LRT Kauno redakcijai – 50 metų, ką mena legendiniai jos darbuotojai V. Mačiulis ir J. Jankevičius

R. Tenio koliažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šiandien sukanka 50 metų, kai LRT Kauno redakcija parengė pirmą tiesioginę laidą – „Virš miesto aidi varpai“. Jos filmavime dalyvavo minios žmonių, o transliacijai parengti prireikė net kelių autobusų įrangos. Kaune televizijos transliacijų grupė buvo įkurta dar 1968-aisiais, jos namai Kaune – S. Daukanto g. 28 A.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina ilgamečius LRT Kauno televizijos redakcijos darbuotojus, žurnalistus – Vidą Mačiulį (žurnalistu dirbantį 53 metus) ir Jurą Jankevičių (besidarbuojantį 26 m.). Jų kuriamos laidos „Krepšinio pasaulyje“ ir „Klausimėlis“ skaičiuoja kelis dešimtmečius, kur paslaptis?

Kaip Lietuvos televizija atėjo į Kauną

Legendinis Lietuvos televizijos žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis mena, kad 1968 sausio 15 d. Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininko Jono Januičio įsakymu buvo įkurta Kauno televizijos grupė. A.a.Vytautas Andrejaitis pradėjo jai vadovauti ir 1968 m. vasario 16 d. antruoju darbuotoju pasikvietė Vidą Mačiulį. „Simboliška, šįmet 100 metų atkurtai Lietuvos valstybei ir 50 metų, kai pradėjau dirbti televizijoje“, – džiaugiasi V. Mačiulis. Jis atvirauja žurnalistu tapęs neplanuotai, nuo šeštos klasės svajojęs būti radijo diktoriumi, jau ir į finalą buvo patekęs, tačiau radijo jaunimo laidų redaktorius Vladas Daugėla jį paprotinęs: „Ką, tu, nori būti robotas?!“ Šie žodžiai privertė rimtai susimąstyti, galiausiai V. Mačiulis pasirinko televiziją.

Trečiasis prie komandos prisijungė Raimondas Čaikauskas – Kauno dramos teatro (dabar Nacionalinio Kauno dramos teatro) aktorius, jis tapo LRT Kauno redakcijos režisieriumi. Garso režisieriumi tapo to paties teatro garso režisierius Algis Kučinskas, televizijos operatoriumi – a.a. Vacys Urbanavičius, antrasis – Stasys Čechanavičius, trečiasis laidą transliavo Vytenis Pauliukaitis.

Palaipsniui redakcija pildėsi darbuotojais ir pradėta rimtai darbuotis iš Kauno.

„Mes nieko nemokėjome, atėjome iš laikraščių, visi jauni“, – atvirauja V. Mačiulis.

Buvę ir esame LRT darbuotojai prie S. Daukanto g. 28 A./A. Švenčionio nuotr.

Pirmoje transliacijoje dalyvavo minios

V. Mačiulis gerai prisimena 1968 gegužės 18 d., kai transliuota pirmoji tiesioginė LRT Kauno redakcijos laida iš Karo istorijos muziejaus (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejaus) sodelio. Muzikinė, publicistinė laida vadinosi – „Virš miesto aidi varpai“. Vaizdas buvo nespalvotas, mat pirmieji spalvoti televizoriai Lietuvoje pradėti gaminti tik 1978 m., tai legendiniai „Tauras 714“.

1968 m. gegužės 18 d. buvo fiksuota, kaip muziejaus bokšte groja Giedrius ir Viktoras Kuprevičiai, o jų pasiklausyti susirinkę minios žmonių. Po pasirodymo prie muzikantų būriavosi galybė gerbėjų, laukdami autografų.

„Buvo sekmadienis, apie 16:20 val., labai saulėta, graži diena, žmonių minios, skamba varpai. Iš visos tarybų sąjungos atvykdavo vien varpų pasiklausyti. Šventė visiems! Menu, kaip sunku būdavo surengti transliaciją: kabelis vos 150 m, o jei transformatorinė už 300 m – jau negali transliuoti. Kamerą užkelti į kariliono bokštą neįmanoma, mat buvo didelės ir sunkios, tad sukomės iš padėties: iš anksto pasirūpinome nuotraukomis iš viršaus, kameros jas vis parodydavo per transliaciją. Nepatikėsite, transliavimo aparatūra užėmė du didelius autobusus! Be to, reikėjo aukštos įtampos elektros energijos, tad privalėjome užkelti didžiules antenas, kad matytų prie Kauno sporto halės stovintį bokštą, nes signalas buvo perduodamas į jį. Taigi, su režisieriumi pirmiausiai nuvažiuodavome pasižiūrėti, ar iš norimo transliuoti pastato matosi bokštas plika akimi, jei ne – transliacijos nebus“, – su šypsena prisimena V. Mačiulis.

