10 lankomų Kauno vietų tarpukariu ir dabar – kaip pasikeitė – Kas vyksta Kaune

10 lankomų Kauno vietų tarpukariu ir dabar – kaip pasikeitė

R. Tenio nuotr.

Kaunas tada ir dabar: kaip miesto lankomos vietos atrodė prieš daugiau kaip šimtą metų ir tarpukariu bei kaip 2018-aisiais? Palyginkime 10 populiarių Kauno vietų, kurių pasivaikščiojimams nepraleidžia nei vietiniai, nei užsienio svečiai.

Palyginkime, kaip XX a. pr. bei tarpukariu ir kaip dabar atrodo šie Kauno objektai: Rotušė, Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Vytauto Didžiojo), Perkūno namas, Kauno pilis, Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (Soboras), Laisvės alėja, Vilniaus gatvė, Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dabartiniai Kauno arkivyskupijos svečių namai) ir Lietuvos banko rūmai Kaune.

Senosios nuotraukos daugiausiai paimtos iš Algimanto Miškinio bei Kęstučio Morkūno knygos „Kauno atvirukai 1918-1940 m.“, o dabarties nuotraukas fiksavo portalo „Kas vyksta Kaune“ fotografas Rokas Tenys.

1. Kauno rotušė. Pradėta statyti 1542 m. liepos pabaigoje, turgaus aikštėje. Rotušėje anksčiau veikė miesto savivaldos institucijos, teismo posėdžių salės, buvo patalpos prekybai, o bokšto rūsyje veikė kalėjimas. XIX a. buvo įkurta stačiatikių cerkvė, paskui artilerijos šaudmenų sandėlis, veikė laikina caro rezidencija. 1850 m. Rotušės bokšte atidarytas ugniagesių stebėjimo punktas, vėliau veikė teatras, o 1869-1944 m. veikė Kauno miesto savivaldybė. 1921-1931 m. Rotušėje kabinetą turėjo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis. Jo burmistravimo metu Kaunas tapo klestinčiu, pažangiu, moderniu miestu. 1973 m. Rotušėje įkurti Santuokų rūmai ir nuo tol čia itin dažnai galima išvysti santuokos registravimo ceremonijas.

Kauno Rotušė apie 1914 m. ir 2018 m./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotrauka iš knygos „Kauno atvirukai 1918-1940 m.“, p. 22).

2. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Vytauto Didžiojo). Pastatyta apie 1400 m. ir yra seniausia Kauno mieste bei vienintelė ankstyvosios gotikos bažnyčia Lietuvoje. Pasak istoriko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas mūšyje su totoriais prie Vorsklos upės buvo sumuštas ir vos nenuskendo upėje, o išgyvenęs davė pažadą Mergelei Marijai: atsidėkodamas pastatyti bažnyčią ant upės kranto. Taip ir padarė. Vėliau ja rūpinosi vienuoliai pranciškonai, atvykę iš Vilniaus. Kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas bažnyčią vadino tiesiog Vytautine, toks trumpinys išliko iki šiol. Bažnyčia buvo ne kartą nusiaubta svetimų kariuomenių. Beje, Napoleonas Bonapartas 1812 m. bažnyčioje padarė ginklų sandėlį, o prancūzams pralaimėjus karą, atsitraukdami jie padegė bažnyčią bei šalia esantį vienuolyną. 1853 m. šventovėje įkurta žiemos cerkvė – šv. Nikolajaus soboras. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai bažnyčią pavertė bulvių sandėliu. 1930 m. bažnyčiai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Šiuo metu tai viena populiariausių Kauno bažnyčių, kurioje tuokiamos poros.

Kairėje Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Vytauto Didžiojo) 1915-1940 m./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotrauka iš Mindaugo Stankūno asmeninės kolekcijos, nuotrauka paimta iš bažnyčios rektorato puslapio www.lcn.lt).

3. Perkūno namas. Vėlyvosios gotikos statinys Kaune atsirado XV a. pab., kai Vytautas Didysis suteikė Kaunui Magdeburgo miesto teisę ir pakvietė mieste kurtis skirtingų tautybių žmones. Tai vienas seniausių gyvenamųjų namų Kaune. Perkūno namas šalia turėjo namą dvynį, skirtą sandėliavimui, tačiau iki šių dienų jis neišliko. Perkūno name virė prekybinis gyvenimas: buvo kontora bei nedidukė parduotuvė. Legenda pasakoja, kad Vytautas Didysis į kitą Nemuno krantą Aleksote patekdavo požemiais. Teigiama, kad požemių tais laikais mieste buvo daugybė, galbūt ir po Perkūno namu. Kita legenda byloja, kad Perkūno namas galėjo būti Hanzos pirklių organizacijos kontora, šios organizacijos dėka Kaunas XV a. antroje pusėje ir suklestėjo. Šalia veikė muitinė, prieplaukoje buvo patogu laivams prekes iškrauti, daugiausiai vašką ir druską, o ir turgus (Rotušės aikštėje) netoliese. Šiuo metu pastate įkurtas muziejus su edukacine erdve.

