 proc. nežinojo, už ką balsuoti, arba neatsakė.

Norėtų premjerės Šimonytės

Sąraše, kur klausiama respondentų, kuris politikas arba visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas, pirmauja TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė. Ją spalį palaikė 14,6 proc., o lapkritį – 15,6 proc. respondentų.

Antroje vietoje – dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, jo reitingas spalį buvo 10,9 proc., lapkritį – 8,9 procento.

Trečias – TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Spalį jį palaikė 6,8 proc., lapkritį – 7,8 proc. respondentų.

Apklausos duomenimis, kaip ir praėjusį mėnesį, geriausiai vertinama kandidatė užimti premjero pareigas ir toliau lieka TS-LKD atstovė I. Šimonytė. Dabartinio premjero S. Skvernelio vertinimas ir toliau krenta.

Ingrida Šimonytė / R. Tenio nuotr.

„I. Šimonytė nėra partijos narė, tai čia irgi dviprasmiška, nes jos geras vertinimas yra susijęs su tuo, kad ji nėra konservatorė“, – su DELFI įžvalgomis dalijosi Š. Liekis.

Buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reitingas spalį buvo 6,4 proc., lapkritį – 5,9 proc., socialdemokratės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – atitinkamai 4,9 proc. ir 3,6 procento.

Buvusį premjerą, dabar frakcijos „Lietuvos gerovei“ Seime narį Algirdą Butkevičių premjeru spalį norėjo matyti 1,2 proc., lapkritį – 3,3 proc., Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą – atitinkamai 2,8 proc. ir 3,1 proc. respondentų.

Buvęs premjeras, europarlamentaras, TS-LKD narys Andrius Kubilius spalį turėjo 2,5 proc., lapkritį – 3 proc. respondentų palaikymą. Buvusio eurokomisaro socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio reitingas spalį buvo 2,2 proc., o lapkritį – 2,9 procento.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį premjeru spalį norėjo matyti 2,6 proc., o lapkritį – 2,2 proc. apklaustųjų.

Ramūnas Karbauskis / R. Tenio nuotr.

Vyriausybei nėra ko džiūgauti

Vyriausybės darbą teigiamai ir greičiau teigiamai spalį vertino 26,1 proc., lapkritį – 24,7 proc. respondentų.

Neigiamai ir greičiau neigiamai apie Vyriausybės veiklą spalį pasisakė 66,2 proc., lapkritį – 69,1 proc. respondentų.

7,7 proc. apklaustųjų spalį ir 6,2 proc. lapkritį sakė, kad nežino, kaip vertinti, arba neatsakė į klausimą.

VU TSPMI politologas K. Girnius sakė, kad per mėnesį nuo praėjusios apklausos nepasikeitęs Vyriausybės vertinimas turėtų būti suprastas kaip „dugno pasiekimas“.

„Tai reiškia, kad neigiami vertinimai yra pasiekę tam tikrą lygį, jau arti 2/3 rinkėjų neigiamai žiūri į Vyriausybę. Daug blogiau negali būti. (Vyriausybė – aut. past.) jau yra pasiekusi tą dugną. Kad ir kaip būtų, didina pensijas, vaiko pinigus, gal ne tiek, kiek buvo laukta, bet vis tiek yra žmonių, kuriems Vyriausybės veikla naudinga. Truputį skatina socialinį teisingumą, jų palaikymą turės“, – kalbėjo K. Girnius.

Pridūrė, kad jei R. Karbauskis nebūtų toks kovingas ir „piktokas“, Vyriausybės vertinimas irgi būtų šiek tiek didesnis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

90 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kantri muzikos tėvas V. Stakėnas atskleidė savo pirmą kartą „Žalgirio“ varžybose

A. Užkalnis išreiškė savo nuomonę apie „trikojus“: jiems priešinasi tik vairuotojai su trimis smegenų vingiais

Raudondvaryje įvykus avarijai prireikė greitosios pagalbos

Kauno rajone – 100 metų jubiliejus

Naktį laukia sunkios eismo sąlygos

Fiksuoja skaitytojai: kodėl „Kauno švara“ naktį taip elgiasi?

Aplinkosaugos gėda Kaune: srutų upelis teka jau daugiau nei 50 metų

Kaune vėl pasipylė vagystės iš automobilių: labiausiai turėtų saugotis „BMW“ savininkai

Kaunietis pasipiktino automobilių stovėjimo aikštele: už ką mokėti?

Kauno rajone vakar siautėjo girti vairuotojai