TV studijoje Kaune V. Pauliukaitis prisimena, kaip tapo televizijos operatoriumi./A. Švenčionio nuotr.

Pirmieji reportažai – be garso

V. Mačiulis mena sunkius darbo laikus. „Dabar kalbu į mikrofoną, mane rodo ekrane, o tais laikais buvo – nebylių reportažai: operatorius nufilmuoja į kino juostą, ją duoda išryškinti, Vilniuje sumontuoja, aš parašau tekstą apie įvykį ir diktorius paskaito. Paskui su Stasiu Dargiu sugalvojome panaudoti radijo magnetofoną: aš kalbėdavau į mikrofoną, o kol kalbu operatorius rodo mane ekrane, dabar juokinga prisiminti – nebūdavo sinchronijos, neatitiko greičiai“, – mena V. Mačiulis.

1972 m. miesto valdžia nupirko studijinę aparatūrą ir laidas ruošdavo savo studijoje, transliuodavo tiesiogiai į eterį. Kai reikėdavo, kilnojama televizijos stotis – tiedu autobusai, važiuodavo į miesto pakraščius, iš įvykio vietos rengdavo reportažus.

V. Mačiulis televizijoje rengė laidas „Savaitės aidai“, „Studijų dienos“, nuo 1987 m. iki 1992 m. – publicistinę muzikinę laidą „Sekmadienio rytą“, nuo 1992 m. iki šiol kuria legendinę laidą – „Krepšinio pasaulyje“.

V. Mačiulis./Kaunas.lt nuotr.

Kritikuoti negalėjo

Prieš 50 m., kai tik LRT Kaune atsidarė, turinys buvo kitoks, žurnalistai neturėjo laisvės kurdami turinį kaip dabar. Teigiama, kad anuomet televizijoje ir sienos ausis turėjo, televizija buvo vienos partijos vadovaujama ir įvairių struktūrų smarkiai kontroliuojama institucija.

„Iki Atgimimo kritika neužsiiminėjome, partija pati ką reikia pakritikuodavo“, – mena V. Mačiulis. Po to atsivėrė laisvė ir žurnalistai galėjo profesionaliai dirbti, nepatirdami įtakos. Tiesa, V. Mačiulis stebisi, kad dabar pirmosiose pozicijoje atsiduria negatyvios naujienos: nužudymai, vagystės, politikų skandalai, o seniau buvo stengiamasi akcentuoti pozityvias naujienas, kas naujo įvyko, buvo atidaryta – visiems naudinga informacija. „Visada sakau ir sakysiu, kad mes, lietuviai, esame nelaiminga tauta, dėl savižudybių pirmiausiai kaltos masinės informavimo priemonės, o labiausiai televizija, nes rodo, kad viskas tik blogai. Žurnalisto misija – šviesti, atspindėti realybę ir kitus raginti taip daryti. Kitas pastebėjimas – vyksta spaudos konferencija ir visi žurnalistai parašo tą patį, o gal galima ir kitą pašnekovą pakalbinti, kito naujienos kampo paieškoti, kad kažką naujo skaitytojui/žiūrovui pateiktum? Dabar naujienos labai supanašėjusios“, – pastebi 53 metus žurnalistu dirbantis V. Mačiulis.

Pašnekovas akcentuoja, kad žurnalistams stinga objektyvumo. „Žmogus turi dvi akis, dvi ausis ir vieną širdį: jis turi viską matyti, girdėti, bet pirmiausiai perleisti tai per savo jausmus, širdį, sielą“, – kalbėjo legendinis žurnalistas.

Kairėje stovi ekonomikos mokslų daktaras Vladas Daugėla, dar 1966-1967 m vedęs televizijos laidas , viduryje – V. Mačiulis, dešinėje – pirmas operatorius Stasys Cekanavičius.