Kairėje Perkūno namas XX a. pr./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotr. iš J. Butkevičienės asmeninio archyvo, paimta iš www.autc.lt puslapio).

4. Kauno pilis. Pastatyta XIV a. strategiškai reikšmingoje vietoje – prie Nemuno ir Neries upių santakos, apsigynimui nuo kryžiuočių. Šaltiniuose aprašoma 1361 m., kai Vygando Marburgiečio kronikoje minimas Kaunas su pilimi. Tai seniausias istorinis objektas mieste ir viena seniausių mūrinių pilių Lietuvoje. Nuotraukos kairėje pusėje matyti, kaip pilis atrodė apie 1930 m. – belikę griuvėsiai, Vytauto Didžiojo metais jie imti tyrinėti. 2010 m. pilis rekonstruota, čia veikia Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius.

Kairėje Kauno pilis apie 1930 m./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotrauka iš knygos „Kauno atvirukai 1918-1940 m.“, p. 54).

5. Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Ši gotikinė bažnyčia pirmą kartą minima 1413 m. Tai didžiausias neogotikos paminklas Lietuvoje. XV a. pr. bažnyčios statybas fundavo Vytautas Didysis. Seniausias čia saugomas paveikslas – „Sopulingosios Dievo Motinos“ atvaizdas (XVI-XVII a.). Arkikatedra ne kartą kentėjo nuo svetimų kariuomenių, taip pat per 1732 m. miesto gaisrą. 1921 m. minint Žemaičių vyskupijos įkūrimo 500-ąsias metines, popiežius Benediktas XV šiai katedrai suteikė Mažosios bazilikos titulą. Šiais laikais šventovė yra pagrindinė Kauno Katalikų Bažnyčios ir valstybinių švenčių pamaldų vieta, čia vyksta iškilmingos absolventų diplomų įteikimo šventės.

Kairėje Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika apie 1914 m./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotrauka iš knygos „Kauno atvirukai 1918-1940 m.“, p. 21).

6. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia arba tiesiog Soboras. 1895 m. pastatyti rusų kariuomenės stačiatikių maldos namai tapo reprezentaciniu tvirtovės statiniu. Maldos namai turi penkis kupolus su paauksuotais kraštais, didžiausio jų skersmuo siekia 16,3 metro. Iš buvusių dvylikos varpų, sobore sveikas beliko vienas. 1919 m. rugpjūčio 18 d. Soboras perduotas Kauno karinei įgulai ir pervadintas Šv. arkangelo Mykolo vardu. Senoje nuotraukoje matyti konkės vėžės, šis arklinis tramvajus Kaune veikė 1892-1929 metais. 1933 m. pro soborą praėjo tautos didvyrių S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvių procesija, kurioje dalyvavo apie 60 tūkst. žmonių. Nuo 2001 m. šventovė yra statutinių struktūrų (kariuomenė, policija, gaisrininkai ir kt.) sielovados centras, čia vyksta šventiniai šių tarnybų minėjimai, rengiamos karių vestuvės, laidotuvės ir kitos ceremonijos. Nuo 2005 m. rugsėjo Sobore veikia muziejus neregiams „XXI amžiaus katakombos“.

Kairėje Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia arba tiesiog Soboras apie 1920-1921 m./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotrauka iš knygos „Kauno atvirukai 1918-1940 m.“, p. 44).

7. Laisvės alėja. 1843 m. įkūrus Kauno guberniją ir vystant miesto plėtrą, po kelerių metų įrengtas Nikolajaus prospektas (dabartinė Laisvės alėja). Nuo 1851 m. šioje alėjoje auga liepos, išgrįsta ji 1860 m. Nuo 1892 m. iki 1929 m. Laisvės alėja kursavo konkė (arklinis tramvajus). Ši gatvė Laisvės alėjos vardą gavo 1919 metais. Tarpukariu Laisvės alėja rekonstruota, pirmuosiuose pastatų aukštuose įsikūrė komercinės patalpos. Tarpukariu Laisvės alėjoje įrengtas Centrinio žydų banko pasažas, Ateitininkų rūmai, „Pažangos rūmai“, „Pienocentro“ rūmai, Kauno centrinis paštas ir kt.; inteligentai pamėgo „Konrado“ kavinę, taip pat „Versalio“, „Metropolio“ restoranus. Pėsčiųjų gatve Laisvės alėja tapo nuo 1977 m. Dabar tai pagrindinė miestiečių ir svečių susitikimo ir pasivaikščiojimo gatvė, skirta pėstiesiems ir dviratininkams (žaliaisiais takais). Prie Laisvės alėjos fontano įprasta paskirti pasimatymus ar kitus susitikimus. Laisvės alėja yra daugiau kaip 1,6 km ilgio.

