Antradienio vakarą Kaune specialistai gyventojams pristatė A. Mickevičiaus gatvės medžių būklės ekspertizės išvadas. Nuspręsta, kad 24 medžius reikia nupjauti, atėję į susitikimą gyventojai su tuo sutinka, tačiau jei bus kertama daugiau medžių, nei nustatė specialistai – savivaldybę svarstys duoti į teismą.
A. Mickevičiaus gatvėje augančių 130 medžių ekspertizę atliko trys asmenys: Miškotyros mokslų daktaras, A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Julius Bačkaitis; Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas bei jiems konsultavo Arboristikos centro vadovas Algis Davenis, kuris yra Lietuvos atstovas Europos Sąjungos arboristų taryboje. Dėl neseniai operuotos kojos, A. Rutkauskas susitikime nedalyvavo.
Antradienį E.Levino skvere susirinkusiesiems buvo atsakyta į dominančius klausimus.
A. Mickevičiaus gatvėje vyksta remontas
Kaip žinia, A. Mickevičiaus gatvėje prasidėjo važiuojamosios dalies bei šaligatvių remontas. Kartu bus tvarkomi ir čia augantys medžiai. Savivaldybės teigimu, tik aukščiausios kompetencijos specialistai nuspręs, kurie iš medžių liks toliau augti gatvėje, o kuriuos dėl blogos būklės privaloma keisti naujais.
Kauniečiai dėl kertamų medžių šią vasarą rengė protestus. Per vieną protesto akciją A.Smetonos gatvėje buvo sulaikyti trys asmenys. Protestuotojai mano, kad medžių kirtimai Kaune vykdomi pažeidžiant įstatymus.
J. Bačkaitis: blogus reikia pjauti, kitus genėti
Ekspertai pasakojo, kad medžius tyrė atskirai, kad rezultatai būtų objektyvūs, vėliau visi susiėjo ir palygino rezultatus, paaiškėjo, kad gan panašūs, dėl būtinų kirsti medžių – diskusijų nekilo.
Inventorizacijos metu nustatyta, kad yra 130 medžių: iš jų 29 jauni,101 medis vyresnio amžiaus. Vidutinis aukštis apie 13 m, kai kurie pasiekia iki 17 m, skersmuo vidutiniškai siekia apie 40 cm.
Iš 101 senesnių medžių nustatyta, kad 46 yra blogos, labai blogos būklės, o vienas medis iš jų sausas.
Visiškai sveiki medžiai ar arti to – 23, likusieji 32 patenkinamos būklės.
Susitikime ekspertas J. Bačkaitis paskelbė verdiktą: būtina nukirsti 24 medžius, kurie dėl būklės gatvėje toliau negali augti, jog būtų užtikrintas pačių žmonių saugumas.
Kiti 27 senieji medžiai genėti prieš ilgą laiką, 6 metrų aukštyje, medžiuose susiformavę didžiuliai puviniai, pasak eksperto, šiuos medžius reikia stipriai apgenėti. „Čia atsiranda problema: pagal metodikas, negalima genėti tokių medžių šakų, t.y., iš vienų šakų išaugusios smulkios šakos ir genėti galima tik smulkias, kurios piršto storio, tokių šakelių nugenėjimas problemą išsprendžia 1 metams. Taigi, savivaldybė turi kasmet tas šakas genėti, jie atrodys šiaip sau, tragiškai. Genėjimas išspręs problemą dešimčiai metų, tada vėl komisijos reikės ir manau ji tuomet nuspręs tokius medžius iškirsti’, – sakė dr. J. Bačkaitis.
Vaizdas nedžiugins
Anot ekspertų, kitus 28 medžius genėti galima mažiau, jų būklė patenkinama, tačiau spėjama, kad per 10 metų jų puviniai padidės.
„Tokiu estetiniu gatvės vaizdu jūs tikrai nesidžiaugsite: įsivaizduokite eilėje trys maži 5-6 m medeliai, tada vienas 15 m aukščio medis, tada stovi trys kuolai 8 m aukščio, kadangi teks nugenėti nupjaunant ištisai, tada gal septyni maži medeliai, tada 8 kuolai stovi. Kaip atrodys tokia gatvė?”, – retoriškai klausė dr. J. Bačkaitis.
Kaltas blogas genėjimas ir medžių žaizdos
Dr. J. Bačkaitis teigė, kad daugiausiai medžiai blogos dabartinės būklės dėl kelių priežasčių: senesnio genėjimo, atlikto panašiai prieš 15-20 m. bei dėl senų žaizdų padarinių.
Senos žaizdos susidarė prieš keliolika, kai kur prieš keliasdešimt, kai trenktasi į medį su mašina, gal koks sunkus krovinys buvo vežamas, galbūt avarija įvyko, esą dėl to medžiams padaryta didelė žala.
„Per tą žaizdą įsimetę puviniai, per keliolika metų jie pasklido po visą kamieną. O dėl lapų kenkėjų medžiai gali gyventi kažin kiek. Puvinys ir dėl žiemos susidaro, patenka į medžio vidų”, – komentavo J. Bačkaitis.