Sausio 13-ąją V. Mačiulis pasiekė rekordą

Pasiteiraujame apie 1991 m. sausio įvykius. V. Mačiulis akcentuoja: „Reikia nusilenkti tiems, kurie pirmieji sugebėjo įjungti transliacijos aparatūrą. Beje, pirmasis eteryje prabilo Modestas Patašius, tai įvyko sausio 13 d. apie 2 val., po to prakalbo a.a. Raimundas Yla. Dirbome neskaičiuodami valandų, o aš net papuoliau į Lietuvos rekordų knygą, nes tą naktį ilgiausiai neišėjau iš televizijos studijos: dirbau čia 11 valandų ir 30 minučių“, – pasakojo 35,5 metų LRT dirbęs žurnalistas.

Lemtingi 1991 m. sausio įvykiai./Filmo „Sekmadienio rytas Sausio 13-osios naktį“ stop kadras.

„Sausio 13-ąją išėjo vienintelis laikraštis – „Kauno diena“, tai per spaudos apžvalgą visą valandą skaičiau jį nuo pradžios iki pabaigos; dar Vilniaus „Laisva Lietuva“ buvau atsivežęs“, – mena lemtingą dieną pašnekovas.

Čia pat jis prisimena rengtą reportažą su Sausio 13-osios aukos, kauniečio T. Masiulio, mama. „Dabar sunku pagalvoti, bet interviu ėmiau labai neįprastoje vietoje – šalia T. Masiulio karsto, velionis buvo pašarvotas istorijos muziejaus salėje. Ar galit, įsivaizduot, iš kur tokia drąsa?! Dabar taip nedaryčiau“, – atvirauja V. Mačiulis.

V. Mačiulis 1991 m. sausio 13 d./Video stop kadras.

Kartu su režisieriumi Broniumi Talačka sukūrtą filmą „Sekmadienio rytas Sausio 13-osios naktį“ galima pamatyti čia.

Nuo 1992 m. iki 1993 m. atsiradusi programa LTV 2 iš Kauno transliavo naujas programas, ten gimė laidos: „Krepšinio pasaulyje“, „Klausimėlis“ – gyvuojančios iki šiol bei „Laisvės alėja“, „Video kaukas“, „Sveikinimų koncertas“, su žinoma muzikos redaktore Dzintra Varžgaliene.

Kaip žurnalistui gaiviausias vėjas V. Mačiuliui buvo nuo 1988-1989 metų: „Ką norėjome – tą darėme, laisvė.“

V. Mačiulis laidą „Krepšinio pasaulyje“ rengia jau 26 metus./R. Tenio nuotr.

Populiarioji laida „Krepšinio pasaulyje“ rodoma jau 26 metus

Vido Mačiulio laida „Krepšinio pasaulyje“ startavo 1992 m. sausio 11 d., pirmoji laida truko net 2,5 val.: jos herojai – poliglotas a.a. Arūnas Pakula, kalbėjęs 16-ka kalbų, kuris buvo ką tik grįžęs iš Ispanijos „Žvaigždžių dienos“ (tuo metu ten žaidė A. Sabonis); taip pat dalyvavo „Žalgirio“ fizinio parengimo treneris Aleksandras Kusauskas. Neseniai pasirodė jau 1050-oji laida.

„Krepšinis man buvo viskas, 10 metų Kauno sporto halėje darydavau „time out‘us“ (minutės pertraukėles): gyvus interviu su žaidėjais, treneriais. Būdavo, einu Laisvės alėja ir aplinkiniai šaukia: „time out eina, time out eina“, – prisimena V. Mačiulis.

Kokia laidos „Krepšinio pasaulyje“ ilgaamžiškumo paslaptis? „Aš ir su žmona neišsiskyriau, ir darbo televizijoje nepakeičiau, kitąmet sueis 30 metų, kai vadovauju Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriui. Toks charakteris, genai: tėvukas ir mama buvo pastovūs, be to, aš ožiaragis – ką užsispiriu, tą padarau, o ir tiesą į akis pasakau, dėl to ir priešų yra“, – atvirauja V. Mačiulis.

