Kaupimą pensijai sustabdė tūkstančiai gyventojų

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Maždaug kas dešimtas apklaustasis nurodė toliau planuojantis nebekaupti II-oje pensijų pakopoje, parodė DELFI užsakymu atliktas „Spinter“ tyrimas. Tiesa, toks rezultatas, pasak Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininko Marijaus Kalesinsko, nė kiek nestebina, mat tokiam galimam lietuvių sprendimui yra rimtų priežasčių.

Nekaups vyresni

„Spinter“ atliktas tyrimas parodė, kad iš šiuo metu II-oje pensijų pakopoje kaupiančių žmonių likti kaupti ateičiai planuoja apie 64,4 proc., o beveik penktadalis (19,2 proc.) tikino sprendimo, ar kaups ateityje, dar nepriėmę.

Atliktoje apklausoje toliau tęsti kaupimą dažniau planavo 35-45 m. respondentai. Pastebima, kad jie buvo aukštesnio išsimokslinimo, didesnes pajamas gaunantys žmonės.

Kol kiti dar tik svarsto, ar kaupti, beveik kas dešimtas gyventojas (9,6 proc.) planuoja nutraukti kaupimą II-oje pakopoje, parodė tyrimas. Dar 6,8 proc. sakė atsakymo nežinantys arba tiesiog į klausimą neatsakė.

Nutraukti kaupimą dažniau svarstė vyrai, 46 m. ir vyresni, gaunantys didesnes pajamas. Neapsisprendę dėl tolesnio kaupimo dažniau teigė 26-35 m. bei 46-55 m. apklaustieji. Jie, įprastai, gaudavo vidutines pajamas.

„Spinter“ tyrimų vadovas Ignas Zokas, paprašytas įvertinti tyrimų rezultatus, sakė, kad yra tikimybė, jog tie žmonės, kurie šiandien dar yra neapsisprendę, ar kaups senatvei, gali rinktis tokį sprendimą, kokį rinksis gyventojų dauguma.

„Gali būti, kad tie žmonės ir liks neapsisprendę. Galima sakyti, kad penktadalio kaupiančiųjų sprendimas ir gali likti priimtas ne dėl to, kad nori kaupti, o būti pasirinktas ėjimas tai daryti su visu srautu ir banga, darymas taip, kaip daro visi“, – savo pastebėjimus išsakė I.Zokas.

Įvardino didžiausias problemas

Tiesa, kalbant apie tuos, kurie planuoja nutraukti kaupimą II-oje pakopoje, M.Kalesinskas sakė, kad yra dalykų, kurie gąsdina gyventojus.

„Kiek tenka matyti „Sodros“ duomenis apie lyg šiol įvykusius žmonių sprendimus, tai nemažai žmonių stabdė savo kaupimą, o gerokai mažesnė dalis su savo santaupomis grįžo į „Sodrą“.

Iš to, kiek tenka bendrauti su asociacijos nariais ir kitais kaupiančiaisias, tai susidariau įspūdį, kad daugelis dar mąsto, ką daryti, bet nemažai ir tų, kurie bando įsigilinti į tai, kas dabar yra keičiama, tačiau jie turi polinkį galvoti apie kaupimo stabdymą“, – sakė Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas.

Kaip pasakojo, didžiąją daugumą neramina ne patys pasikeitimai, o per dažnos reformos.

„Tenka pripažinti, kad žmonės sistemoje nebemato stabilumo ir niekas negali jų patikinti, kad dar po trijų ar penkių metų kaupimo sistemoje nebus esminių pakeitimų.

Tai – pagrindinė priežastis ir dominuojantis motyvas, kodėl žmonės traukiasi. Jie bijo pokyčių, bijo padaryti sprendimus, kuriuos jiems reikėtų daryti 20-30-čiai metų į priekį bijodami, kad sistema dažnai keisis ir ateityje“, – teigė ekspertas ir pridūrė, kad praeityje ji taip pat buvo keičiama per dažnai.

Visgi nepaisant to, kur žmonės pasirinks kaupti pinigus senatvei, kad to imtis reikia jau dabar, M.Kalesinskas sakė neabejojantis. Jo teigimu, jeigu tai bijoma daryti II-oje kaupimo pakopoje, reikėtų rinktis III-ąją arba kaupti savarankiškai.