A. Davenis: dalies medžių būklė tikrai bloga
Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis teigė, kad medžiai seniau buvo prastai genėti.
„Visi medžiai buvo nugalvinti. Tai didžiausias nusikaltimas genėjimo praktikoje: genėjo iš bokštelio, pjovė be gailesčio. Todėl turime sužalotus, sudarkytus, išniekintus augalus. Tai turėtų būti miesto kartu su gyventojais priimtas sprendimas: ar suluošintą augalą laikysime toliau ir kaip tada jį išsaugoti? Nes jo erdvė minimali, apribota, tarkim, didelio kaštono, mes trypiame jo šaknis, tai atsiliepia jo augimui”, – teigė A. Davenis ir pridūrė: „Dalies medžių būklė tikrai bloga, yra augalų, kurie pažeisti apie 95 proc.”
Jis aiškino, kad mieste medžiams išvis sunku išgyventi: jie neturi erdvės, jiems tarsi „nukapotos kojos”, tarkim 2 tonų kaštonui sunku išlaikyti svorį, taip pat medis neturi mitybos šaltinių. „Jis badauja”, – komentavo A. Davenis.
S. Dambrauskas: 24 blogos būklės reikia nupjauti, o kitų ne
Susitikime aktyviai pasisakęs advokatas Saulius Dambrauskas teigė, kad pasitiki ekspertų išvadomis, ir apie minėtus 24 medžius nėra diskusijos. „Reikia šalinti. Tačiau kitus apie 30, kurie dar 10-20 m. gali gyventi – prieštaraujame pjauti, jei taip bus daroma, ko gero su savivaldybe ginčysimės teisme”, – sakė S. Dambrauskas.
Jis priminė, kad šiuo metu pradėta procedūra dėl grupinio ieškinio padavimo, tai esą unikalu Lietuvos teisės praktikoje. „Ekspertizė A. Mickevičiaus gatvėje atlikta ir V. Putvinksio gatvėje dar tik bus daroma – mūsų, dešimties kauniečių prašymu, aš atstovauju dar 10 žmonių, tai Gytis Padegimas, Vytenis Jakas, Auksė Petrulienė ir kt. Šios grupės prašymu ši ekspertizė ir atliekama. Per mėnesį nuo išvados parengimo, jie privalo įteikti suinteresuotiems asmenims informaciją ir mes turime teisę, nesutikdami skųsti teismui”, – teigė S. Dambrauskas.
Jis ekspertų teiravosi ar yra šios gatvės želdinių projektas, nes gali būti, kad nupjauto medžio nereikės atsodinti toje vietoje, gal ten įvažiavimas, medis nudaužytas dėl bromos ar pan.
Taip pat teigė, kad reikia specialistų metodikų, kaip rekonstruoti gyvybingus medžius ir kaip gatvę prižiūrėti, atlikus apželdinimo projektą.
Kauniečiai vertina skirtingai
Susitikime kalbėję kauniečiai A. Mickevičiaus gatvės darbus vertino skirtingai, vieni pritarė ekspertams, kiti buvo prieš. „Aš gyvenu Miško gatvėje, ten buvo ir sveikų medžių nuojauta, niekam jie nekliuvo, pati klevą mačiau, jam 50 m., dar būtų augęs ir augęs. Kam kirsti sveikus medžius? Beje, norėjau, kad bent 2 tūkst. žmonių ateitų, o susirinko saujelė. Dauguma dirba, mokosi visą parą ir grįžta tik pernakvoti, kaip juos prisikviesi?”, – klausė Marija.
A. Mickevičiaus g. gyventojas Raimundas pritarė ekspertams. „Jei moksliškai priimtas sprendimas, reikia juo ir vadovautis, kirsti. Man pačiam trukdo kai kurie medžiai, tarkim mano langai į šiaurės pusę aš visą dieną kambariuose turiu laikyti įjungtą elektrą, tai gadina akis, tamsuma kelia stresinę būseną. Mes matome tik mirgančias šakas. Gal prieštaraujantieji bijo naujovių, nori, kad miestas būtų merdintis?”, – sakė vyras.
Neprisistačiusi A. Mickevičiaus g. gyventoja teigė esanti prieš kirtimą, nori, kad kuo daugiau medžių būtų išsaugota. „Palikite tuos medžius, kas mieste darosi?”
Savivaldybė: vadovausimės ekspertų išvadomis
Savivaldybės atstovai atskleidė, kad į susirinkimą buvo kviečiami visi A. Mickevičiaus g. gyventojai: beveik 300 asmenų išsiųsti registruoti laiškai su kvietimu.
Mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Grigalevičius teigė, kad artimiausiu metu ekspertų išvados bus išanalizuotos, o po to daromi sprendimai. „Įsigilinsime į ekspertų išvadas ir tada pradėsime darbus. Griežtai remsimės ekspertų išvadomis. Kada darbai bus pradėti dar nežinoma”, – sakė pašnekovas.
Toliau bus vertinami V. Putvinksio g. medžiai.