Televizijos darbuotojai tapo žvaigždėmis

Legendinis Lietuvos televizijos žurnalistas V. Mačiulis mena, kad televizijos darbuotojai netruko tapti žvaigždėmis: „Buvome populiariausi, nes Lietuvoje veikė viena televizija, nuolatos buvome matomi ekranuose, visi mus pažinojo, buvom žvaigždės. Tiesą sakant, dėmesys mane nervindavo, ypač aktyvios buvo moterys: kur benueisi – parduotuvę, polikliniką ar kitur – vis išgirsi: „mūsų gražuolėlis“, „mūsų gražiausias“. Skambindavo ir į studiją, klausdavo kada galime susitikti. Vengdavau dėmesio, poliklinikoje sėsdavau kur nuošaliau, kad nepažintų, neleistų be eilės, nerodytų nuolankumo“, – gerbėjų dėmesio siužetus prisiminė V. Mačiulis.

Pasak jo, gerbėjų bumas tęsėsi iki kitų televizijų atsiradimo Lietuvoje.

Žurnalistai pasidarė robotais

Pasiteiraujame, ar ateity žurnalistus pakeis robotai? V. Mačiulio atsakymas nustebina: „Mes jau patys tapome robotais. Ne menas nueiti į spaudos konferenciją, įsirašyti kalbą, iššifruoti ir paskelbti. Tie, kurie suranda naują temą, išgvildena yra tikrieji kūrėjai. Dabar jau visi, turintieji mobiliuosius ir internetą, yra žurnalistai. Pastebiu, kad nuskurdinta lietuvių kalba, antraštės vienodos – jau esame robotai. Štai, seniau, kad taptum vyr. redaktoriumi – turėjai praeiti mokyklą nuo paprasto žurnalisto iki aukščiausios grandies profesionalo. Dabar redaktoriais ar direktoriais tampa tie, kurie patys nemoka rašyti, tai ką tokie gali darbuotojus išmokyti, kokie jų reikalavimai? Be to, patys žurnalistai aptingo, jiems nebereikia mokytis, bendrauti su žurnalistų bendruomene, jaučiasi atskirtis“, – pastebi žinomas žurnalistas.

V. Mačiulis iš LRT išėjo išdirbęs 35 m. ir 5 mėn., po to darbavosi „BTV“, „Sporto TV“, dabar dirba „Lietuvos ryto“ televizijoje. „Žurnalistikoje esu jau 53 metus. Bet jėgų turiu dar labai daug!“, – žvaliai atsisveikina V. Mačiulis.

J. Jankevičius./P. Dautarto nuotr.

LRT – tai laisvė kurti

Keliaujame kalbinti kito pašnekovo, LRT kone dvigubai trumpiau, nei V. Mačiulis dirbančio – Juro Jankevičiaus. LRT jis darbuojasi nuo 1992 m., o praktikantu buvo priimtas dar 1990-aisiais. Laidų „Laisvės alėja“, „Klausimėlis“, „Labas ryta, Lietuva“ kūrėjas Juras Jankevičius atvirauja, kad LRT jam pirmiausiai asocijuojasi su laisve. „Čia nesi susaistytas redakcijos įsipareigojimų, rėmėjų ar ar reklamos davėjų. Jau daugybę metų laisvė, LRT yra neįtikėtinai didelė, tuo labai džiaugiuosi“, – pokalbį pradeda J. Jankevičius.

Populiarią laidą „Laisvės alėja“ jis rengė 1992-2000 m., čia buvo galima išvysti, kaip Kaunas atrodė pirmaisiais Nepriklausomybės metais. „Dirbome labai linksmai, smagiai, savo malonumui. Kai dirbi savo malonumui – tai jaučia ir žiūrovai, įvertina“, – pastebi J. Jankevičius.

Laidos „Klausimėlis“ užsklanda./Video stop kadras.

Legendinis „Klausimėlis“ sulaukė pilnametystės

Į visas rengiamas laidas jis tikina įdedantis širdį, panaudoja viską, ką geriausia moka, nes temas dažniausiai pats sugalvoja.

Nuo 2000 m. iki šiol jis rengia laidą „Klausimėlis“. Anot jo, svarbiausia, kad žiūrovai sužino daug įdomios, faktais paremtos informacijos iš ekspertų lūpų.

Ką „Klausimėlis“ sako apie Lietuvą? „Keičiasi žmonės, keičiasi ir pati laida, joje vis daugiau pažintinio prado, vis mažiau keistų atsakymų. Atsižvelgiam į žiūrovų skonį, televizijos poreikius, ir mums patiems smagu, kad tas rimtesnis edukacinis pradas laidoje užima vis daugiau vietos“, – sako ilgametis „Klausimėlio“ rengėjas. Beje, pirmosios laidos 2000 m. buvo 10 min. trukmės, dabar trunka pusvalandį.

