Palemone atidarytas svarbus strateginis objektas, kuris atveria kelius į Europą ir platesnius rinkos vandenis. Krovinių gabenimo terminalas leis geriau užtikrinti logistiką, ko pasėkoje, gali mažėti prekių kainos.
Jau šį rudenį intermodalinį krovinių terminalą pasieks europietiškoji „Rail Batica“ vėžė, kuri atvers galimybes Kaune priiminėti įvairiausius krovinius. Iki Palemono atėjus europinei vėžei, atsiveria plačios logistikos galimybės, kurios užtikrins tinkamą prekių paskirstymą ir pigesnį transportavimą, mat šalia yra autostrada, Karmėlavos oro uostas bei kroviniai galės bus perkelti ir į Marvelės prieplauką, iš kurios bus gabenami toliau.
„Šis terminalas yra unikalus tuo, jog gali krovinius perkelti nuo plačios vėžės į europinę. Privalumai yra tie, jog gali santykiauti kelios transporto priemonės t.y., krovinys gali būti perkeliamas tiek nuo geležinkelio, tiek nuo krovininių automobilių. Be to, europinės direktyvos numato, jog turi būti gabenama kuo daugiau krovinių geležinkeliu, tad taip mes užtikriname aplinkosaugą, mažiname avaringumą keliuose bei jų apkrovą. Be abejonės, geležinkeliu yra žymiai pigiau gabenti krovinius, tad naudojantis intermodalinio terminalo paslaugomis, būtų galima sumažinti ir produkcijos kainą“, – kalbėjo Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Šiandien intermodalinis terminalas atidarytas ir sostinėje. Vilniaus intermodalinio terminalo krovos pajėgumai per metus siekia apie 110 tūkst. konteinerių, Kauno – apie 55 tūkst. konteinerių. Vilniuje aptarnaujant krovinius gali tilpti 37 vilkikai su puspriekabėmis, Kaune – 17. Nors laikinojoje sostinėje šis objektas ir mažesnis, tačiau miesto valdžia neketina pralaimėti mūšio dėl krovinių gabenimo ir tikina, kad dar vienoje srityje šie du miestai galės pakonkuruoti.
„Mes gavome kaip dvi simbolines krepšinio aikšteles, kur mes vėlgi su vilniečiais galėsime palenktyniauti, kas daugiau darbų čia padarys. O jei rimtai, šio terminalo atidarymas Kaune įpareigoja mieste nuveikti dar labai daug infrastruktūrinių darbų“, – tikino miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Miesto infrastruktūrinė plėtra
Atidarius didelį objektą, Kaunas taip pat turi užtikrinti kitus objektus, kad darbai galėtų vykti sklandžiai. Kadangi, Lietuvoje apie 50 proc. krovinių yra gabenami geležinkeliais, planuojama padaryti aplinkkelį, kad sunkiasvoriams automobiliams nereikėtų važiuoti pro stotį.
Aplinkkelis turėtų atsirasti per Palemoną, taip sumažinant srautus iš miesto centro ir gyvenamųjų rajonų. Be to, planuojama iškelti Amalių pervažą tam, kad automobiliai nekirstų geležinkelio ir taip būtų užtikrintas transporto saugumas.
Apie intermodalinį terminalą
Kauno intermodalinio terminalo statybos pareikalavo 87,6 mln. Lt (25,37 mln. eurų) investicijų. Mieste tai trečias pagal brangumą pastatytas objektas. Iš viso teritorijoje bus galima krovinius perkelti tiek iš krovininių automobilių, geležinkelio ir atvirkščiai. Kranas gali perkelti ir tam pritaikytas automobilio puspriekabes.
Didžiausias privalumas tas, kad iki terminalo ateina ir rusiška vėžė, o rudenį pasieks ir europinė, kas leis per Kauną gabenti krovinius į įvairias šalis. Vadovai taikosi į Kinijos ir Rytų rinkas.
Terminale įdiegtos naujos informacinės technologijos, kurios leidžia užtikrinti efektyvų darbą. Pavyzdžiui, automatiškai nuskanuojami krovininio automobilio numeriai ir švieslentėse parodoma, ar jis gali keliauti toliau. Be to, terminale daromos defektinės konteinerių nuotraukos, kas leidžia matyti, kokie kroviniai atkeliauja ir iškeliauja.
Krovinių krano masė yra 450 tonų, kuris gali pakelti 40 tonų svorį ir iki 40 pėdų ilgio konteinerį. Iki terminalo gali atkeliauti 48 vagonų ilgio traukinys.
