Trys klaidos, kurias daugelis daro ruošdami pusryčius

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui, sako kinų patarlė. Vis dėlto, siekiant maitintis sveikiau, svarbu ne tik papusryčiauti sočiai, bet ir tinkamai pasirinkti, ką ryte valgyti. Mitybos specialistės Vaidos Kurpienės teigimu, dažnas čia ir suklumpa. Tad ekspertė išskiria tris klaidas, kurias dauguma daro per pusryčius, ir paaiškina, kokie pusryčiai – išties vertingi.

1 klaida: saldūs pusryčiai

Nors atrodytų, kad saldžios bandelės, sirupais gardinti blyneliai ar mėgstama uogiene paskaninta varškė pusryčiams – idealus pasirinkimas, atsiųstame pranešime V. Kurpienė sako, kad rytais valgyti saldžiai nėra naudinga.

„Daugelis yra girdėję, kad jei jau nori paskanauti saldumynų, juos valgyti turėtų pirmoje dienos pusėje. Interpretuodami tokią taisyklę žmonės dažnai nusprendžia, kad ir pusryčiai turėtų būti saldūs – tada iš pat ryto prisivalgo saldžiai. Sprendimas nėra teisingas, nes, liaudiškai tariant, taip nuo pat ryto žmogaus kraujyje „užkeliamas“ cukrus, prasideda uždegiminiai procesai ir išbalansuojami hormonai. Dėl to vėliau visą dieną žmogus nori vis daugiau ir daugiau saldaus maisto, miltinių patiekalų“, – sako V. Kurpienė.

Pasak mitybos ekspertės, ryte jaučiamas noras pavalgyti saldžiai signalizuoja apie išbalansuotą organizmą ir dienos režimą. Problemą išspręsti, anot specialistės, galima vos per porą savaičių, o priemonės – labai paprastos: tereikia anksčiau eiti miegoti, anksčiau suvalgyti vakarienę ir subalansuoti mitybą dienos eigoje.

2 klaida: jokių pusryčių

V. Kurpienė pabrėžia, kad norint maitintis sveikai, per dieną rekomenduojami trys pagrindiniai valgymai: per pusryčius, pietus ir vakarienę, ir nė vieno šio valgymo nereikėtų atsisakyti. Galima įterpti dar du užkandžius. Ir nors kai kuriems žmonėms rytais valgyti nesinori, pasak ekspertės, tai – didelė klaida.

„Žmonėms, kurie visai nevalgo pusryčių, dažnai yra sunkiau susikaupti, sunkiau sekasi atlikti darbus. Neretai jiems atrodo, kad perdien labai daug nuveikia, tačiau iš tiesų jų smegenys veikia lėčiau. Be to, nevalgantys pusryčių anksčiau užsinori pietų, todėl susidaro labai ilgas laiko tarpas iki vakarienės. Per tą laiką išalkę žmonės dažniausiai užkandžiauja tikrai ne obuoliais ar agurkais – veikiau renkasi nevertingus saldumynus, daug „tuščių“ kalorijų, kurios neteikia energijos, turinčius produktus. Pusryčių dažniausiai nesinori, jei trūksta miego arba kai vakare valgoma per daug arba per vėlai“, – paaiškina ji.

3 klaida: gyvūninės kilmės produktai pusryčiams

Galiausiai, pasak V. Kurpienės, dažnas pusryčiams renkasi gyvūninės kilmės produktus – verda kiaušinius, kepa kiaušinienę, skanauja varškės ar panašiai. Toks pasirinkimas, anot specialistės, gali būti vertinamas įvairiai – vieni sako, kad taip valgyti yra tinkamas sprendimas, kiti ginčijasi.

„Savo ruožtu noriu priminti tai, kas yra įrodyta: augalinės kilmės produktų kiekį savo mitybos racione žmogus turėtų didinti, o gyvūninės – mažinti. Tai nereiškia, kad valgyti gyvūninės kilmės produktų negalima. Tačiau reikėtų kritiškai įsivertinti: jei pusryčiams rinksitės būtent tokius produktus, ar tikrai daugiau perdien jų nevalgysite? Jei vėliau tą pačią dieną pietums ar vakarienei valgysite, pavyzdžiui, kiaušinių, pieno produktų ar mėsos, gyvūninės kilmės produktų jūsų racione jau bus per daug“, – dalijasi V. Kurpienė.

Ką tuomet valgyti pusryčiams?

Idealus ir sparčiai populiarėjantis patiekalas rytui, pasak V. Kurpienės, yra košės. Tačiau šios turėtų būti tinkamai paruoštos: ne greitai paruošiamos ir ne saldžios, be to, jokiais būdais ne pervirtos, nes praras visą teigiamą poveikį.

Lietuviai valgyti įvairias kruopas renkasi dažniau, kai atvėsta orai, sako prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė. „Pastebime, kad tik pradėjus vėsti orams, maždaug nuo rugsėjo, skirtingų kruopų pardavimai nuosekliai auga ir tai tęsiasi iki pat kovo mėnesio. Taip pat Lietuviai vis dažniau renkasi ekologiškas kruopas, jų paklausa šiais metais, lyginant su 2017 m., išaugo beveik 80 proc.“, – sako ji ir atskleidžia, kad lietuviai pamėgę ne tik tradicinėmis laikomas grikių, avižų, miežių, bolivinės balandos, perlinių kruopų ar 5 grūdų, bet ir mažiau įprastas, pavyzdžiui, sorų, burnočių sėklas, rugių, speltos ar nešlifuotų raudonųjų ryžių kruopas.

Tuo metu V. Kurpienė pataria, kaip košes sveikai ir maistingai paskaninti, kad šios taptų dar patrauklesnės valgyti.

„Vietoje sveikiems pusryčiams netinkamų uogienių ar sirupų, skaninti košes siūlyčiau kietuoju sūriu, grietine, prieskoniais, vertingais aliejais, riešutais, sėklomis, džiovintais pomidorais ar daržovėmis. Pavalgę tokius pusryčius savo organizmą praturtinsite energija, sumažinsite saldumynų ir miltinių patiekalų poreikį, daržovės padės saugotis nuo virusų, o aštresni prieskoniai gali padėti suaktyvinti kraujotaką ir virškinimo traktą“, – sako V. Kurpienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaune apstu KET pažeidimų: įkliuvo ir vairuotojai, ir pėstieji

Kaune pražydo aukščiausia Lietuvoje palmė

Vaikus pornografijai išnaudojęs vyras išgirdo teismo sprendimą – už grotų nesės

Stiprus susidūrimas Petrašiūnuose – vairuotojai išvežti į klinikas

S. Skvernelis prisiminė seną nuobaudą: didžiausia nuodėmė nutiko prieš 20 metų

Fiksuoja skaitytoja: Kauno senamiestyje pabudo gamta

Smarkus smūgis Panemunėje: į nelaimės vietą išsiųsti medikai

Kurį laiką mažėjęs sergamumas gripu vėl šoktelėjo

Viena didžiausių šalies IT paslaugų tiekėjų patyrė gedimą

Kauno pareigūnai tiria: sekmadienį rastas apiręs kūnas