Kairėje Laisvės alėja apie 1935 m./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotrauka iš A. Miškinio knygos „Kaunas. Laisvės alėja“, p. 110).

8. Vilniaus gatvė. Tai pagrindinė Kauno Senamiesčio gatvė, joje šiltuoju metų laiku pulsuoja Kauno gyvenimas, vasarą apstu turistų ir miesto svečių, kurie mielai vakaroja lauko kavinėse. Vilniaus gatvė laikoma viduramžių kelio į Vilnių dalimi. XIX-XX a. Vilniaus gatvėje veikė arklinis tramvajus. Šioje gatvėje tarpukariu veikė Lietuvos prezidentūra, kur rezidavo prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius, tad dalis Vilniaus gatvės prie prezidentūros, vadinta Prezidento gatve. Senoje nuotraukoje matyti žvilgsnis ateinant iš Senamiesčio gilumos, link požeminės perėjos, šalia perėjos kairėje matyti Kauno Švč. Sakramento bažnyčios bokštai (neišlikę). Perėję požeminę perėją atsiduriame prie Istorinės LR Prezidentūros Kaune.

Kairėje Vilniaus gatvė XX a. pr./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotrauka – XX a. pr. atvirutė, iš asmeninio R. Rickevičienės rinkinio. Ji paimta iš www.autc.lt).

9. Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai (dabartiniai Kauno arkivyskupijos svečių namai). Rūmai pastatyti 1934 m. Po 1863 m. sukilimo numalšinimo, rusų valdžia ėmė kontroliuoti žemaičių vyskupą Motiejų Valančių, o kad tai padaryti būtų lengviau, jis perkeltas į gubernijos centrą – Kauną. Tai padaryta 1864 m., kai į Kauną perkelta žemaičių vyskupo būstinė, kunigų seminarija, kurija ir kitos vyskupijos įstaigos. Objektai perkelti į buvusius Bernardinų vienuolyno rūmus ir šv. Jurgio Kankinio bažnyčią. 1934 m. Kunigų seminarijos rektoratui pastatytas naujas pastatas. 2005 m. buvusiame Kauno kunigų seminarijos rektorato pastate duris atvėrė Kauno arkivyskupijos svečių namai. Tais pačiais metais šalia Kunigų seminarijos sienos atidengtas paminklas vyskupui Motiejui Valančiui.

Kairėje Kauno kunigų seminarijos rektorato rūmai apie 1920 m./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotrauka iš knygos „Kauno atvirukai 1918-1940 m.“, p. 40).

10. Lietuvos banko rūmai Kaune. Kaip žinia, 1918 m. jų čia dar nebuvo, rūmai baigti statyti 1928 m. Tai vienintelis pastatas iš šios publikacijos, kuris atkūrus Nepriklausomybę dar nebuvo pastatytas. Neoklasicizmo stiliaus Lietuvos banko rūmų pastatymas svarbus ir tuo, kad 1922 m. įvesta oficiali Lietuvos valiuta – litas, tad šie rūmai žymėjo ir valstybės tapatumo raidą. Virš įėjimo durų išvysite skulptūrą, kurioje vaizduojami vyrai ir moterys su darbo įrankiais, jie simbolizuoja žemės ūkio, pramonės ir karybos temas. Trečiame banko aukšte buvo Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro butas, kuriame veikė darbo kabinetas, biblioteka, oficialių priėmimų salė, taip pat kambarys su balkonu orkestrui. Trečiame aukšte įkurti ir banko valdytojų butai. Ant pastato stogo buvo įrengta terasa, augintas sodas. Lietuvos banko rūmuose Kaune tebeveikia seniausias Kauno liftas (1936 m. pagamintas JAV firmos „Otis“). Šiuo metu rūmuose dirba kelios klientų aptarnavimo kasos, galima iškeisti pinigus, atlikti kitas operacijas.

Kairėje Lietuvos banko rūmai Kaune XX a. 4 deš./Dešinėje R. Tenio nuotr. (senoji nuotrauka paimta iš feisbuko puslapio „Lietuva senose fotografijose“).

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“, kurį iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Rekomenduojami video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.