Kauno miesto savivaldybėje visuomenės atstovai, architektai, istorikai ir politikai trečiadienį diskutavo dėl Kauno pilies ateities. Dauguma diskusijos dalyvių sutarė, jog į istorinę Kauno piliavietę reikėtų žiūrėti ne kaip į atskirą objektą, o kaip į tiesiogiai ir tampriai su miesto istorija susijusią visumą.
Jau anksčiau Kauno meras Andrius Kupčinskas yra sakęs, jog žvelgiant į 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos perspektyvą, būtina ruoštis trečiajam pilies tvarkymo etapui, kurio metu planuojama atkurti pietvakarinį pilies bokštą bei sieną tarp tų dviejų bokštų.
Viešoje diskusijoje pranešimus Kauno pilies rekonstrukcijos tematika skaitė archeologas Algirdas Žalnierius, istorikas Tomas Baranauskas, architektas Vaidas Petrulis, architektas-inžinierius prof.habil.dr. Jurgis Buča, Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Rimas ir kt.
Pranešėjai pateikė įvairių siūlymų bei scenarijų, kaip galėtų atrodyti, kaip galėtų būti panaudota ir kokią naudą miestui galėtų duoti rekonstruota Kauno pilis. Dauguma sutarė, jog į istorinę Kauno piliavietę derėtų žiūrėti ne kaip į atskirą objektą, o kaip į tiesiogiai ir tampriai su miesto istorija susijusią visumą.
„2018 metų vasario 16 d. Lietuva švęs valstybės atkūrimo šimtmetį. Kauno miestui būtų prasminga iki tos datos atkurti Kauno pilį arba bent jau įvykdyti trečiąjį rekonstrukcijos etapą“, – pabrėžė Kauno vadovas A. Kupčinskas.
Diskusijos dalyviai taip pat aptarė, kokius darbus turėtų apimti tolimesnis Kauno pilies tvarkymo etapas bei kokia restauravimo metodika reikėtų vadovautis atkuriant pietvakarinį pilies bokštą bei gynybinę sieną.
