Seimo rinkiminės kampanijos metu Kaunas ūžė – Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga žadėjo dvi ministerijas perkelti į laikinąją sostinę nepaisant to, ką apie šią idėją mano tose ministerijose dirbantys. Tačiau kad ir kas buvo žadėta, pirmadienį pristatytame vyriausybės plane ministerijų iškeldinti į kitus miestus jau nebeplanuojama.
Dar lapkričio mėnesį premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, jog rinkimų laikotarpiu dalintų pažadų bus laikomasi ir svarstė, jog Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos galėtų būti perkeltos į Kauną, o likusios – į vieną pastatą Vilniuje, taip taupant pastatų išlaikymui reikalingas lėšas.
„Dėl ministerijų logistikos – jeigu mes iš tikrųjų kalbame realiai apie norą ne turėti Vilnių ir likusią Lietuvą, bet Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir regionus, mes tuos žingsnius privalome daryti. Ar tikrai bus kaštai didesni negu dabar išlaikymas? Aš manau, kad bendroje sumoje tikrai bus mažiau“, – tuomet dar prieš tapdamas Vyriausybės vadovu žurnalistams dėstė S. Skvernelis.
Pažado nebeliko
Vis dėlto, pirmadienį koalicijos partneriams pristatytoje vyriausybės programos priemonių plane šio pažado nebėra. Iškeltas „Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimo“ prioritetas, o tą siekiama padaryti keliais būdais, kurių vienas – perkelti visas, išskyrus Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų, ministerijas į vieną pastatą Vilniuje. Tai žadama įvykdyti per ketverius metus.
Apie tokį sprendimą Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ pirmadienį diskutavo Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei ekonomistas Raimondas Kuodis.
Prof. R.Kuodis atsisakymą perkelti ministerijas į Kauną pakomentavo tik pavyzdžiu, jog galima į rinkiminius pažadus žiūrėti dvejopai: kaip į įsipareigojimus, kuriuos reikia bet kokia kaina įvykdyti, arba kaip į dalyką, kuris ir lieka tik rinkiminiuose lankstinukuose. Tuo tarpu Milda Dargužaitė, išgirdusi kaltinimus dėl rinkiminių pažadų nesilaikymo, skatino nežiūrėti į pristatytą dokumentą kaip į galutinį ir šimtaprocentinį įsipareigojimą. Jos nuomone, vyriausybės progamos priemonių planas nėra visiškai suformuotas ir keisis jau vykstant darbams.
„Visas planas ir visi darbai, tai nėra įsipareigojimai, viskas bus daroma pamatuotai ir paskaičiuotai“, – teigė ji. „Mes pastaruosius kelis mėnesius, kiek aš dirbu kanceliarijoje, žiūrime į finansines galimybes.“
Tikslas vienas: kurti darbo vietas už Vilniaus ribų
Kanclerė teigė tikinti, kad bus rastas būdas optimaliau valdyti valstybę. „Tikslas – kad darbo vietos būtų sukuriamos už Vilniaus ribų ir tai galima padaryti efektyvesniais būdais, nei ministerijų perkėlimas“, – teigė ji. „Jeigu žiūrime, kiek laiko praleidžia ministerijų darbuotojai Vilniuje ar prie savo darbo vietų, ar tai būtų efektyvus valdymas – tikriausiai ne. Bet jeigu mes galvojame apie bendrųjų funkcijų konsolidavimą, tai kai kurios funkcijos, kur žmonėms nereikia išeiti iš savo kabineto, jos galėtų sėkmingai dirbti Kaune ar kitame mieste. Tai mes būtent įvertinome, kaip pasiekti tikslą, ne konkrečiai įgyvendinti vieną ar kitą deklaraciją, o kaip pasiekti tikslą. O tikslas – padidinti darbo vietų skaičių už Vilniaus ribų.“
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog Kauno meras Visvaldas Matijošaitis džiaugėsi galimybe mieste įkurdinti dvi ministerijas. Nors būta įvairių nuomonių ir skaičiavimų, kokias – teigiamas ar neigiamas pasekmes toks žingsnis galėtų turėti, meras teigė, jog tai būtų naudinga ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.
„Ministerijų perkėlimas į Kauną yra vienas iš tokių sprendimų, kurį aš palaikau. Manau, kad tai bus naudinga tiek pačiam Kaunui, tiek ir visai Lietuvai. Kur Kaune įsikurs ministerijos, nuspręs Vyriausybė. Mes į šituos sprendimus nesikišime“, – yra teigęs V. Matijošaitis.
Kauno valdžia tuomet svarstė, jog vietų Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms įkurdinti nepristigtų – buvo vardinti nauji biurų kompleksai, šiuo metu aktyviai statomi visame mieste, taip pat laisvos patalpos Laisvės alėjoje.
