„Festivalis baigėsi – gyvenimas tęsiasi”, – šiais žodžiais paskutinį pasirodymą festivalyje „Senamiesčio žiogas” pradėjo bardas Kostas Smoriginas. Ketvirtadienį sugrojo jau paskutiniai šio renginio atlikėjai, dešimtmetį gyvavęs projektas – baigtas.
[galerija kiek=”24″]
Pakeis nauji projektai
Paskutiniame koncerte, vykusiame Daugirdo amfiteatre, pasirodė grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys”, Kostas Smoriginas, Andrius Kaniava ir grupė, „Baltasis kiras” ir Vytenis Kazlas.
„Gedulo tikrai nėra”, – informavo vienas iš festivalio organizatorių Darius Krasauskas ir pridūrė, kad dabar laukia nauji projektai, kauniečiai apie juos išgirs netrukus.
Didžiausiame Kauno mieste autorinės muzikos festivalyje po atviru dangumi, apėmusiame autorinę kūrybą skirtinguose muzikiniuose žanruose, tokiuose kaip: dainuojamoji poezija, džiazas, bliuzas, folkloras, pasaulio muzika ir kt. – per dešimt gyvavimo metų pasirodė apie 200 atlikėjų/grupių.
Darė įtaką miestui
Kasmet šiame festivalyje dainuodavęs ir tarsi renginio vėliava buvęs dainininkas Kostas Smoriginas pastebėjo, kad „Senamiesčio žiogas” nugyveno dešimt sėkmingų metų, o kai kurie jame debiutavę atlikėjai – dabar jau gerai žinomi.
K. Smoriginas atskleidė sėkmės paslaptį: „Mano kredo – daug dirbti, stengtis, kad žiūrovui būtų įdomu, kad norėtųsi klausytis. Neabejotinai, Žiogas turėjo didelę įtaką Kaunui, prisidėjo prie autorinės muzikos populiarinimo, tai svarbus kultūrinis reiškinys Kaunui ir visai šaliai”, – tikino dainininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad autorinės muzikos žanras, kuriame harmoningai susijungia tekstas ir muzika – senas ir populiarus kitose šalyse: „Tokia muzika – sena, žila kaip barzda, sutraukianti gerbėjus Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje. Poezija negali būti skirstoma į dainuojamąją, poilsinę ar kitokią. Tai tiesiog poezija. Gera arba ne. Šis festivalis baigėsi, gyvenimas tęsiasi”, – sakė K. Smoriginas.
Jis rekomendavo muzikinių festivalių rengėjams sugalvoti naujus formatus, esą dabartiniai festivaliai jau išsemti, suvienodėję, nebeįdomūs. „Reikia ieškoti kitos formos”, – konstatavo bardas K. Smoriginas.
Ragino didžiuotis Kaunu
Grupės „Baltasis Kiras” vokalistas Tautvydas Augustinas atviravo, kad grupei visad gera atvažiuoti į Kauno senamiestį. „Kaunas atrodo puikiai, turite nuostabų miestą, nepaliaukite jo mylėti”, – ragino T. Augustinas.
Jis taip pat parodė dėmesį Kauno moterims, palinkėdamas joms išlikti gražiomis, laimingomis ir visad šypsotis. „Nes saulė šviečia”, – pagrindė T. Augustinas.
Tarp kūrinių jis bendravo su publika, abejingų nepaliko jo replika apie krepšinį: „Na, gal kitoje olimpiadoje… bus Valančiūnas ir Sabonis paaugę ir įdės į krepšį. Olimpiada juk ateina ir praeina”, – kalbėjo muzikantas. Didelio dėmesio sulaukė jo garsi daina „Lūpytės”, posmo žodžius: „Aš, dėl tavęs, lūpytes padažiau, lūpytes padažiau, pomidorų padaže”, – dainavo visa publika.
Įamžino augantį Žiogą nuotraukose
Lankytojai koncerte galėjo išvysti kaip per pastaruosius penkerius metus keitėsi pats festivalis ir jo lankytojai – buvo eksponuojama fotografo Jono Danielevičiaus darbų paroda: „Žiogo muzikinė kelionė“.
„Pradėjau fiksuoti festivalį prieš penkmetį, grįžęs iš emigracijos JAV. Ši muzika man iškart tapo artima, rengiant šią parodą, buvo įdomu išvysti senus, pamirštus kadrus. Smagu matyti žiūrovus, kurie pradėjo Žioge lankytis vos 11-12 metų, o besibaigiant festivaliui – tie patys veidai, tik suaugę”, – pasakojo J. Danielevičius.
Jis atskleidė, kad kiekvieno koncerto metu padarydavo po kelis šimtus kadrų, kadangi per sezoną dalyvaudavo bent penkiuose „Senamiesčio žiogo” koncertuose – nuotraukų kiekiai susidarė milžiniški, tad didžiausias darbas buvo nuotraukas rūšiuoti ir atrinkinėti.
Fotografas pastebėjo, kad nors festivalis baigėsi, tačiau muzikantai niekur nedingo, tik Kaune jie rodysis kiek rečiau.