„Akivaizdu, kad „ Sodra“ tos vadinamos orios pensijos prie mūsų demografinių ir ekonominių tendencijų užtikrinti negalės“, – sakė jis.

Anuitetas išlieka dideliu klaustuku

Atliktas tyrimas nustatė ir tai, kad 40,9 proc. respondentų sakė nenutuokiantys nei kas yra anuitetas, nei kaip jis veikia. Tiesa, likusi dalis, kurių buvo daugiau nei pusė, savo žinias vertino gerai.

Štai 19,3 proc. respondent teigė tiksliai žinantys, kas yra anuitetas, o 33,8 proc. sakė manantys, kad žino. Dar 6 proc. į klausimą iš viso neatsakė.

Žinantys, kas yra anuitetas, dažniau nurodė vyrai, esantys 26-35 m. Taip pat jie buvo aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Apie šį tyrimo klausimą pasisakė ir I.Zokas.

„Tas žinojimas, kas yra anuitetas, jis nėra didelis. Žmonės per daug nesigilina, neapsisprendžia, nežino, ką darys“, – teigė jis ir žinias apie papildomos pensijos kaupimą lygino su politikos rinkimais.

„Čia ir nebus tokio aiškaus apsisprendimo, kaip rinkimuose, kai turi vienaip ar kitaip, pareikšti valią“, – apie kaupimą ateičiai sakė „Spinter“ tyrimų vadovas.

Kaupimą sustabdė 42 tūkst.

„Sodros“ duomenimis, sausio mėnesį iš viso Lietuvoje buvo 1,298 mln. pensijų kaupimo dalyvių iš kurių 839 tūkst. sumokėjo pensijų kaupimo įmokas iš savo darbo užmokesčio.

Kaip aiškino, palyginimui, prieš metus įmokas nuo savo atlyginimo buvo sumokėję tik 478 tūkst.

„Tad net ir pasikeitus sąlygoms – pradėjus realiai kaupti pensijai ir prie kaupimo prisidėti dalimi savo darbo užmokesčio – žmonių šis pokytis neatbaidė, nes čia kalbame apie dalyvius, kurie jau sumokėjo įmokas sausį“, – aiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.

Jis pasakojo, kad nuo šių metų pradžios 12 tūkstančių gyventojų nusprendė nutraukti kaupimą ir sugrąžinti lėšas į „Sodrą“.

„Nutraukusiųjų kaupimą gyventojų skaičius nesiekia 1 proc.“, – teigė jis.

Tiesa, ne mažiau svarbus skaičius ir tų, kurie kaupimą šiuo metu yra sustabdę, o tokių yra 42 tūkst.

„Jie nusprendė sustabdyti kaupimą ir kol kas įmokų į pensijų fondus nemokėti, tačiau jie iki šiol sukauptas lėšas yra patikėję pensijų kaupimo fondams“, – pasakojo S.Jarmalis ir teigė, kad tokių gyventojų dalis tesudaro kiek daugiau nei 3 proc

„Gyventojams sudaryta galimybė priimti sprendimą, kokį jie nori. Akivaizdu, kad kone milijono gyventojų, arba daugiau nei 95 proc. šiemet jau bent du mėnesius sumokėjusių įmokas į savo sąskaitą pensijų kaupimo fonde sprendimas yra kaupime dalyvauti, net jeigu jis aktyviai neišreikštas“, – tikino specialistas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

121 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pakartotinis pranešimas: uždaromas Aleksoto tiltas

Tyrimas atskleidė senatvės Lietuvoje realybę: rezultatai sukrėtė net tyrėjus

Seime svarstymai dėl stichijų padarinių: akiratyje – ūkininkai

Iškilo naujas siūlymas – neapmokestinti surinktų žmonių aukų

Žinios iš buvusio Kauno mero: siūlo pakeisti vardines rinkėjo korteles

Kaunietis atskleidė daugiau detalių apie gyvybę nusinešusią avariją

Buvusio žalgiriečio D. Lavrinovičiaus šeimą aplankė gandrai: atskleidė vardą

Karštas diskusinis klausimas – gimdymas sulaukus 45-erių: už ar prieš?

Kauno rajone didelė nelaimė – mašinos skrydis nuo kelio

Joninių atgarsiai pareigūnų ir gaisrininkų akimis: buvo įprasta naktis