Prieš išvykdamas kalbėti su praeiviais, J. Jankevičius kiekvienai laidai ruošiasi apie 2 valandas, išsamiai pasiruošia temai, kad galėtų įvairesnius klausimus užduoti. Anot jo, temos įdomios ir aktualios daugeliui, pvz., šios savaitės laida yra apie alkoholį, čia kalba ekspertas iš Kauno klinikų Jonas Šurkus; kitą savaitę eteryje pasirodys laida apie gintarą, praeivių atsakymus komentuos gintaro ekspertas Kazimieras Mizgiris, turintis išskirtinę gintaro kolekciją.

J. Jankevičius./Delfi.lt, Š. Mažeikos nuotr.

Pirmos mobilios transliacijos metu – lama „pakišo kiaulę“

2009 m. J. Jankevičiui besidarbuojant laidoje „Krašto spalvos“, buvo surengta pirmoji mobili transliacija televizijoje.

Debiutuota zoologijos sode. „Labame ryte“ įsijungiam su tuometiniu mezon ryšiu, veikia jis tik lamos aptvare, ir kolegė Jūratė bandė kažką papasakoti „Labo ryto“ žiūrovams, o aš tuo metu tvarkiau aparatūrą. Ta lama, bjaurybė, prieš pat eterį – atsuko užpakalį į ekraną ir stovėjo taip visos transliacijos metu. Mes pasislinkti niekur negalėjome, nes ryšys buvo tik tame konkrečiame taškelyje, ir niekur nepajudėsi!“, – juokiasi J. Jankevičius.

„Krašto spalvos“ galiausiai tapo „Laba diena, Lietuva“ – didele, rimta naujienų tarnybos laida.

Žurnalistas pastebi, kad mobilios transliacijos per ne pilną dešimtmetį smarkiai pakeitė Lietuvos televizijos naujienų tarnybą. „Atrodytų – žaidimai, iš kurių rimti kolegos iš pradžių juokėsi, paskui atsargiai žiūrėjo, o dabar be šito mes naujienų tarnyboje negalime gyventi. Tiesioginis eteris iš visur ir visada – tapo kasdienybe, tik spėk suktis“, – pastebi J. Jankevičius.

Sausio 13-oji./R. Tenio nuotr.

Sausio 13-ąją Kaunas prabilo tiesioginiame eteryje

J. Jankevičius pažymi, kad Kaunas buvo vienintelis Sovietų Sąjungoje, turėjęs padalinį su tiesioginiu eteriu. Kuo tai svarbu? „Prisiminkime 1991-uosius: kai sovietinė kariuomenė užgrobė mūsų pagrindinę būstinę S. Konarskio gatvėje Vilniuje – į Kauną persikėlė visos LRT transliacijos. Nenorėdami, jie sukūrė tai, kas mus išgelbėjo – priėmusieji sprendimą, kad Kaune leistų sukurti tiesioginį eterį, jeigu jie būtų žinoję, kuo visa tai virs Sausio 13-ąją, tikrai to nebūtų darę. Tai turėjo didelę įtaką mūsų istorijai. Antra vertus, televizijos studija, kurią mes šiandien turime Kaune – yra radijo studija, kuri veikė nuo 1933 m. Tai – seniausia veikianti televizijos studija visame regione. Kadaise joje dainavo Pupų Dėdė, Kipras Petrauskas…“, – pasakojo J. Jankevičius.

Sausio 13-ąją J. Jankevičius buvo Vilniuje, S. Konarskio gatvėje, tuomet dar studentas, praktikavęsis LRT.

Lemtingomis dienomis jis dirbo „Panoramos“ naujienų tarnyboje. Labiausiai jam įsiminė žmonių palaikymas. „Kaip mus sutikdavo, kai išvykdavom kur filmuotis! Buvo kitoks pagarbus požiūris į žurnalistus! Dirbome darbą, kurio svarbą jautė visi, tai buvo vienas svarbiausių informacijos šaltinių. Tuo metu tebuvo radijas, televizija ir spausdintas laikraštis, nebuvo interneto. Įsivaizduojat tokius laikus? Bandau įsivaizduoti, kaip atrodytų Sausio 13-oji šiais interneto, feisbuko, tviterio laikais, kai minią gali sukviesti tokiu fantastiniu instrumentu?“, – svarsto J. Jankevičius.

Kauno žurnalistai, dirbantys įvairiose žiniasklaidos priemonėse./Delfi.lt, R. Achmedov nuotr.

Abejoja, ar žurnalistus greitu metu pakeis robotai

Ilgamečio LRT žurnalisto J. Jankevičiaus prašome pasvarstyti, kaip po 10-20 m. keisis žurnalistika, ar žurnalistus pakeis robotai? „Su robotais paprasta ten, kur vyrauja anglų kalba, jei pamiršime lietuvių kalbą ir vartosime anglų kalbą ir turinį – tai įvyks greičiau. Lietuvių kalba, kaip matome, robotams yra labai nepatogi. Susikalbėti su išmaniuoju garsiakalbiu lietuviškai – negalime, sukurti tobulą bendravimą lietuvių kalba kol kas nesiseka. Tas laikotarpis truputį ilgiau užsitęs, negu anglakalbėje aplinkoje, tad žmonių čia gal dar ilgiau reikės. Juo labiau, kad kūryba – specifinis dalykas, matysime turinį kuris techninio pobūdžio parašytas automatinių sistemų; o ką mes vadiname kūriniais – ilgiau išliks žmonių produktas. Didelė problema visose medijose – tai, ką mes šiandien laikome nenuginčijamais įrodymais, t.y. vaizdo medžiaga, yra tobuli būdai šiandien sukurti, įdėti žmogui į lūpas ne jo žodžius. Didelė problema – nebegalime tikėti savo akimis. „Fake news“ (netikros naujienos) problemos artimiausią dešimtmetį, matyt, bus viena svarbiausių temų mūsų dienotvarkėje, kaip neprarasti auditorijos nepasitikėjimo“, – įsitikinęs Juras Jankevičius.

Jis palygino LRT ir Suomijos nacionalinių transliuotojų biudžetus: „LRT biudžetas siekia 40 mln. eurų, o štai Suomijos nacionalinio transliuotojo biudžetas yra net 0,5 milijardo eurų ir jie skundžiasi, kad per mažai. Tačiau, mes galime sukurti kokybišką turinį ir labai pigiai“, – pastebi J. Jankevičius.

Grafitis ant LRT Kauno studijos sienos./R. Tenio nuotr.

J. Jankevičiaus patarimai pradedančiajam žurnalistui

Kas svarbiausia pradedant žurnalisto kelią? „Kiekvienas vertybes susiformuojame patys, matome kaip auditorija reaguoja į mūsų rengiamą kūrinį. Visada pravartu savęs paklausti: ar padarėme viską, kad būtų kokybiška ir atitiktų profesinius standartus? O gal verčiau padarėme taip, kad tiesiog būtų laimingi mūsų redakcijos rėmėjai, ar atspindėti redakcijos rėmėjų interesai? Pinigai ne viską nulemia, turime būti tikri ar mūsų sąžinė švari“, – akcentuoja LRT jau 26 metus dirbantis J. Jankevičius.

Pašnekovai pakviečia kauniečius apsilankyti LRT Kauno redakcijoje (S. Daukanto g. 28 A), kur eksponuojama paroda -„Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“, joje išvysite ir tebeveikiantį XX a. pr. Prancūzijoje pagamintą gramofoną, iš kurio sklinda Danieliaus Dolskio dainos. Daugiau apie parodą skaitykite čia.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Už sudrausminimą - naktis areštinėje ir atimti kauniečių vaikai: pavertė girtaujančiais smurtautojais

Gaisro liepsnos ryja buvusias Kauno radijo fabriko patalpas

Kauno regione fiksuojamas didžiausias skaičius sergančių peršalimo ligomis

Mokyklose svarstoma įvesti specialią valandos trukmės pertrauką

„CityBee“ griežtina taisykles: neatsakingiems vairuotojams taikys 2 tūkst. eurų baudas

Suskaičiavo nelaimes rombais pažymėtose Kauno perėjose: statistika nustebins

Ekonomikos augimo Lietuvoje trukmė užminė mįslę: artinasi krizė?

Skaudus susidūrimas Jonučiuose: prireikė ugniagesių ir medikų pagalbos

Kaune – svarbiausias Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo renginys

Kaune viršyta pavojingo vėžį sukeliančio teršalo koncentracija